Instituto Mokslo taryba (toliau – Taryba), vadovaudamasi reglamentu, tvirtina savo reglamentą, mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką, svarsto ir tvirtina Instituto mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus, svarsto ir teikia Instituto direktoriui pasiūlymus dėl Instituto ryšių su mokslo ir studijų institucijomis, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, rengia ir teikia Instituto direktoriui tvirtinti Akademinės etikos kodeksą, priima sprendimus dėl asocijuoto mokslininko ir mokslininko emerito statuso suteikimo. 

Instituto direktoriaus teikimu Taryba svarsto ir tvirtina Instituto struktūrą ir jos pakeitimus, dokumentus, reglamentuojančius Instituto atvirosios prieigos laboratorijų darbą, Institute atliekamus mokslinius tyrimus, taip pat vidaus taisykles, susijusias su intelektinės veiklos rezultatų nuosavybe, tvirtina Instituto strateginį veiklos planą, nuolatines arba laikinąsias komisijas, susijusias su Instituto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros koordinavimu ir atitinkamų projektų rengimu, svarsto pateiktus pasiūlymus dėl Instituto įstatų keitimo, pateiktas metines veiklos ataskaitas ir vertina, kaip Institutas įgyvendina savo tikslus ir uždavinius.

Mokslo taryba sudaroma 5 (penkeriems) metams. Mokslo tarybą sudaro 11 (vienuolika) narių, iš kurių 1 (vieną) asmenį skiria švietimo, mokslo ir sporto ministras, 1 (vieną) asmenį skiria sveikatos apsaugos ministras, po 1 (vieną) asmenį skiria Vilniaus universiteto rektorius ir Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius, 7 (septyni) Mokslo tarybos nariai renkami iš Instituto mokslo ir administracijos darbuotojų.

Istorija

Taryba veikia nuo 1957 m., kai buvo įkurtas Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Onkologijos mokslo tyrimo institutas. Taryba buvo patariamasis Instituto direktoriaus organas, svarstant pagrindines Instituto mokslinės veiklos kryptis, vertinant Instituto struktūrinių padalinių mokslinę veiklą, tvirtinant konkurso komisijų išvadas dėl Instituto mokslinių struktūrinių padalinių vadovų, vyresniųjų bei jaunesniųjų mokslo darbuotojų.

1990 m. reorganizavus Institutą į Lietuvos onkologijos centrą, kuris 1996 m. įgijo valstybinės mokslo įstaigos statusą, buvo išsaugotas mokslinės, gydomosios ir pedagoginės veiklos tęstinumas. Centre išliko ankstesnės Tarybos funkcijos, be to, Taryba kartu su Centro direktoriumi tapo Centro valdymo organu. 
2002 m. reorganizavus Lietuvos onkologijos centrą į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, Instituto Taryba tapo aukščiausiu Instituto valdymo organu, tokia ji išliko ir 2014 m. liepos 1 d. reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į Nacionalinį vėžio institutą.