Atgal

Skydliaukės vėžys

Paprastai pacientas, pastebėjęs padidėjusią skydliaukę, kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūri pacientą, jo kaklą, čiuopdamas skydliaukę, ieško joje mazgų ar sukietėjimų, patikrina, ar nepadidėję kaklo limfmazgiai. Jei gydytojas įtaria piktybinį naviką, siunčia pacientą pas gydytoją specialistą– endokrinologą ar onkologą – ištirti, nustatyti galutinę diagnozę ir gydyti.

Skydliaukės tyrimai:

Skydliaukės ir kaklo limfmazgių tyrimas ultragarsu (echoskopija). Tai labai informatyvus tyrimas: apžiūrima skydliaukė, nustatoma, ar joje yra mazgų, jei yra, kiek jų, kurioje organo dalyje, kokio dydžio, apžiūrima, ar padidėję, pakitę kaklo limfmazgiai.
Skydliaukės aspiracinė biopsija. Galutinai skydliaukės vėžio diagnozė patvirtinama arba atmetama, kai įtartino mazgo ląstelės ištiriamos mikroskopu. Aspiracinę biopsiją atlieka gydytojas echoskopuotojas, savo veiksmus kontroliuodamas ultragarsu: jis plona adata įduria odą virš skydliaukės, adatos galiuku pasiekia mazgą ir švirkštu išsiurbia mazgo audinio.
Chirurginė biopsija
Radioizotopinis skydliaukės tyrimas naudojamas vis rečiau. Radioizotopinio tyrimo (skenavimo) metu vertinama skydliaukės funkcija. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas kitoms skydliaukės ligoms nustatyti – sergantiesiems gerybinėmis skydliaukės ligomis, pvz., hipertireoze, skydliaukės uždegimu ir pan.
Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas
Kompiuterinė tomografija (KT)
Kepenų ultragarsinis tyrimas. Šis tyrimas atliekamas norint įsitikinti, ar nėra ligos metastazių kepenyse požymių.
Skydliaukės hormonų ir TSH (tireostimuliuojančio hormono) lygio kraujyje tyrimai.
Bendrajai sveikatos būklei įvertinti atliekami įprastiniai kraujo tyrimai.

Radioizotopinis skydliaukės tyrimas

Skydliaukė turi savybę aktyviai kaupti jodą, taip pat ir radioaktyvųjį – mat jodas būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Nustatyta, kad ši liauka absorbuoja iš kraujo jodą 80 kartų greičiau nei koks kitas audinys. Ši skydliaukės savybė panaudojama atliekant radioizotopinį jos tyrimą (skydliaukės skenavimą).

Dažniausiai tyrimui atlikti naudojamas radioaktyvusis technecis, kuris skydliaukėje kaupiasi labai panašiai kaip radioaktyvusis jodas. Tiriamajam į veną suleidžiama radioaktyviojo technecio tirpalo.

Po 20-30 minučių, kai skydliaukėje susikaupia didžiausias preparato kiekis, gama kameros detektorius, priartintas prie kaklo, registruoja technecio pasiskirstymą skydliaukėje. Į kompiuterio atmintį įrašytas skaitmeninis skydliaukės vaizdas (skenograma) peržiūrimas naudojant specialią vaizdų peržiūros ir analizės programą.

Sveiko žmogaus skydliaukė technecį kaupia tolygiai. Jei joje yra mazgų, kurie sukaupė daugiau izotopo nei sveikoji organo dalis, skenogramoje tos vietos bus daug intensyvesnės. Tai vadinamieji “karštieji mazgai”.

Jei skydliaukėje yra darinių, mazgų, kurie nekaupia izotopo ar jį kaupia silpniau negu sveikas skydliaukės audinys, tos vietos skenogramoje liks tuščios. Jos vadinamos “šaltaisiais mazgais”. Skydliaukės vėžiniai mazgai izotopo nekaupia (“šaltasis mazgas”).

Radioizotopino tyrimo metu nustačius “šaltąjį mazgą”, tikslinga atlikti kitus skydliaukės tyrimus ir įsitikinti, ar nėra vėžio. Tačiau tik nedidelė dalis skydliaukės skenogramose aptiktų “šaltųjų mazgų” gali būti piktybiniai.

Skydliaukės skenavimui atlikti naudojama santykinai nedidelė radioaktyvaus izotopo dozė, be to, jis greitai suskyla ir pasišalina iš organizmo. Todėl tyrimo metu gaunama apšvitos dozė, palyginti su kitais izotopiniais tyrimais, nėra didelė.

Dabartiniu metu radioizotopinis skydliaukės tyrimas diagnozuojant skydliaukės vėžį atliekamas vis rečiau.

Kompiuterinė tomografija

Kompiuterinė tomograﬁja (KT) – tai tiriamos kūno srities struktūrų vaizdo išgavimo metodas. Šis vaizdas gaunamas panaudojus rentgeno spindulius ir atlikus sudėtingas skaitmenines apdorojimo procedūras.

Kompiuterinė tomografija onkologijoje naudojama:

prieš operaciją, operacijos apimčiai numatyti ir tinkamai pasiruošti;
gydymo metu, įvertinimui, kaip navikas reaguoja į gydymą;
po gydymo - ligos atkryčiui diagnozuoti;
spindulinio gydymo planavimui

Kompiuterinė tomograﬁja neskausminga, nevarginanti procedūra. Jos metu pacientas turi ramiai gulėti ir nejudėti, nes kiekvienas judesys gali iškraipyti tyrimo rezultatus.

Tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos srities ir nuo kompiuterinio tomografo modelio. Senesnės kartos kompiuteriniais tomografais pilvo organų tyrimas atliekamas vidutiniškai per 20 min. Tuo tarpu atliekant KT tyrimą naujaisiais aparatais, vadinamaisiais “spiraliniais”, greitaeigiais, tyrimas trunka apie 40 sekundžių jis yra daug tikslesnis.

Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies, pavyzdžiui, pilvo srities, skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi taip, lyg pilvas būtų skersai "supjaustytas". Tik šiuo atveju "pjūvius" atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame "pjūvyje" esantys pilvo organai. Gydytojas, apžiūrėdamas ir įvertindamas visus vaizdus, tiksliai nustato, kur yra navikas, kiek jis susijęs su aplinkiniais organais, ar yra metastazių limfmazgiuose ir kt.

12 valandų prieš tyrimą pacientui negalima gerti ir valgyti. Valandą prieš tyrimą, panašiai, kaip prieš atliekant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos kontrastinę rentgenografiją, duodama išgerti specialaus kontrastinio preparato, leidžiančio gauti informatyvesnius vaizdus.

Po tyrimo pacientas gali eiti namo.

Atnaujinta 2018-03-16 15:51

Skydliaukės vėžys

Slapukų naudojimo pasirinkimai

Funkciniai slapukai (būtini)

Našumo slapukai

Reklaminiai slapukai