Radiologija

Paprastai pacientą pirmiausia apžiūri šeimos gydytojas ir jei reikia, pasiunčia tolimesniam ištyrimui.
Ligai nustatyti gali būti naudojami žemiau išvardyti tyrimai, tačiau kiekvienu atveju gydantys gydytojas sprendžia kokios apimties ištyrimo reikia pacientui.
Atkreipiame dėmesį, kad konkrečiai ligai nustatyti papildomai naudojami kiti, šiai ligai nustatyti būtini tyrimai. Apie juos skaitykite konkrečios ligos aprašyme, skyriuje "Atskiri piktybiniai navikai"


Ultragarsinis (UG) tyrimas
Ultragarsinis (UG) tyrimas  –  spindulinės diagnostikos metodas, padedantis greitai ir be žalos pacientui įvertinti organų padėtį, formą, dydį, struktūrą, santykį su gretimais organais bei struktūromis, kraujotaką, organo judesius, jame esančius patologinius pokyčius. Tai neintervencinis, neturintis jonizuojančiosios spinduliuotės, palyginti pigus ir prieinamas tyrimo metodas. Šiam tyrimo metodui nėra kontraindikacijų. Šio tyrimo trūkumas tas, kad ultragarso bangos silpnai sklinda per orą, kaulus, todėl pasunkėja kaulų, plaučių, pilvo organų (esant meteorizmui) apžiūra. Ultragarsinis tyrimas pagrįstas ultragarso bangos sklidimu minkštuosiuose audiniuose. Ultragarsinių vaizdų formavimas vyksta, užrašant atspindėtas ar išsklaidytas bangas.

Pagrindiniai ultragarsiniai tyrimo metodai

  • Įprastinis (apžvalginis)
  • Trimatis (3D) – naudojamas nustatyti vietinį naviko išplitimą, santykį su gretimais organais ir struktūromis, kraujagyslėmis, diagnozuoti padidėjusius l/m.
  • Doplerosonografija (duplex sonografija) – tyrimo metodas, naudojamas organų ir kraujagyslių kraujotakai tirti
  • Endosonografija
  • Sonolaparoskopija
  • UG tyrimai, naudojant kontrastines medžiagas
  • Harmoninis vaizdas
  • Intervencinis ultragarsinis tyrimas.

Tiriant organus ultragarsu gali būti atliekamos diagnostinės ar gydomosios intervencinės procedūros:

  • Kepenis ir tulžies latakus – židininių parenchimos pokyčių biopsija, cistų punkcinė aspiracija ir etanolio injekcija, abscesų aspiracija, praplovimas, drenavimas, radiodažnuminis navikų suardymas, termoabliacija
  • Kasą – židininių parenchimos pokyčių biopsija, cistų punkcinė aspiracija, drenavimas, kasos latako drenavimas
  • Pilvo ertmę – ascito aspiracija, drenavimas, ribotų skysčio sankaupų aspiracija, drenavimas
  • Blužnį – cistos aspiracija
  • Šlapimo organų sistemą – inksto parenchimos biopsija, inkstų ribotų darinių biopsija, cistų punkcinė aspiracija, etanolio injekcija, abscesų aspiracija, praplovimas, nefrostomija pro odą, cistostomija, inkstų navikų termoabliacija
  • Skydliaukę, prieskydines liaukas – audinio difuzinių pokyčių biopsija, audinio mazginių pokyčių biopsija, cistų punkcinė aspiracija, prieskydinių liaukų aspiracinė biopsija
  • Krūtis – audinio židininių pokyčių biopsija, cistų punkcinė aspiracija, abscesų aspiracija, praplovimas, drenavimas
  • Vidinius lyties organus – gimdos priklausinių punkcija pro makštį
  • Minkštuosius audinius – židininių pokyčių biopsija, ertminių pokyčių aspiracija, ertminių darinių drenavimas
  • Priešinę liauką, sėklides – difuzinių pokyčių biopsija, židininių pokyčių biopsija
  • Pleuros ertmę– židininių pokyčių biopsija, skysčio iš pleuros ertmės aspiracija, pleuros ertmės drenavimas
Kaulų skenavimo (scintigrafijos) tyrimas

Kodėl atliekamas tyrimas?
Kaulų scintigrafija atliekama norint nustatyti, ar navikas nėra išplitęs į kaulus. Tai yra svarbu ligos išplitimui nustatymui ir gydymo taktikos parinkimui. Ar tikslinga atlikti kaulų scintigrafiją, sprendžia pacientą gydantis gydytojas ir tyrimą atliekantis gydytojas radiologas.

