Sveika gyvensena

Sveiko gyvenimo būdo dėsniai

Nors žmonių mirtį sulaukus 60-70 metų sukelia genetiniai defektai, virusinė infekcija, taip pat organizmo imuninės funkcijos sutrikimai, tačiau senėjimo ligas, žmogaus išgyvenamumą galima kontroliuoti. Ilgas amžius priklauso ne vien nuo organizmo biologinių savybių, bet ir nuo racionalaus gyvenimo būdo. Sveiko žmogaus koncepcijos pagrindas, esant didelei aplinkos taršai – tai  sveikas gyvenimo būdas. Dar kartą reikia pabrėžti, kad sveiko gyvenimo būdo laikymasis gali mus apsaugoti ne tik nuo vėžio rizikos veiksnių, bet ir nuo kitų jau minėtų didžiųjų lėtinių ligų rizikos veiksnių. Sveiko gyvenimo būdo dėsniai yra labai paprasti, tik reikia jų laikytis. Štai jie:

O visgi šio paprasto sveiko gyvenimo būdo neįstengiame laikytis. Pakreipus gyvenimą sveika tėkme ir stresinių situacijų būtų daug mažiau (eksperimentuose su žiurkėmis įrodyta, kad stresas veikia vėžinį procesą). Ypač jaunimas nesistengia laikytis minėtų sveiko gyvenimo normų. O tuo tarpu daugelio lėtinių ligų, tarp jų ir vėžio, pagrindas susidaro jaunystėje ir tai atsiliepia sveikatos būklei subrendimo ir senatvės periodais.

Jau XVI amžiaus pradžioje Anglijos karalius Henrikas VIII, nors į Anglijos istoriją įsirašė kaip žmogžudiška asmenybė (nužudė II ir V savo žmonas), laikėsi Italijos Sąlerno mokyklos gydytojų sveikos gyvensenos patarimų. Karalius pasikvietė 5 gydytojus iš tenai į Angliją ir paklausė jų: „Kaip turiu elgtis, kad ilgai gyvenčiau ir būčiau sveikas". Salerno universiteto medikai surašė sveiko gyvenimo būdo 7 taisykles:

Kaip spėjama iš aprašymų, Henrikas VIII stropiai laikėsi šių sveikatos patarimų. Per tą laikotarpį sulaukė senyvo amžiaus – mirė  turėdamas 56 metus. O Vytauto laikais (XV amžiaus pradžia) žmogaus amžiaus vidurkis buvo 35 metai.

Amerikiečių klinicistas – ginekologas  ir imunologas Barberis teigia, kad labiau paplitusių formų vėžio rizika didėja 2,7 karto kas dešimtmetis tarp 20-60 metų amžiaus žmonių. Reikia manyti, kad tai priklauso nuo kenksmingų gyvybei veiksnių gausėjimo mūsų aplinkoje. Taigi vėžio ir kitų lėtinių ligų epidemijos lydi šių dienų urbanizaciją. Sustokime teršti planetą, mūsų dvasią ir kūną! Gyvybės pradžia – ląstelės nebebus žalojamos ir vėžys ims trauktis. Tada vėžinės ligos nebegąsdins visuomenės.

Mokslo pažanga rodo, kad vėžinė ląstelė onkologinių ligų dažnėjimo procese niekuo dėta – ji yra tik normalios kūno ląstelės evoliucinė varžovė, siekianti išgyventi. Kovodama už būvį, tam tikroje savo formavimosi stadijoje ji tampa atspari ilgą laiką lėtai žeidžiantiems kancerogeniniams veiksniams bei įgyja sugebėjimą neribotai augti. Už navikinių ligų rizikos didėjimą pirmiausia yra atsakingi įvairūs aplinkos ir organizmo viduje susiformavę ląsteles žeidžiantieji veiksniai, o svarbiausia - protaujantis, save valdyti mokantis žmogus.