Jubiliejų šventė seniausias Lietuvoje NVI Chemoterapijos skyrius

Šia proga gegužės 6 d. Vilniuje įvyko respublikinė konferencija „Šiuolaikinė vėžio medikamentinė terapija“ skirta Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus 60-mečiui. Konferencijoje, kurią organizavo NVI drauge su Vilniaus universitetu ir Lietuvos onkologų draugija, dalyvavo kolegos chemoterapeutai iš LSMU Kauno klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės.

NVI direktorius dr. Ernestas Janulionis, sveikindamas konferenciją, pabrėžė, jog didelė šventė ir dėl minimo jubiliejaus, ir dėl to, kad susitinkame be kaukių, gyvai, po pandemijos. „Malonu prisiminti gerbiamą docentą Pauių Breivį, kurio iniciatyva prieš 60 metų Institute įkurtas skyrius, malonu matyti ir gerbiamo docento dukrą doc. dr. Simoną Rūtą Letautienę.  Per 60 metų chemoterapija, iš pradžių būdama tarsi jaunesniąja sese chirurgijos ir radioterapijos – pagrindinių vėžio terapijos būdų, vystėsi labai sparčiai. Prisidėjo daugiau medikamentinės terapijos šakų – imunoterapija, taikinių terapija“, – linkėdamas konferencijai gero darbo sakė dr. E. Janulionis.

Istorinę Chemoterapijos skyriaus apžvalgą padarė prof. emeritė Janina Didžiapetrienė. „Dėkoju likimui, kad per savo 50 metų darbinės veiklos laikotarpį Institute teko pažinti daugelį onkologų kartų, tarp jų ir onkologų chemoterapeutų. Iš daugelio jų mokiausi ne tik profesinės, bet ir gyvenimiškos patirties, kitiems stengiausi perteikti savo žinias. Priskaičiavau šių kartų net penkias, įskaitant ir dabartinę jaunųjų chemoterapeutų.

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje priešnavikinių vaistų tyrimams vadovavo bei juos koordinavo medikamentinės piktybinių navikų terapijos pradininkas Lietuvoje daktaras  Paulius  Breivis.  Jo iniciatyva 1962 metais mūsų Onkologijos mokslinio tyrimo institute ir buvo įsteigtas Klinikinės navikų chemoterapijos skyrius, kurio 60-metį šiandien švenčiame ir kuriam vadovauti buvo patikėta Pauliui Breiviui. Pirmieji šio skyriaus darbuotojai buvo Jonas Balsys,  Juozas Juknevičius, Feliksas Kovneris, vėliau jų gretas papildė ir daugelis kitų chemoterapeutų bei kitų specialybių onkologų. Ir čia norėčiau pažymėti, kad mokslinė ir klinikinė veikla buvo glaudžiai susijusi“, – kalbėjo prof. Janina Didžiapetrienė.

Pasak prof. J. Didžiapetrienės, daktaras Paulius Breivis, suprasdamas piktybinių navikų medikamentinės terapijos svarbą, ėmėsi šios krypties plėtros ir Lietuvos mastu. Aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos onkologijos įstaigose navikų chemoterapijos skyrius bei ambulatorinės chemoterapijos kabinetus ir dieninius stacionarus, rengiant onkologus chemoterapeutus ir keliant jų kvalifikaciją. Todėl daktaras Paulius Breivis pelnytai vadinamas Lietuvos navikų chemoterapijos tėvu.

„Šiandien Nacionaliniame vėžio institute  daugelio lokalizacijų piktybiniams navikams gydyti turime medikamentinę terapiją, pagrįstą individualiais paciento ir ligos ypatumais bei naviko biologinėmis, molekulinėmis ir genetinėmis charakteristikomis. Turime Molekulinės onkologijos laboratoriją (vadovas – Kęstutis Sužiedėlis) bei profesorės Sonatos Jarmalaitės pastangomis įkurtą Genetinės diagnostikos laboratoriją (vedėja Rasa Sabaliauskaitė), apie kurias svajojo medikamentinės navikų terapijos pradininkai ir puoselėtojai Lietuvoje Viktoras Kutorga ir Paulius Breivis. Ir čia norėčiau įterpti keletą asmeninių pastebėjimų apie šiuos iškilius onkologus. Šių asmenybių problemų ratas jau tuo metu buvo labai platus: nuo vėžinės ląstelės mechanizmų aiškinimosi molekuliniu lygiu iki humaniškųjų minčių sklaidos. Daktaras Viktoras Kutorga tikėjo, kad „žmogaus protas nugalės ląstelės kaprizus, žudančius ją pačią ir jos šeimininką – žmogų“ , o savo „Humanizmo ieškojimuose“ daktaras svajojo, kad „kiekvienas žmogus būtų visos mūsų planetos dalimi ir būtų nugalėti atstumai tarp žmonių“. Daktaras Paulius Breivis šventai tikėjo chemoterapijos ateitimi. „Gydytojų žiniose“ radau 1997 metų daktaro interviu su Kęstučiu Januliu apie chemoterapijos ateitį. Jo supratimas apie chemoterapijos perspektyvas ko nė šimtmečiu pralenkė savo laiką“, – klabėjo prof. J. Didžiapetrienė.

Apie NVI Chmoterapijos progresą per 6 dešimtmečius ir pasiekimus kalbėjo Chemoterapijos skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Ji pristatė šiandininį skyrių, kuriame 22 stacionaro lovas ilgalaikei chemoterapijai ir gydymo komplikacijoms gydyti, 55 dienos stacionaro vietos. Skyriuje dirba 54 darbuotojai, iš kurių 15 gydytojų (40 proc. mokslų daktarai), 4 onkologijos chemoterapijos rezidentai, 20 slaugytojų ir pagalbinis skyriaus personalas. Kasdien šiame skyriuje paruošiama ir paskiriama iki 200 priešvėžinių vaistų, per metus skiriama per 45 tūkst. priešvėžinių vaistų procedūrų.

„Pasikeitė ir pati skyriaus struktūra, skyrius išsiplėtė per kelis aukštus, tapo šviesus, erdvus. Visos paslaugos, reikalingos skirti medikamentinei vėžio terapijai, sukoncentruotos vienoje vietoje: pirminė konsultacija dėl gydymo, atliekami kraujo tyrimai prieš gydymą, kontrolinių tyrimų registracija, klinikiniai tyrimai ir pan. Skyriuje veikia automatinė pacientų registravimo sistema, kas leidžia išvengti spūsčių, pageidaujantiems išsaugoti plaukus chemoterapijos metu naudojami šaldomieji galvos apdangalai, skirti apsaugoti plaukų svogūnėlius procedūros metu, yra knygų, kavos kampeliai, skyriuje nuolat groja klasikinė muzika, vyksta edukacinės popietės pacientams“, – kalbėjo doc. dr. B. Brasiūnienė.

NVI skiriama ne tik intraveninė medikamentinė priešvėžinė terapija, bet ir kiti priešvėžinių medikamentų skyrimo būdai: intraarterinė, intraertminė chemoterapija, chemoembolizacija, elektrochemoterapija, hiperterminė chemoterapija, chemoterapija derinama su spinduline terapija ir kt. „Visi šie metodai įgyvendinami dirbant kartu su gausiu būriu NVI kolegų: radioterapeutais, pilvo chirurgais, krūtinės chirurgais, veido žandikaulių chirurgais, ginekologais, urologais, intervenciniais radiologais‘, – pabrėžė komandinio darbo principus doc. dr. B. Brasiūnienė.

Chemoterapijos skyriaus gydytojai aktyviai dalyvauja NVI klinikinių tyrimų veiklose, dalyvauja dokotorantūros studijose, bendradarbiauja su mokslo padaliniais dirbdami įvairiuose mokslo projektuose.

Doc. dr. B. Brasiūnienė išvardijo ir pagrindines NVI Chemoterapijos skyriaus ateities darbų kryptis:

• inovacijos – inovatyvaus gydymo prieinamumas, IT sprendimai dėl vaistų paskyrimų, automatinė vaistų ruošimo sistema,  personalizuota medicina, klinikinių tyrimų plėtimas, pacientų paramos programų paieška, dirbtinis intelektas;
• klinikinis ir mokslinis bendradarbiavimas su kitų NVI skyrių specialistais, mokslo padaliniais, su Lietuvos ir užsienio onkologijos centrais, pacientų organizacijomis, farmacinėmis, biotechnologijų kompanijomis, visuomeninėmis organizacijoms, siekiant dar didesnės pažangos Lietuvos onkologijos srityje ir geresnių gydymo rezultatų;
• žmogiškieji ištekliai – kokybiškas, tarptautinius standartus ir šių dienų onkologijos aktualijas atitinkančios onkologijos chemoterapijos specialistų ruošimas, aktyvus gydytojų, slaugytojų pritraukimas, profesinio tobulinimosi galimybės, psichologinio balanso palaikymas skyriuje, mokymai, nuolatinės konsultacijos.

Konferencijoje apie chemoterapijos pasaulinį kontekstą ir precizinę mediciną savo įžvalgomis dalinosi prof. Sonata Jarmalaitė. Klinikinių tyrimų raidą NVI pristatė dr. Edita Baltruškevičienė. Apie Lietuvos chemoterapijos draugijos veiklą papasakojo gyd. Alvydas Česas. Naujienomis iš paliatyvios medicinos srities pasidalijo gyd. Leonid Gatijatullin, apie psichologinius chemoterapeutų darbo iššūkius ir kaip su tuo tvarkytis paskaitą pristatė S. Birbilaitė.

Chemoterapijos gydymo naujienas pristatė visas būrys Lietuvos onkologų chemoterapeutų, konferencijos dalyviai su dideliu dėmesiu išklausė tris mokomąsias paskaitas, kurias paruošė tarptautiniai ekspertai.