Kaip pasiruošti tyrimui?
Specialaus pasiruošimo tyrimui nėra – galima vartoti paskirtus vaistus, būti pavalgius ir pan. Kaulų scintigrafija neatliekama nėščiosioms, krūtimi kūdikį maitinančioms motinoms.

Kaip atliekamas tyrimas?
Šiam tyrimui atlikti naudojamas radioaktyvusis (skleidžiantis spindulius) preparatas, kuris turi savybę kauptis kauluose. Scintigrafija atliekama praėjus 2-4 valandoms nuo preparato sušvirkštimo į veną. Per šį laiką preparatas pasiskirsto Jūsų organizme. Kadangi Jūs skleisite spindulius, t.y. būsite radioaktyvus, tyrimo lauksite radioaktyviesiems pacientams skirtame laukiamajame. Belaukiant paprašysime Jūsų išgerti 3-4 stiklines vandens, kadangi radioaktyvusis preparatas išsiskiria iš organizmo su šlapimu.

Prieš patį tyrimą būtina pasišlapinti, kad nebūtų netikslumų dubens kauluose dėl radioaktyviojo preparato susikaupimo šlapimo pūslėje. Taip pat paprašysime iš rūbų kišenių išsiimti metalinius daiktus (raktus, monetas ir pan.), nusiimti metalinius papuošalus, diržą su metaline sagtimi. Scintigrafija atliekama specialiu prietaisu – gama kamera. Šis prietaisas jokios jonizuojančios spinduliuotės neskleidžia, o tik pats „sugeria“ spinduliavimą iš židinių paciento kūne. Nuskenuoti visą skeletą nuo galvos iki kojų trunka 20-40 min. Svarbu tyrimo metu gulėti ramiai, nejudant.

Kas atlieka ir vertina tyrimą?
Branduolinės medicinos skyriaus radiologijos technologas pacientui duoda pasirašyti sutikimą atlikti branduolinės medicinos tyrimą, sušvirkščia radioaktyvųjį preparatą, paaiškina kaip elgtis viso tyrimo metu ir po jo. Gautus tyrimo vaizdus peržiūri ir vertina gydytojas radiologas.

Kaip elgtis po tyrimo?
Po tyrimo Jūs dar tam tikrą laiką skleisite spindulius, t. y. būsite radioaktyvus. Galima išgerti daugiau skysčių, kad su šlapimu greičiau pasišalintų radioktyvusis preparatas. Jis iš organizmo paprastai visiškai pasišalina per 24 valandas.
Scintigrafijai naudojama santykinai nedidelė radioaktyviosios medžiagos dozė. Paciento apšvita yra panaši į kitų radiologinių tyrimų (rentgeno, kompiuterinės tomografijos) metu gaunamą apšvitą.

DĖMESIO!

  • Tyrimo dieną Jūs turite atvykti į NVI Branduolinės medicinos skyrių (5 korpusas, 68 kabinetas)
  • Tyrimo trukmė – apie 3-4 val.
  • Tyrimo dieną neplanuokite kitų vizitų pas gydytojus ar kitų tyrimų
  • Tyrimui atvykti rekomenduojame pavalgius (ypač atkreipkite dėmesį, jei sergate cukriniu diabetu)
  • Turėkite savo vartojamus medikamentus, paskirtus gydytojo
  • Tyrimo dieną Jūsų neturėtų lydėti nėščios moterys ir vaikai

 ATSISIŲSTI LANKSTINUKĄ 

Kompiuterinė tomografija (KT)

Kompiuterinė tomografija (KT) – tai tiriamos kūno srities struktūrų vaizdo išgavimo metodas. Šis vaizdas gaunamas panaudojus rentgeno spindulius ir atlikus sudėtingas skaitmenines apdorojimo procedūras.

Kompiuterinė tomografija onkologijoje naudojama:

• prieš operaciją, operacijos apimčiai numatyti ir tinkamai pasiruošti;
• gydymo metu, įvertinimui, kaip navikas reaguoja į gydymą;
• po gydymo – ligos atkryčiui diagnozuoti;
• spindulinio gydymo planavimui

Kompiuterinė tomografija neskausminga, nevarginanti procedūra. Jos metu pacientas turi ramiai gulėti ir nejudėti, nes kiekvienas judesys gali iškraipyti tyrimo rezultatus.

Tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos srities ir nuo kompiuterinio tomografo modelio. Senesnės kartos kompiuteriniais tomografais pilvo organų tyrimas atliekamas vidutiniškai per 20 min. Tuo tarpu atliekant KT tyrimą naujaisiais aparatais, vadinamaisiais “spiraliniais”, greitaeigiais, tyrimas trunka apie 40 sekundžių jis yra daug tikslesnis.

Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies, pavyzdžiui, pilvo srities, skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi taip, lyg pilvas būtų skersai "supjaustytas". Tik šiuo atveju "pjūvius" atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame "pjūvyje" esantys pilvo organai. Gydytojas, apžiūrėdamas ir įvertindamas visus vaizdus, tiksliai nustato, kur yra navikas, kiek jis susijęs su aplinkiniais organais, ar yra metastazių limfmazgiuose ir kt.

12 valandų prieš tyrimą pacientui negalima gerti ir valgyti. Valandą prieš tyrimą, panašiai, kaip prieš atliekant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinę rentgenografiją, duodama išgerti specialaus kontrastinio preparato, leidžiančio gauti informatyvesnius vaizdus.

Po tyrimo pacientas gali eiti namo.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – tai vienas moderniausių ir sudėtingiausių tyrimo metodų, naudojamų radiologijoje. MRT metu nenaudojama rentgeno spinduliuotė. Viena svarbiausių MR aparato dalis – labai stiprus magnetas.  MR aparatai gali būti cilindriniai ir atvirieji. Cilindriniuose MR aparatuose sukuriamas stipresnis magnetinis laukas negu atviruose, todėl juos naudojant galima gauti aukštesnės kokybės vaizdus, atlikti papildomas diagnostines procedūras. Atvirojo tipo magnetų eksploatacija pigesnė, juose lengviau atlikti intervencines procedūras, jie mažiau jautrūs metalų nulemiamiems artefaktams. MR tyrimas labai gerai paryškina struktūras, kur didelę dalį sudaro vanduo ir lipidai. MR tinka CNS, ypač galvos smegenims, tirti. Nors MR sunkiai diagnozuojama kaulinės medžiagos patologija, tačiau labai gerai atskiriami kaulų čiulpai ir minkštieji audiniai. MR tyrimas turi daugiau privalumų nei kiti radiologiniai tyrimo metodai. Dažniausiai jis yra lyginamas su panašaus pobūdžio KT tyrimu. MR geriau atskiriami įvairūs audiniai, matyti smulkesnės struktūros, įvertinama daugiau patologijos, paciento neveikia jonizuojančioji spinduliuotė, tyrimui neturi įtakos kaulų sąlygojami artefaktai. Vaizdą galima nuskaityti įvairiais režimais – tai didina diferencinės diagnostikos galimybes. Kaip ir KT aparatu, taip ir MR aparatu galima atlikti angiografiją, spektroskopiją, funkcinius tyrimus. Didžiausias šio tyrimo trūkumas – didelė tyrimo kaina, menkas aparato našumas. MR tyrimas nusileidžia KT, kai būtina greitai tirti, pacientas neramus, nustatant ūmines smegenų kraujosruvas, kaulų lūžius, kalcinatus, tiriant uždarų patalpų baimę jaučiančius pacientus.

Absoliučios kontraindikacijos MR tyrimui –implantuotas širdies stimuliatorius, vidiniai akies feromagnetiniai svetimkūniai ir po galvos smegenų operacijos likusios feromagnetinės kraujagyslių kabutės, pirmasis nėštumo trimestras.

Pozitronų emisijos tomografija (PET)

Naviko ląstelėse vyksta aktyvesnė nei sveikuose audiniuose medžiagų, ypač gliukozės, apykaita. Šis reiškinys išnaudojamas navikams ar metastazėms nustatyti. PET skenavimui dažniausiai naudojamas radionuklidas 18-fluordeoksigliukozė – gliukozė sujungta su radioaktyviuoju 18-u fluoru. Šios medžiagos sušvirkščiama į kraują. Medžiaga kaupiasi tose organizmo vietose, kuriose suaktyvėjusi medžiagų apykaita, t. y. ten, kur sunaudojama daugiau gliukozės. Skenuojant matomos organizmo sritys, kuriose padidėjusi medžiagų apykaita ir kaupiasi gliukozė (NVI šis tyrimas neatliekamas).




Atnaujinta 2022-04-22 09:10


Svarbu žinoti: