Lietuvos pilotiniame tyrime dalyvavo 2 359 vyrai
ES programos „EU4Health“ finansuotu projektu PRAISE-U siekta išsiaiškinti, kaip rizika grindžiamą prostatos vėžio patikrą galima įgyvendinti skirtingose Europos sveikatos priežiūros sistemose. Lietuvos pilotinį tyrimą įgyvendino NVI. Jame dalyvavo 2 359 vyrai nuo 50 iki 69 metų. Penkiose Europos pilotinėse vietose iš viso dalyvavo apie 15 tūkst. vyrų.
Lietuvoje išbandytas pakopinis patikros algoritmas. Vyrams, kurių PSA rodiklis buvo padidėjęs, pirmiausia vertinta individuali rizika. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas atliktas didesnės rizikos vyrams, o biopsija – kai jos poreikį rodė MRT rezultatai. Projekto partnerių teigimu, toks patikros būdas leido sumažinti atliekamų MRT tyrimų ir biopsijų skaičių.
PRAISE-U projekto vadovas doc. dr. Aušvydas Patašius konferencijoje apžvelgė patikros raidą Lietuvoje, projekto rezultatus ir įgyvendintą algoritmą. Jis priminė, kad Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, įdiegusių prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Pasak jo, šalyje yra specialistų ir pakankamai MRT prietaisų, kad patikra būtų toliau tobulinama.
Lietuvos nacionalinė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma nuo 2006 m. Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. atnaujinta jos tvarka: programa skirta 50–69 metų vyrams, o pakartotinio PSA tyrimo dažnis priklauso nuo ankstesnio tyrimo rezultato.
Kodėl gavę kvietimą vyrai ne visada atvyksta?
Ministro Pirmininko patarėja Marija Jakubauskienė atkreipė dėmesį, kad, nors patikros sistema veikia ir žmonės kviečiami joje dalyvauti, dalis jų neatvyksta. Ji pabrėžė regioninius netolygumus: gyvenantiems toliau nuo didžiųjų miestų pasiekti patikros paslaugas gali būti sudėtingiau. Pasak jos, šiuos skirtumus būtina mažinti. M. Jakubauskienė taip pat aptarė dirbtinio intelekto panaudojimo programose galimybes ir sutiko tapti PRAISE-U ambasadore.
POLA direktorė Neringa Čiakienė kalbėjo apie baimę, stigmą ir priežastis, dėl kurių vyrai atideda patikrą. Kai kurie jų pagalbos kreipiasi tik ligai jau pažengus. Pasak N. Čiakienės, vien informuoti, kad patikra vyksta, nepakanka. Žmogui svarbu suprasti, kodėl verta tikrintis net jaučiantis sveikam, ką gali reikšti pasikeitęs PSA rodiklis ir kokie veiksmai būtų siūlomi gavus tyrimo rezultatus. Komunikacija turi atsakyti į šiuos klausimus ir atliepti žmogaus baimes.
NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė prevencijos reikšmę ir pažadėjo prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos klausimą kelti Nacionalinėje vėžio taryboje.
Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pasidžiaugė, kad ši tema aktyviai nagrinėjama, ir pažymėjo per du dešimtmečius Lietuvoje padarytą pažangą. Jo teigimu, ankstyvoji diagnostika yra visos visuomenės ir sveikatos politikos klausimas. Reikia apsispręsti, kaip ateityje organizuoti patikrą, kokį vaidmenį atliks šeimos gydytojai ir koordinavimo centrai, kad žmogaus galimybės pasitikrinti nepriklausytų nuo gyvenamosios vietos. PRAISE-U projektą jis įvardijo kaip savalaikį žingsnį ieškant veiksmingesnės ir prieinamesnės sistemos.
Darbas tęsis projekte PRAISE-U+
Konferencijos programoje taip pat numatyti pranešimai apie patikros finansavimą, diagnostikos infrastruktūrą, informacines sistemas, šeimos gydytojų ir urologų vaidmenį. Šiuos klausimus svarbu išspręsti, kad nauji patikros būdai galėtų būti taikomi kasdienėje praktikoje.
PRAISE-U darbą tęs projektas PRAISE-U+, apimsiantis septynias naujas ES valstybes ir dešimt pilotinių vietų. Jame daug dėmesio numatyta skirti dirbtinio intelekto įrankių integravimui. NVI siekia, kad projekto patirtis prisidėtų prie tikslesnės ir kiekvienam žmogui prieinamesnės prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos.
Informacija atnaujinta: 2026-09-24