NVI specialistai gyventojus kvietė į unikalų renginį – „Pasivaikščiojimą po storąją žarną“

Nacionalinio vėžio instituto specialistai vilniečius ir miesto svečius kvietė į unikalų „pasivaikščiojimą po storąją žarną“. Įėjus į didelį muliažą buvo galima pamatyti, kaip atrodo daugybę kartų padidintos storosios žarnos ligos – polipai, vėžys, Krono liga ir kt. NVI specialistai į storosios žarnos vidų užėjusiems gyventojams pasakojo apie šio organo susirgimus, atsakė į rūpimus klausimus, ragino dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Renginys šešias valandas vyko PLC „Panoramoje“. Taip pat buvo surengta spaudos konferencija žiniasklaidai.

Storosios žarnos vėžys - vienas dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Labiausiai ši liga paplitusi tarp vyresnių, nei 50 m. žmonių. Mūsų šalyje šia liga kasmet suserga arti 2 tūkstančių gyventojų. Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, joje gali dalyvauti 50-74 m. vyrai ir moterys. Kadangi storosios žarnos vėžys ankstyvose stadijose dažniausiai neturi jokių simptomų, gyventojai raginami tirtis prevenciškai. Pirmiausia reikia atlikti slapto kraujavimo išmatose testą. Jį atlikti galima savarankiškai namuose arba reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

„Jis yra visiškai neskausmingas, labai panašus į greitąjį COVID-19 testą. Namuose pasidarius tokį testą, jeigu atsakymas teigiamas, žmogus nukreipiamas tirtis toliau“, – sako NVI  gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.

Tolimesnis tyrimas – kolonoskopija. „Kolonoskopijos tikslas yra rasti ne vėžį, o ikivėžinę būklę. Tai yra, didžioji dalis vėžių vystosi iš polipo – ląstelių grupės, kuri pradeda augti iš gleivinės. Ta ląstelių grupė susidaro ir didėja greičiau, negu greta esanti gleivinė. Vystymasis iš polipo iki vėžio yra ilgas procesas, galintis trukti nuo 5 iki 10 metų. Tuo metu, kol vėžys vystosi iš polipo, žmogus absoliučiai nieko nejaučia, gyvena įprastą gyvenimą ir galbūt, tęsdamas savo žalingus įpročius, gali pagreitinti procesą, kada polipas taps jau augliu. Kolonoskopijos metu ieškome polipų, kuriuos galima endoskopu pašalinti ir tokiu būdu ne tik diagnozuoti ligą, bet ir to paties tyrimo metu apsaugoti nuo tolimesnio vėžio išsivystymo. Todėl kolonoskopijos tyrimas yra labai vertingas. Jis tiksliai parodo, ar yra liga, jei yra, kokia ji ir netgi paties pirmojo tyrimo metu daliai pacientų galime iškart pritaikyti ir gydymą,“ – aiškina  NVI gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.

Gydytoja ragina nebijoti kolonoskopijos. Be to, pacientui pageidaujant, šis tyrimas gali būti atliekamas su nejautra.

Renginyje taip pat dalyvavusi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pastebi, kad gyventojai storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvauja vangiai, neretai yra kamuojami nepagrįstų baimių.

 „Tikrai sutinkame žmonių, kurie pirmą kartą slapto kraujavimo testą, tai yra – išmatų mėginį, iki savo gydymo įstaigos atneša būdami jau 65–70 metų. Atrodytų, kalbame, kviečiame, raginame ateiti visus pacientus, sulaukusius 50 metų, informuojame apie visas programas, bet vis dar atsiranda žmonių, kurie nesitikrina ir sako: „Aš jaučiuosi visai gerai, nieko nejaučiu“. Kokios pagrindinės baimės? Man sako: „Daktare, jeigu aš pas jus ateisiu, atnešiu, jūs dar man ką nors surasite. Tai man geriau nežinoti“. Yra labai daug „stručių“ Lietuvoje, kurie slepia savo galvas smėlyje: nežinosiu ir išvengsiu. Tikrai, mielieji, taip nebus. Mes turime suprasti, kad vienam žmogui iš dvidešimties kada nors gyvenime bus pasakyta: „Jums yra storosios žarnos vėžys“. Tai yra pasauliniai skaičiai“, – sako J. Dūdienė.

Dar viena prasta tendencija – jaunėja šia liga sergantys pacientai, kurie dėl savo amžiaus į prevencinę programą nepatenka.

 „Jeigu anksčiau kalbėdavome, kad iki 50 metų turėdavome 3–5 proc. pacientų, tai nuo šių metų per ateinančius 10 metų bus 10–18 proc. pacientų iki 50 metų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. Liūdna, nes jie nepatenka į patikros programą. Dažnai jie kreipiasi į specialistus, kai pasireiškia tokie simptomai, kaip kraujavimas, tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, svorio kritimas. Neretai tokie simptomai nurašomi tokiai gėrybinei patologijai, kaip hemorojus. Todėl pusę metų–metus gydomas hemorojus ir tik, kai gydymas nepadeda, nustatomos jau pažengusios vėžio stadijos. Šių pacientų ir išgyvenamumo rodikliai yra blogesni, ir stadijos didesnės, ir gydymas kompleksiškesnis, nors būdami jaunesni gali iškęsti agresyvesnį gydymą, tačiau vis tiek išgyvenamumo rodikliai yra prasti“, – pastebi dr. A.  Dulskas.

Anot gydytojo chirurgo, riziką susirgti šiuo vėžiu didina per didelis raudonos mėsos vartojimas, gazuotų saldintų vaisvandenių, alkoholio, greito, riebaus maisto vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, vyresnis amžius.

„Pasivaikšiočjimo po storąją žarną“ akimirkos – nuotraukų galerijoje.