Kolorektalinis vėžys

Kaip galima sumažinti riziką susirgti kolorektaliu vėžiu?

Svarbiausia - sveika mityba, kasdieninė mankšta ir sveikatos tikrinimai. Nustatyta, kad jei maisto racione vyrauja daug skaidulų turintis maistas, tai efektyviai apsaugo nuo kolorektalinio vėžio. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad raudonos mėsos, apdorotos (perdirbtos) mėsos, riebalų alkoholio vartojimo ribojimas ar vengimas taip pat patikimai mažina kolorektalinio vėžio riziką. Fizinis aktyvumas, normalus kūno svorio palaikymas ir tabako nerūkymas taip pat padeda sumažinti riziką susirgti šia liga. Tokias rekomendacijas teikia vėžio ligos ir profilaktikos galimybes tyrinėjančios mokslo įstaigos.

Mityba ir kolorektalinis vėžys – koks ryšys?

Mokslininkai teigia, kad mityba ir fizinis aktyvumas yra svarbiausi išoriniai veiksniai, turintys įtakos kolorektaliniam vėžiui išsivystyti. Augalinė daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdų produktų ir pupų dieta ypač mažina kolorektalinio vėžio riziką. Kitą vertus, jei mitybos racione didelę dalį sudaro raudona mėsa, perdirbta mėsa ir riebalai, vėžio rizika didėja.

Daržovėse, vaisiuose, nemaltuose grūduose ir pupose gausų priešvėžinių fitocheminių medžiagų, vitaminų ir augalinių skaidulų. Fitocheminės medžiagos tokios,, kaip fenoliniai antioksidantai, yra natūralūs augalinio maisto elementai, kurie saugo ląstelių DNR (dezoksiribonukleininę rūgštį) nuo pažeidimų. Augaliniame maiste aptinkama tūkstančiai skirtingų fitocheminių medžiagų. Manoma, kad jos veikdamos kartu su vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, padeda sumažinti vėžio riziką.  Žinoma, kad riebalams virškinti organizmas gamina daug tulžies rūgščių, kurios didina vėžio riziką.

Maistas, kuriame gausu augalinių skaidulų, mažina tiek tulžies rūgščių, tiek įvairių kancerogenų koncentraciją virškinamajame trakte. Skaidulingas maistas, be to, aktyvina žarnų peristaltiką: žarnų turinys ir jame esantys kancerogenai pašalinami greičiau.

Mityba ir gyvenimo būdas – svarbūs vėžio rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti.

Pakeitę savo mitybos bei gyvenimo įpročius, galite pagerinti savo sveikatą ir sumažinti kolorektalinio vėžio riziką.

Rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčių daržovių ir vaisių, rupiai maltų grūdų ir pupų. Daržovės ir vaisiai turi daug priešvėžinių medžiagų bei augalinių skaidulų. Dietologai rekomenduoja kasdien suvalgyti 20-30 g skaidulų per dieną. Rupaus malimo grūdų produktuose, pupelėse ypač daug skaidulų: viena rupaus malimo kvietinių miltų duonos riekelė turi 2 g skaidulų, pusė puodelio pupų – 7 g. Rinkitės rupaus malimo grūdų duona ir kruopas, ruduosius ryžius vietoje baltų, venkite produktų ir aukštos kokybės (baltų) miltų. Papildykite maistą daržovėmis (pvz., pusėje puodelio šaldytų daržovių mišinio yra 4 g skaidulų, neluptų, vidutiniškai apkeptų bulvių – 5 g). Desertui valgykite vaisius, taip papildysite maisto racioną skaidulomis.

Mažiau valgykite riebalų. Raudona mėsa, perdirbtos mėsos produktai, riebus pienas, sviestas, aliejus, margarinas, riebaluose keptas maistas, ypač bulvių traškučiai ir apdorotas maistas turi labai daug riebalų. Stenkitės tokio maisto valgyti mažiau ir rėčiau.

Būkite aktyvūs ir išlaikykite normalų kūno svorį. Kasdienis fizinis aktyvumas padės išvengti viršsvorio. Jei dar nesimankštinate, prieš pradėdami fizinio lavinimo programą, pasitarkite su gydytoju.

Alkoholį vartokite saikingai, geriau jo visai venkite.

Nerūkykite. Visada atsiminkite – rūkymas ypač pragaištingas sveikatai.

Ar svarbu ligą aptikti ankstyvos stadijos?

Taip. Tų pacientų, kuriems liga aptinkama ir pradedama gydyti ankstyvos stadijos, 5 metų išgyvenamumas nuo diagnozės nustatymo siekia 90 procentų. Deja, tik 39 procentai kolorektalinio vėžio aptinkama ankstyvų stadijų. Išgyvenamumas smarkiai sumažėja, kai vėžys aptinkamas jau išplitęs į kitus kūno organus. Taigi, ankstyva diagnostika labai svarbi.

