Smegenų vėžys

Galvos ir nugaros smegenys sudaro centrinę nervų sistemą, kuri valdo viso žmogaus kūno veiklą - mąstymą, atmintį, emocijas, kalbą, regėjimą, klausą, raumenų judesius, vidaus organų veiklą ir dar daug kitų organizmo funkcijų.

Galvos smegenys apsaugotos nuo sužalojimo - jos yra kaukolėje. Iš kaukolės jos pereina j ilgą ir siaurą stuburo kanalą ir čia vadinamos nugaros smegenimis. Iš nugaros ir galvos smegenų j įvairius kūno organus ir sritis iki pat kūno paviršiaus nusidriekia periferiniai nervai sudarydami lyg nervų tinklą, t. y. periferinę nervų sistemą. Periferiniais nervais tarsi ryšio laidais signalai iš galvos ir nugaros smegenų perduodami j bet kurią kūno vietą ir priešingai.

Visą galvos ir nugaros smegenų paviršių dengia trys smegenų dangalai - iškart po kaukole kietasis, paskui voratinklinis (arachnoidea), prie pačių smegenų prigludęs švelnusis smegenų dangalas. Tarp voratinklinio ir švelniojo smegenų dangalų susidaro tarpas, vadinamas subarachnoidiniu tarpu, kuriame yra skysčio, vadinamo cerebrospinaliniu skysčiu.

 

Svarbiausios smegenų struktūros, jų funkcijos (1 pav.)

Svarbiausios smegenų dalys yra:

• didžiosios smegenys, kurias sudaro dešinysis ir kairysis smegenų pusrutuliai
• smegenėlės
• smegenų kamienas
• nugaros smegenys

Didžiosios smegenys - tai didžiausia galvos smegenų dalis, sudaryta iš dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių. Jų funkcija susijusi su aukščiausiąja protine veikla, tokia kaip mąstymas, atmintis, kalba. Jos atsakingos už sąmoningus raumenų judesius, pavyzdžiui, kamuolio mėtymą, ėjimą, kramtymą ir pan. Jos atsako už jutimų informacijos -regėjimo, klausos, kvapų, lietimo ir skausmo priėmimą ir interpretavimą. Dešinysis smegenų pusrutulis kontroliuoja kairiosios kūno pusės veiklą, kairysis - dešiniosios.

Kiekvienas pusrutulis skirstomas j 4 skiltis - kaktinę, momeninę, smilkininę, pakaušinę. Kiekviena skiltis kontroliuoja skirtingas organizmo veiklos sritis.

Smegenėlės - tai užpakalinė galvos smegenų dalis, susijusi su organizmo pusiausvyros koordinacija. Pusiausvyros koordinavimas vyksta automatiškai, be asmens valios jsikišimo.

Smegenų kamienas - apatinė galvos smegenų dalis, jungianti galvos smegenis su nugaros smegenimis. Smegenų kamiene yra centrai, kontroliuojantys svarbiausias organizmo gyvybines funkcijas, tokias kaip kraujospūj, kvėpavimą, širdies veiklą, rijimą, akių judesius.

Nugaros smegenys - iš kaukolės j stuburo smegenų kanalą išėjusios smegenys vadinamos nugaros smegenimis. Jos perduoda signalus, kontroliuojančius raumenų judesius, jutimus, kontroliuoja šlapimo pūslės bei žarnyno veiklą. Nugaros smegenys yra ilgame siaurame nugaros slankstelių kanale, jų ilgis 45 cm, skersmuo apie 1 cm. Dėl to nugaros smegenų navikų simptomai, kitaip negu didžiųjų smegenų navikų, dažniausiai pasireiškia abiejose kūno pusėse iš karto - abiejų kojų ar abiejų ir kojų, ir rankų silpnumu, nutirpimu, nejautrumu, paralyžiumi. Didžiųjų smegenų navikų simptomai paprastai pasireiškia vienoje kūno pusėje.

Iš kaklinės nugaros smegenų dalies atsišakoję nervai išraizgo pečių juostos ir rankų audinius, iš krūtininės ir juosmeninės nugaros smegenų dalies atsišakoję nervai išraizgo apatinės kūno dalies struktūras - dubeni, kojas, pilvo organus, šlapimo pūslę ir kt. Kuo arčiau galvos yra nugaros smegenų navikas, tuo didesnėje kūno dalyje pasireiškia simptomai. Juosmeninės stuburo dalies navikų simptomai pasireiškia tik abiejose kojose, kaklinės dalies navikų simptomai pasireiškia abiejose rankose ir kojose, sutrikdo šlapimo pūslės bei žarnyno veiklą.

Barjeras tarp kraujo ir smegenų - tai ypatingas smulkiųjų kraujagyslių kapiliarų tinklas smegenyse, kuris sudaro barjerą tarp kraujo ir smegenų audinio. Kituose kūno organuose tokio barjero nėra. Šis barjeras padeda palaikyti smegenų medžiagų apykaitos pusiausvyrą ir sulaiko toksinių medžiagų patekimą iš kraujo i smegenis. Deja, šis barjeras neleidžia į smegenis iš kraujo patekti daugeliui piktybinių navikų chemoterapijai taikomų vaistų ir taip apriboja jų panaudojimą smegenų piktybiniams navikams gydyti.

 

 

Smegenų audinio ląstelių tipai

 

Iš viso žmogaus smegenis sudaro apie 40 bilijonų nervinių ląstelių, vadinamų neuronais. Tai svarbiausios smegenų audinio ląstelės, kuriuose gimsta signalai, koordinuojantys visą žmogaus kūno veiklą. Nervinės smegenų ląstelės tarpusavyje ir su kitomis kūno sritimis komunikuoja pasiųsdamos signalą (nervinį impulsą), kuris sklinda neuronų ataugomis, paskui periferiniais nervais, išraizgančiais visą kūną lyg tinklas.

Kitaip negu kitos audinių ląstelės, pažeistos žuvusios nervinės ląstelės nebeatsinaujina. Žmogui senstant palengva mažėja ir neuronų kiekis. Piktybiniai navikai iš neuronų paprastai nesivysto, tačiau jie pažeidžiami, kai piktybiniai navikai vystosi iš gretimai esančių kitų smegenų ląstelių.

Neuronus lyg atrama palaiko vadinamosios glijos ląstelės. Didžioji smegenų navikų dalis vystosi iš šių ląstelių. Yra 3 skirtingų tipų glijos ląstelių - astrocitų, oligodendrocitų, ependymos ląstelių.

Astrocitai padeda palaikyti neuronus. Kai smegenys sužeidžiamos, astrocitai pažeistą vietą užpildo randiniu audiniu.

Oligodendrocitai gamina mieliną, riebią medžiagą, kuri sudaro neuronų ataugų apvalkalą, kad neuronuose gimę signalai lengvai sklistų į periferiją.

Ependymos ląstelės iškloja nugaros smegenų centrinį kanalą bei galvos smegenų skilvelius, kuriuose yra smegenų skystis.

Mikroglijos ląstelės nėra tikros glijos ląstelės, jos yra imuninės organizmo sistemos ląstelės, atliekančios kovotojų su smegenų infekcija vaidmenį.