Jau dirba NVI Dienos chirurgijos skyrius: čia atliekamų gydymo procedūrų saugumas yra įprastinis, sako skyriaus vadovas dr. Audrius Dulskas

Nacionaliniame vėžio institute duris atvėręs Dienos chirurgijos skyrius yra gera žinia, pacientams,  kuriems taikomos minimaliai invazinės operacijos. Visame pasaulyje yra stengiamasi atsisakyti didelės apimties radikalių operacijų, o vietoj jų siūlomas ligonio organizmą labiau tausojantis gydymas.

Jūsų dėmesiui „Lietuvos ryto“ žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbis su NVI Dienos chirurgijos skyriaus vadovu doc. dr. Audriumi Dulsku.

Dienos chirurgija daugelyje šalių prisideda prie didesnio paslaugų prieinamumo, mažina pacientų srautus, taip pat padeda taupyti lėšas, nes pacientų sveikimas būna greitesnis.

Europoje, taip pat JAV, Azijoje dienos chirurgijos centrų darbas vertinamas teigiamai. Tarptautinėse konferencijose, kur susirenka specialistai iš įvairių šalių, vyksta diskusijos apie tai, kad jau kitą dieną, o kartais netgi tą pačią, pacientai, kurie yra gydomi Dienos chirurgijos skyriuje, yra išleidžiami į namus.

Nacionalinio vėžio instituto chirurgas docentas Audrius Dulskas pasakojo, kad šalys, kuriose lovadienio kaina yra didelė,  daro viską, kad gydymo paslaugos atpigtų ir didėtų paslaugų prieinamumas.

„Dienos chirurgijos skyriuje taikomų gydymo procedūrų saugumas  nėra mažesnis nei įprastinis, pavyzdžiui, jei pacientas po operacijos yra anksčiau išleidžiamas į namus, nėra  tokios tendencijos, kad būtų didesnis komplikacijų ar pakartotinių hospitalizacijų skaičius. Tai rodo rimtos klinikinės studijos“, – teigė A.Dulskas.

Dienos chirurgijos skyriuje yra laukiami pacientai, kuriems atliekamos įvairios biopsijos, pavyzdžiui, prostatos, kepenų, kasos. Šiame skyriuje yra šalinami nedideli augliai šlapimo pūslėje, gimdoje, taikomos diagnostinės procedūros, pavyzdžiui, diagnostinės laparoskopijos, taip pat atliekamos operacijos dėl gerybinės patologijos, pavyzdžiui, hemorojaus, miomų ar nedidelės urologinės procedūros.

Ar pacientai, kuriems nustatytas storosios žarnos vėžys, taip pat galėtų būti gydomi Dienos chirurgijos skyriuje?

Jei  storojoje žarnoje yra ikivėžinių pakitimų, pavyzdžiui, aptiktas polipas, įmanoma  taikyti minimaliai invazines priemones, o ne operaciją, ir pašalinti polipą endoskopiškai.

Norėčiau pasidžiaugti Nacionalinio vėžio instituto gydytojų endoskopuotojų veikla.  Kolegos atlieka kompleksines procedūras, kai  be jokių pjūvių sėkmingai yra šalinami  didelės apimties, pavyzdžiui, 5–7 centimetrų skersmens dariniai, nors anksčiau tai buvo įmanoma padaryti tik atviros operacijos metu.

Neseniai Vilniuje vyko Europos  koloprokologų draugijos kasmetinė konferencija. Kuo ji yra svarbi?

Turėjome vieną didžiausių medicinos renginių Lietuvoje, nes vien dalyvių buvo apie 1500.   Vilniuje sunku netgi rasti tokias patalpas, kuri priglaustų vienu metu tiek žmonių.   Tai buvo iššūkis organizatoriams, laimei, turime sostinėje Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“.

Pasijautėme svarbūs, nes buvo pasirinktas Vilnius, o Rytų Europos sostinės ne taip dažnai įtraukiamos į tarptautinių renginių žemėlapį. Neabejoju, kad tie specialistai, kurie atvyko į Vilnių, „papuoštų“ bet kurį renginį. Tai gaubtinės žarnos ir storosios žarnos vėžio chirurgijos specialistai, kurie yra pasaulinio lygio ekspertai. Jų patirtis yra svarbi tiek Europos, JAV, tiek Azijos ir Pietų Amerikos chirurgams, nes storosios žarnos vėžys lengvai įveikia bet kurią sieną. 

