Plaučių vėžys

Kaip minėta, “bronchų medis” iš vidaus išklotas gleivine, kurios viršutinį sluoksnį sudaro epitelinės ląstelės. Plaučių vėžys vystosi būtent iš šių epitelinių ląstelių.

Jei navikas auga kuriame nors stambesniame bronche, tai bus centrinis plaučių vėžys, jei smulkiame – periferinis plaučių vėžys. Kai navikas yra plaučių periferinėse srityse, simptomų nebūna - šie navikai dažnaiusiai aptinkami profilaktinio sveikatos tikrinimo metu atliekant krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą.

Svarbu žinoti, kad priklausomai nuo navikinių ląstelių morfologinės sandaros plaučių vėžys skirstomas į smulkialąstelinį ir nesmulkialąstelinį (pastarasis sudaro maždaug 80% visų atvejų). Abiejų rūšių vėžio ląstelės auga ir plinta skirtingai, todėl skiriasi ir šių vėžio formų gydymo metodai.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys kartais vadinamas avižinių ląstelių vėžiu, nes, žiūrint pro mikroskopą, jo ląstelės panašios į avižas. Šio tipo vėžys greitai auga ir išplinta į kitus organus. Dažniausiai diagnozuojamas užkietėjusiems rūkaliams.

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys skirstomas į kelias rūšis, kurios priklauso nuo piktybinių ląstelių tipo:

• Plokščialąstelinis vėžys sudaro apie 33 procentus visų nesmulkialąstelinio vėžio atvejų. Šis vėžys dažniausiai vystosi stambesniuose bronchuose ir tūno ten ilgą laiką, niekur neišplisdamas.
• Adenokarcinoma (liaukinių, taip pat epitelinių ląstelių vėžys) aptinkamas apie 25 proc. atvejų. Šio tipo vėžys dažniausiai auga išilgai išorinio bronchų paviršiaus, po audiniu, dengiančiu bronchus.
• Stambaląstelinis vėžys randamas apie 16 proc. atvejų. Šio tipo vėžys dažniausiai pažeidžia smulkiuosius bronchus.

Mezotelioma - tai retai pasitaikantis piktybinis krūtinplėvės (pleuros) navikas. Šis piktybinis navikas dažniau išsivysto žmonėms, susijusiems su asbesto pramone.