Ankstyva ligos diagnostika – išsaugo gyvenimą.

Kolorektalinis vėžys vystosi lėtai. Dažniai simptomai pasireiškia tik procesui išplitus. Gydymo sėkmė tampriai susijusi su ankstyva ligos diagnostika. Vadovaukitės šiais nurodymais:

Įvertinkite savo riziką. Bet kuris žmogus gali susirgti kolorektaliniu vėžiu, tačiau didesnė riziką tų, kurie turi rizikos veiksnių. Rizikos veiksniai:

• Daržovių ir skaidulingų produktų maisto racione stoka.
• Maisto racione per daug raudonos mėsos, apdorotos mėsos, alkoholio, maisto, prisotinto riebalais ir cukrumi.
• Fizinio aktyvumo stoka.
• Viršsvoris ir nutukimas.
• Rūkymas.
• Daugiau kaip 50m etų amžius.
• Buvę kolorektalinio vėžio, žarnų polipų, žarnų uždegimų atvejai tarp artimų giminaičių.
• Gyvenimas industrinėje ir urbanizuotoje aplinkoje.

Jei turite šiuos rizikos veiksnius, apie tai informuokite savo šeimos gydtoją.

Pasirūpinkite, kad jus reguliariai apžiūrėtų gydytojas.

Sulaukusiems 50 metų amžiaus rekomenduojama atlikti tyrimus, net jei nėra jokių kolorektalinio vėžio simptomų. Tyrimai tokie:

• Slapto kraujo tyrimas išmatose – kasmet.
• Riestinės žarnos apžiūra – sigmaskopija kas 5 metai.
• Visų storųjų žarnų apžiūra – kolonoskopija – kas 10 metų.
• Tiesiosios žarnos apčiuopa pirštu – kaskart, kai atliekama sigmo ar kolonoskopija.

Atkreipkite dėmesį į galimus simptomus

Jei pastebite kurį nors iš šių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją:

• Pasikeitė tuštinimasis: vargina besitęsiantys viduriavimai arba vidurių užkietėjimai.
• Nevisiško pasituštinimo jausmas po tuštinimosi pasirodęs išmatose kraujas (išmatos tamsios arba jose yra šviežio kraujo).
• Tuštinimasis plonesne, kaip įprasta, išmatų juosta.
• Nemalonūs jutimai pilve (skausmingas pilvo pūtimas, skausmingi spazmai, pilnumo jausmas).
• Kūno svorio sumažėjimas be aiškios priežasties.
• Nepaaiškinamas silpnumas.
• Vėmimas.

Dažniausiai klausiama

„ Kaip fiziniai pratimai padeda išvengti storosios žarnos vėžio?“

Moksliniai įrodymai teigia, kad fiziniai pratimai 40-50 procentų mažina kolorektalinio vėžio riziką. Fiziniai pratimai kolorektalinio vėžio išsivystymo galimybę mažina skatindami maistą virškinamuoju traktu slinkti greičiau, tokiu būdu mažėja tulžies rūgščių sekrecija. Rekomenduojami valandos trukmės kasdieniai nuosaikaus intensyvumo pratimai (mankšta), kad pagyvėtų širdies veikla ir lengviau išprakaituotumėte, kaip po smagaus pasivaikščiojimo. Prieš pradedant fizinių pratimų programą, reikia pasitarti su gydytoju. Sportuoti pradėkite palaipsniui didindami mankštos laiką ir intensyvumą.

„Mano tėvui buvo aptikti žarnų polipai. Ar tai susiję su vėžiu?“

Polipai yra nepiktybiniai tiesiosios ir storosios žarnos navikai, kurie laikui bėgant gali supiktybėti. Jie neretai  aptinkami žmonėms, sulaukusiems daugiau kaip 50 metų amžiaus. Pašalinus polipus, išvengiama jų supiktybėjimo. Pusei pacientų neretai atsiranda kitas, naujas polipas. Todėl pacientai, jei jiems kartą buvo šalinti žarnų polipai, turi būti nuolat stebimi gydytojo.

Siekiant išvengti vėžio, rekomenduojama:

• Rinktis dietą, kad būtų turtinga augalinio maisto produktų
• Gausiai valgyti daržovių ir vaisių
• Išlaikyti normalų kūno svorį ir fizinį aktyvumą
• Saikingai vartoti alkoholį
• Rinktis neriebų ir nesūrų maistą
• Maistą gaminti sveikai (neperkepinti, nevartoti kepimui jau naudotų riebalų ir pan.)
• Visada atsiminti: rūkymas labai kenkia sveikatai.