Kokios Vilniuje buvo pristatytos svarbiausios mokslo naujienos, diagnozuojant ir gydant storosios žarnos vėžį?

Buvo daug kalbėta apie naujas technologijas medicinoje, pavyzdžiui, apie dirbtinį intelektą, mobiliąsias aplikacijas.

Įvairiuose pranešimuose buvo akcentuojama, kad informacinės technologijos yra ne mūsų ateities, o dabartis. Vienintelė užduotis – kaip greičiau išmokti jomis naudotis ir pagerinti pacientų stebėseną bei priežiūrą.  Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, sugebantis apdoroti didelį kiekį informacijos ir medicinos duomenų, gali būti sėkmingai taikomas prognozuojant  komplikacijas ir ligos atkrytį.

Šiuolaikinės informacinės technologijos  gali gerinti pacientų priežiūrą ir  mažinti vizitų skaičių į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, po atliktos operacijos.

Kitos naujovės buvo skirtos sisteminio gydymo klausimams, pavyzdžiui, svarstyta, kokia turi būti strategija, esant išplitusiam storosios žarnos vėžiui ir vengiant operacinio gydymo, kaip spindulinė terapija gali prisidėti prie aktyvaus pacientų stebėjimo.

Pasaulyje vyrauja tendencija – mažinti didelės apimties operacijas, o vietoj jų taikyti minimaliai invazines procedūras. Ar tai pasiteisino gydant storosios žarnos vėžį?

Apie tradicinę atviro tipo operaciją tarptautinėse konferencijoje pastaruoju metu beveik niekas nekalba, nes pasaulyje vyrauja robotinė chirurgija ar laparoskopu atliekamos operacijos.  Tiek klinikiniai tyrimai, tiek Europos ir JAV garsiausių klinikų patirtis rodo, kad minimaliai invaziniai chirurginiai būdai yra pacientams labiau tinkami.

Kiek  Lietuvoje yra pažengusi spindulinė terapija, gydant storosios žarnos vėžį?

Lietuvoje yra taikomi pasaulyje plačiai paplitę šiuolaikiniai metodai,  kurie gerina atsaką į storosios žarnos vėžio gydymą ir daliai pacientų padeda išvengti operacijos. Mes niekuo nenusileidžiame  geriausioms Europos klinikoms, nes mūsų specialistai nuolat jose tobulinasi.

Tačiau storosios žarnos vėžio išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra šiek tiek prastesni lyginant su kitomis ES šalimis.  Viena svarbiausių priežasčių – Lietuvos gyventojai nėra aktyvūs dalyviai patikros programoje, kuri yra nemokama.

Baimė išgirsti vėžio diagnozę vis dar kausto mūsų gyventojus. Net gerai besijaučiantys žmonės gali neįtarti, kad serga storosios žarnos vėžiu. Kasmet ši liga nustatoma apie 1800 pacientų.

Lietuvoje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje gali dalyvauti 50–74 metų vyrai ir moterys. Patikros programa yra skirta sveikiems žmonėms.  Jei anksti nustatomas storosios žarnos vėžys, ši liga yra išgydoma.

Kaip manote, kodėl pacientai kreipiasi į onkologus pernelyg vėlai?

Kraujas išmatose,  viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar skausmas – tai ženklai, kad gali vystytis piktybinis procesas. Bet žmonės delsia, nes mano, kad tai savaime praeis.  Tačiau vėžys savaime nepranyksta. Vis dar pasitaiko smarkiai uždelstų vėžio atvejų, kai žmogus jau geria nuskausminamuosius, o pas gydytoją neina. Kartais jau būna nebeįmanoma padėti dėl ligos išplitimo.

Kodėl yra svarbu nustatyti ikivėžinius pakitimus?

Tai - ataugėlės žarnoje, vadinamieji polipai, gali praeiti 7–10 metų, kol iš polipų išsivystys vėžys. Yra  net toks posakis, kad visi vėžiai iš polipų, bet ne visi polipai supiktybėja.

Atliekant kolonoskopiją ir aptikus polipų, reikia juos šalinti.  Tai nėra skausminga procedūra, nes taikoma bendroji nejautra.  Jei polipas yra didesnio skersmens, ši procedūra gali trukti ilgiau nei keliasdešimt minučių, o komplikacijų rizika yra minimali.

Storosios žarnos vėžys ateityje gali užklupti vis daugiau žmonių, nes ši liga yra siejama su greitėjančiu gyvenimo tempu, greitojo maisto populiarumu. Tiesa, tokios šalys kaip Japonija, Pietų Korėja išsiskiria geresniais rodikliais, nes nustatoma kur kas daugiau ankstyvųjų vėžio stadijų – tiek storosios žarnos, skrandžio.

Tokie pavyzdžiai dažnai skamba tarptautinėse konferencijose.  Epidemiologiniuose pranešimuose,  kurie skirti nustatyti storosios žarnos vėžio rizikos veiksniams,  daug dėmesio skiriama genų mutacijoms, stengiamasi vėžį nustatyti iš kraujo, ieškoma priemonių, kurios padėtų aptikti vėžį kuo anksčiau.

Ar  storosios žarnos vėžio atsiradimui turi įtakos mitybos ypatumai, gyvenimo būdas?

Turi įtakos taip pat paveldimumas, aplinkos veiksniais, stresas, lėtinė nervinė įtampa.  Yra pastebėta, kad plintant nutukimui, didėja ir storosios žarnos vėžio atvejų.

Kai kurie mokslininkai aiškina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios storosios žarnos vėžys nusitaiko į jaunesnius žmones, tai – netinkama mityba, skatinanti nutukimą.

Yra žinomi rizikos veiksniai, pavyzdžiui, tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu didina  tam tikri mitybos ypatumai, didelis raudonos mėsos,  gazuotų saldintų vaisvandenių, alkoholio, greito ir riebaus maisto vartojimas,  taip pat rūkymas, mažas fizinis aktyvumas.

Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojamas, kad fizinis aktyvumas yra svarbus vėžio prevencijai. Kasdien reikėtų bent pusvalandį skirti vidutinio intensyvumo sportui, pavyzdžiui, bėgiojimui, greitam ėjimui, jėgos pratimams.

Deja, nėra vieno rizikos veiksnio, kurį pašalinus pavyks išvengti vėžio, todėl prevencijos būdai taip pat turi būti taikomi saikingai.

Pavyzdžiui, susižavėjimas maistinėmis skaidulomis  vieniems gali padėti pasijusti žvaliau, o kitiems sukelti viduriavimą ar pilvo pūtimą, o kai kas gali skųstis vidurių užkietėjimu. 

Ar kraujas tualete yra blogas ženklas?

Dažniausiai žmones atgina į gydytojo kabinetą kraujo pėdsakai, pavyzdžiui, kraujas išmatose, ant tualetinio popieriaus. Kraujas neretai būna kaip užsidegusi raudona lemputė, įspėjanti, kad būtina pasitikrinti sveikatą.

Tačiau kraujuoti iš žarnyno žmonės gali tiek dėl hemorojaus, gerybinio auglio ar onkologinio proceso.

Ne tik pakitusi išmatų spalva, bet ir jų konsistencija, pakitęs tuštinimosi dažnumas gali suteikti papildomos informacijos.

Staiga sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje – dar viena priežastis atlikti gastroskopiją, slaptojo kraujo ir jei reikia kolonoskopijos tyrimus. Pavyzdžiui, dešinės pusės storosios žarnos navikai yra neretai aptinkami, aiškinantis priežastį, kodėl yra  žemas hemoglobino rodiklis.  Būna ir taip, kad į onkologą kreipiamasi jau užčiuopus mazgelį.

Jei pažeidimas yra storosios žarnos kairėje pusėje, neretai vargina tuštinimosi sutrikimai ir kraujo pėdsakas ant tualetinio popieriaus.

Sveikatos patikra yra labai svarbi, bet nereikia nerimauti, kad gydytojai atras vėžį.

Jei automobilio techninę apžiūrą atliekame kas dvejus metus, neturime užmiršti rūpintis ir savo kūnu.