13-oje euroregioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje – tarptautiniai ekspertai apie proveržį gydant plaučių vėžį

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai galėtų papasakoti ne vieną įkvepiančią sėkmingo gydymo istoriją. Net jeigu tai – ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Pasak NVI direktoriaus pavaduotojo klinikai krūtinės chirurgo prof. dr. Sauliaus Cicėno, proveržis šioje srityje įvyko pradėjus taikyti personalizuotą gydymą kiekvieno paciento atveju ir, žinoma, surėmus pečius su įvairių sričių, pirmiausiai genetikos, specialistais. Naujovės gydant šią itin pavojingą ligą buvo plačiai aptartos ir liepos 1 d. Vilniuje vykusioje 13-oje euroregioninėje torakalinės onkologijos konferencijoje, kur patirtimi dalijosi ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekspertai.

Deimantė Gruodė, Mantas Jusius, Aneta Vaitkienė

Ekspertai dalijosi patirtimi

„Plaučių vėžys yra žudikas Nr. 1, nes mirtingumas nuo šios ligos yra didesnis negu nuo krūties ir storosios žarnos vėžio kartu sudėjus. Be abejo, tai yra itin svarbi problema, aktuali pasauliui, ne tik Lietuvoje. Todėl kuo daugiau yra tarptautinių konferencijų, kuo daugiau specialistai dalijasi praktine patirtimi, kaip geriau gydyti sergančiuosius plaučių vėžiu, tuo geriau pacientams. Jei prieš dešimtmetį pasauliniai kongresai plaučių vėžio tema būdavo rengiami kas ketverius metus, paskui – kas dvejus, dabar jie organizuojami kasmet. Todėl kad yra tiek daug naujovių ir tiek daug tyrimų atliekama šioje srityje“, – sakė prof. S.Cicėnas.

Konferencijos metu ekspertai dalijosi įgyta patirtimi, klinikinių tyrimų rezultatais, gydymo taktika gydant krūtinės onkologines ligas bei diegiant į praktiką naujus gydymo metodus.

„Tai – nuostabus centras, puikus Vėžio institutas Vilniuje, su kuriuo bendradarbiaujame daugybę metų. Esu tikrai sužavėtas, jog šis institutas žengia koja kojon su europietiškais standartais. Konferencijoje daug kalbėta apie personalizuotą terapiją arba plaučių vėžio gydymą, priklausomai nuo genų patologijos. Šie metodai padeda priimti sprendimus dėl plaučių vėžio gydymo bei nuspręsti, kuri technologija ar technologijų kombinacijos turi būti taikomos. Gydymas vis dar išlieka komplikuotas, bet jis tiesiogiai orientuotas ar nukreiptas molekuliniu lygiu, paremtas molekuline informacija, gauta iš paciento audinių. Klinikos yra labiau pajėgios parinkti individualų gydymo metodą kiekvienam pacientui“, – sakė vienas iš euroregioninio bendradarbiavimo iniciatorių  prof. Jacek Niklinski iš Lenkijos (Balstogės).

Konferencijos dalyviai sutartinai tvirtino, jog mokslininkų, klinicistų onkologų bendras tikslas – taikant inovatyvų personalizuotą gydymą maksimaliai padėti pacientams, net ir sergantiems pažengusių stadijų plaučių vėžiu.

„Daugėja informacijos ypač molekulinės biologijos srityje. Pastaroji mums leidžia plėtoti naujus metodus, tokius kaip imunoterapija. Visa tai apjungus atsiranda galimybės individualizuoti terapiją, personalizuoti gydymo metodus, atskirti dideles plaučių vėžio grupes ir jų potipius“, – sakė kitas konferencijos dalyvis, prof. Christian Manegold iš Manheimo (Vokietija).

Anot jo, įgyvendinant naujas strategijas ir analizuojant informaciją bei praktikoje pritaikant gautus duomenis pasitelkiamas netgi dirbtinis intelektas. „Jūs galite tai vadinti virtualiu intelektu. Kai kurie universitetai dabar jau išties dirba su algoritmais, kurie apdoroja klinikinę, paciento, taip pat ir molekulinę informaciją. Iš to išplaukia rekomendacijos, ką daryti toliau su sergančiuoju. Tikiu, kad po kelerių metų jau turėsime daug daugiau pagalbos nusprendžiant, kuri terapija yra tinkamiausia konkrečiam pacientui“, – kalbėjo svečias iš Vokietijos.

Uždavus klausimą, kas daugeliu atvejų sukelia šį piktybinį naviką ir kaip galima nuo jo apsisaugoti, onkologai sutartinai tvirtina, jog reikia atsisakyti visų formų (ne išimtis ir elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas) tabako rūkymo. Tyrimai rodo, jog šis žalingas įprotis sukelia net 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų. „Geriausia, be abejo, būtų tiesiog nerūkyti. Bet jeigu visgi rūkote, geriausia išeitis – mesti. Turėkite omenyje, kad elektroninės cigaretės irgi nėra tokios nekaltos, nežalingos kaip jos galbūt atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jose yra nikotino, o jis yra toksiška veiklioji medžiaga, be kurios jums gyventi būtų daug geriau“, – sakė dar vienas konferencijos pranešėjas prof. Lothar Richard Pilz (Vokietija, Manheimas).

Dalyvauja klinikiniuose tyrimuose

Plaučių vėžio statistika išlieka bauginanti: vien Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų šios ligos atvejų ir per tūkstantį mirčių nuo jos. Kaip akcentuoja prof. S.Cicėnas, išgyvenamumo rodikliais Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių: penkerių metų išgyvenimas su pažengusios stadijos liga, nepriklausomai nuo gydymo, tesiekia 9–10 proc.  Nepaisant to, per paskutinius dešimt metų plaučių vėžio gydymo srityje įvyko didžiulis proveržis. Kaip sako S.Cicėnas, Nacionaliniame vėžio institute atsirado visa paletė inovatyvių vaistų, kurie sėkmingai taikomi netgi esant išplitusiam arba vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui gydyti. Paskutinis proveržis gydant šią ligą siejamas su imunoterapija, kuomet suardoma naviko receptorių jungtis su imuninėmis ląstelėmis ir tokiu būdu atkuriamas imuninis priešvėžinis organizmo atsakas. Pastarasis gydymas, kaip akcentuoja onkologai, gali būti derinamas tiek su chirurgija, tiek su chemoterapija ir radioterapija arba gali keisti vienas kitą.

Be to, yra atliekama daugybė tarptautinių klinikinių tyrimų. Pastaruosiuose dalyvauja ir plaučių vėžiu sergantys lietuviai.

„Mums pasisekė, kad Lietuvos pacientai, sergantys išplitusiu arba vietiškai išplitusiu plaučių vėžiu, dalyvauja naujausiuose tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose gaudami inovatyvius vaistus, kurie Lietuvoje dar nėra kompensuojami. Todėl ir mūsų rezultatai ženkliai pagerėjo, kadangi einame koja kojon su pasauliu. Klinikiniuose tyrimuose dalyvaudami mūsų pacientai gauna tokias pačias galimybes, vaistus kaip ir besigydantys Anglijoje, Amerikoje ar Šveicarijoje“, – palygina prof. S.Cicėnas.

Šių pokyčių dėka net ir ketvirtos stadijos liga sergantys pacientai gyvena ne kelis mėnesius kaip anksčiau, o po kelerius metus ilgiau. „Įsivaizduokite, jeigu anksčiau turėdami dešimt ligonių, kurie serga plaučių vėžiu, juos gydydavome vienodai, dabar kiekvieną jų gydome skirtingai. Todėl, kad atkreipėme dėmesį į naviko molekulinę sandarą. Pagrindinis tikslas – ištirti naviko molekulinę sandarą, surasti mutacijas bei paskirti tikslinį personalizuotą gydymą kiekvieno paciento atveju. Jei naviko sandaroje randame padidėjusius imunoreceptorius, pacientą gydome imunoterapija ir tokiu būdu pasiekiamas daug geresnius rezultatus, negu taikant chemoterapiją“, – pavyzdį pateikia prof. S.Cicėnas.

Į pagalbą – genetikai

Onkologams ypač pasitarnauja bendradarbiavimas su genetikais. Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas gydytojas genetikas prof. dr. Algirdas Utkus, bendras įvairios srities specialistų darbas gali duoti apčiuopiamų rezultatų ir, kas yra svarbiausia, – padėti pacientui, tai yra laiku diagnozuoti, tinkamai gydyti bei užkirsti kelią onkologinės ligos atsiradimui.

