Per vieną dieną – NVI du nauji mokslų daktarai: sveikiname dr. Karoliną Žilionytę ir dr. Jurą Kišoną!

2022 m. rugsėjo 27 d. du Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai sėkmingai apgynė savo parengtus disertacinius darbus mokslo daktaro laipsniui gauti.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre praėjusios savaitės antradienį NVI Imunologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Karolina Žilionytė apgynė disertaciją „Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu" biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė vadovė – prof. dr. Vita Pašukonienė.

Tą pačią dieną po pietų, toje pačioje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro auditorijoje NVI Onkologinės radioterapijos skyriaus gydytojas onkologas radioterapeutas Juras Kišonas apgynė disertaciją „Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikiems audiniams tyrimai“ biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, mokslinis konsultantas – dr. Jonas Venius.

Sveikindamas naujuosius mokslo daktarus, NVI vadovas dr. Ernestas Janulionis priminė, jog paprastai mokslininkai yra raginami savo atliekamais tyrimais įsilieti į klinikinių problemų sprendimą. „Tačiau tikrai nėra taip svarbu, iš kurios pusės atsiranda iniciatyva, suartinanti mokslą ir kliniką. Svarbu puikus rezultatas“, – pasakė dr. E. Janulionis.

Pasak dr. Juro Kišono, doktorantūros temos pasirinkimas jam buvo gana lengvas, nes yra onkologas radioterapeutas ir jau nuo medicinos studijų pradžios teko darbuotis MTC Biomedicininės fizikos laboratorijoje. „Disertacijoje nagrinėta problema – ūminio spindulinio dermatito predikcija ir ankstyva diagnostika – stipriai siejasi su mano kasdieniu darbu taikant spindulinį gydymą, o Biomedicininės fizikos laboratorijoje įgyti įgūdžiai taikyti neinvazinius odos tyrimo metodus (konfokalinę atspindžio mikroskopiją, skaitmeninę dermoskopiją), buvo raktas į šios problemos sprendimą. Didžiausi iššūkiai buvo, kai atlikus visus matavimus, reikėjo įvertinti mikroskopu stebimus jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamus odos pažeidimus ir taip sukurti iš esmės naują spindulinio dermatito vertinimo metodiką, kuri turi ir predikcinę vertę, t.y. leidžia dar spindulinio gydymo pradžioje prognozuoti, kokio laipsnio odos pakenkimas laukia gydymo pabaigoje“, – sako dr. Juras Kišonas.

„Mane visada žavėjo, kaip molekuliniame lygmenyje susikalba sudėtingos žmogaus sistemos ir kaip šie nesusikalbėjimai daro įtaką žmogaus ligų atsiradimui. Džiaugiuosi galėdama įsijungti į visuomenei aktualių onkologinių ligų tyrinėjimą. Mano atlikti tyrimai atskleidžia vienos iš atsparumo imunoterapijai priežastį – sutrikusį navikinių antigenų pateikimą imuninei sistemai. Gauti rezultatai ne tik turi pritaikomąją vertę klinikoje, bet taip pat atveria kelią tolimesniems šio mechanizmo tyrinėjimams ir naujų vėžio gydymo strategijų kūrimui“, – sako dr. Karolina Žilionytė.

Nuotraukų autorė iš dr. Karolinos Žilionytės gynimo – Eglė Žymantaitė.