„Pas jus mielai sugrįžčiau kasmet“ – sako po kolonoskopinio tyrimo pacientas, kuriam profilaktiškai tirtis reikės po dešimtmečio

Žmogus yra tokia būtybė, kad kai jam būna blogai, šaukiasi Dievo ir daktarų pagalbos. Ir pasižada daug dalykų, jei viskas baigsis gerai… Taip pat ir padėkoti. Bet dažniausiai tai ir lieka tik nebyliais pažadais. Todėl sau pasakiau, kad šį kartą noriu pasielgti taip, kaip ir buvau pažadėjęs sau mintyse.

Turbūt kaip ir daugelis mano kartos vyrų, nesu linkęs lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Todėl, kai pagal programą atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad reikės daryti kolonoskopiją, supanikavau tiesiogine šio žodžio prasme. Ir jokie žmonos aiškinimai, kad teigiamas testas dar nieko nereiškia, nepadėjo. Net erzino. Tada paskambinau registruotis į jūsų institutą. Atsiliepusi registratorė ypatingai maloniai ramiu balsu labai išsamiai išklausinėjo ir kantriai atsakinėjo į mano nesibaigiančius klausimus. Ir paskyrė laiką. Kažkaip pasidarė ramiau.

Bet vėliau, artėjant tyrimo datai, panika vėl tapo geriausiu mano draugu. Ir tyrimo diena atėjo. Priartėjus prie Endoskopinių tyrimų poskyrio stiklinių durų, stikle pamačiau melsvai žalią savo veidą.  Durys atsidarė. Priėjo gydytoja ir akimirką, žiūrėdama man į akis, šypsojosi. Tada uždėjo  ranką man ant peties, nusijuokusi pasakė – eime.

Kabinete pasijutau apsuptas medikių ir, nors buvo joms akivaizdu, kad beveik alpstu iš baimės, nepuolė guosti ar raminti, o tik šypsojosi ir ramiai su manim kalbėjo vis pajuokaudamos. Ir neatrodė, kad net buvau prisnūdęs. Tik gydytojos balsas, kad viskas gerai, leido susivokti, kad procedūra baigta. Neįtikėtinai greitai, ramiai ir profesionaliai.

Norėjosi šaukti iš džiaugsmo. O šalia stovinčios medikės šypsojosi. Ir tada suvokiau, kad tai ne tik aukščiausio lygio savo srities profesionalai, bet tai žmonės, be galo mylintys ir mėgstantys savo darbą ir gerbiantys pacientus.

Mano rašinėlis baigtas. Manau supratote, kad tai mano AČIŪ ir padėka mane tyrusiems medikams — Nacionalinio vėžio instituto Endoskopinių tyrimų poskyrio komandai.

P.S.

Po tyrimo gavau " laisvę" dešimčiai metų. Bet tyliai sau pagalvojau ir jau atsisveikindamas garsiai pasakiau poskyrio komandai - pas jus, tokias nuostabias medikes, mielai sugrįžčiau kasmet. 

Nuoširdžiausias ačiū ir patys geriausi linkėjimai

Gintautas