„Kalbant apie plaučių vėžį, šiandienės galimybės leidžia atlikti genetinius tyrimus, tai yra pasižiūrėti, kokie yra genetiniai pakitimai, ir remiantis jų atradimu, galima pritaikyti personalizuotą gydymą kiekvieno paciento atveju. Priklausomai nuo rastos mutacijos, teoriškai pasvarstyti ir nuspręsti, koks vaistas labiausiai tiktų pacientui. Tai yra svarbu ne tik diagnostikai, bet ir gydymo procesui bei paciento išgyvenamumui. Jeigu žmogus serga netgi ketvirtos stadijos vėžiu, jis nėra pasmerktas. Šiandienės galimybės įgalina gydyti ir vėlyvos stadijos onkologines ligas, kas, žinoma, nuteikia džiugiai bei suteikia vilties“, – apie Nacionaliniame vėžio institute atliekamus onkogenetinius tyrimus pasakoja prof. A.Utkus.

Jo teigimu, didžioji dalis onkologinių ligų yra daugiaveiksnės etiologijos. „Vėžio atsiradimui turi įtakos ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Šiuo atveju kalbant apie plaučių vėžį, žinoma, yra aiškus aplinkos veiksnys, kuris jau seniai įrodyta, padidina plaučių vėžio riziką, – tai rūkymas. Bet, kita vertus, yra ir tam tikras polinkis susirgti vėžiu ir tai jau priklauso nuo genetinių kiekvieno žmogaus ypatybių“, – pažymi prof. A.Utkus.

Anot jo, buvo identifikuota, jog tokie genetiniai veiksniai galbūt yra šeštoje chromosomoje. Vienas tokių – vadinamasis EGFR genas arba epidermio kaupimo faktoriaus receptoriaus genas ir jo mutacijos. Manoma, kad būtent šio geno mutacijos gali būti atsakingos už maždaug 30 proc. nesmulkialąstelinių plaučio vėžio atvejų. Pastarasis sudaro apie 80 proc. visų plaučio vėžio atvejų.

Idėja – kurti ankstyvosios diagnostikos programą

„Jeigu plaučių vėžį aptinkame ankstyvos stadijos, tikimybė išgyventi penkerius ir daugiau metų gali būti 50 proc. Jeigu navikas bus aptiktas ketvirtos stadijos, tikimybė išgyventi tesiekia apie 3 proc. Dešimt metų išgyvens trisdešimt procentų žmonių, kuriems vėžys buvo aptiktas ankstyvos stadijos. O esant ketvirtajai stadijai, tikimybė išgyventi dešimt metų – vos vienas procentas. Tad mūsų idėja – pasiūlyti ankstyvos plaučių vėžio diagnostikos programą, kuri egzistuoja kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje. Lietuvoje, deja, šiuo klausimu net nepradėti parengiamieji darbai“, – apgailestauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos profesorius, Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas Edvardas Danila.

Anot jo, plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos atrankos programa turėtų būti derinama su kitomis atliekant vieną – krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos – tyrimą asmenims, kurie sulaukia 50 metų, nepriklausomai nuo to, rūko jie ar ne. Kaip sako profesorius, tai leistų vieno tyrimo metu aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kai kurias kitas ne mažiau pavojingas širdies kraujagyslių arba lėtines obstrukcines plaučių ligas.

„Kada žmogus išgirs, mano nuomone, kad vieno tyrimo metu, jam gali būti diagnozuota ir širdies, ir plaučių, ir kitų organų ligos, tai galėtų būti paskatinimas ateiti ir išsitirti bei anksti aptikti ligą“, – įsitikinęs prof. E.Danila.

Profesorius svarsto, jog ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programa šalyje gali sunkiai prasiskinti kelią, kadangi politikus dažniausiai įtikina finansiniai skaičiavimai.

„Bet jeigu tuos finansinius skaičiavimus vertini kompleksiškai, kokia būtų nauda aptikus vėžį: kiek žmogus galėtų išlikti darbo rinkoje, kiek būtų išvengta kitų ligų, nedarbingumo ir brangaus gydymo, susidaro visai kitas paveikslas. Galų gale – bet kokiu atveju prioritetas turėtų būti išgelbėtos gyvybės“, – sako prof. E.Danila.

Be to, kalbėdamas apie pagrindinius rizikos veiksnius profesorius ragina nepasimauti ant esą žalos nedarančio kaitinamojo tabako ar elektroninių cigarečių.

„Tai neturi jokio teigiamo poveikio metant rūkyti, priešingai, jos dar labiau įtraukia jaunus žmones į žalingus įpročius. Tyrimai neabejotinai rodo, kad kaitinamasis tabakas ir visos elektroninės cigaretės yra tiek pat žalingos, o kai kurios dar labiau žalingos negu įprastas tabako rūkymas“, – įspėja E.Danila.

                                                                                                                                                                                                                                                                                 Pagal "Lietuvos sveikatą"