Paveldimos ligos

Šiuo metu žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Tai retinoblastoma, polipiniai ir nepolipiniai gaubtinės žarnos vėžiai, krūties, kiaušidžių, prostatos, plaučių vėžys. Iš tikrųjų paveldimi ne navikai, bet polinkis jais sirgti, kuris susijęs su sutrikusių (mutuotų) genų paveldėjimu. Polinkis sirgti piktybiniais navikais nėra lengvai nustatomas. Tačiau, žinant asmens  gyvenimo, šeimos istoriją, galima išskirti specialią rizikos grupę, kurią sudarytų žmonės, laikytini linkusiais susirgti vėžiu. Jiems gali būti atlikti genetiniai tyrimai ir nustatyti pakitę atitinkami genai. Reikia  žinoti, jog visiškai ne kiekvienas žmogus, kurio giminėje buvo ar yra  vėžio atvejų ir net nustatyti mutuoti genai, būtinai susirgs vėžiu.  

Ryšys tarp rizikos susirgti vėžiu ir susirgimų vėžiu giminėje: 

• Krūties vžys nustatytas motinai iki 40 metų amžiaus vėžio riziką padidina 2 kartus
• Krūties vžys nustatytas motinai iki 70 metų amžiaus vėžio riziką padidina 1,5 karto
• Krūties vžys nustatytas seseriai vėžio riziką padidina 1,7 karto
• Storosios žarnos vėžys nustatytas vienam iš tėvų ar giminaičių vėžio riziką padidina 1,7 karto
• Storosios žarnos vėžys nustatytas abiem tėvams arba 2 giminaičiams vėžio riziką padidina 3 kartus
• Prostatos vėžys nustatytas tėvui vėžio riziką padidina 1,5 karto
• Prostatos vėžys nustatytas broliui vėžio riziką padidina 1,5 karto
• Plaučių vėžys nustatytas vienam iš tėvų ar giminaičių vėžio riziką padidina 2 kartus  

Piktybiniais navikais serga įvairaus amžiaus žmonės, net ir vaikai, tačiau vis dėlto dauguma žmonių suserga būdami daugiau nei 50 metų amžiaus. Taigi vyresnis amžius yra vėžio rizikos veiksnys. Apie tai, kurie iš minėtų rizikos veiksnių daro didžiausią įtaką konkrečių lokalizacijų piktybiniams navikams atsirasti ir kokie dar yra specifiniai konkrečių piktybinių navikų rizikos veiksniai, bus kalbama kituose svetainės puslapiuose.