Tikrinti dėl vėžio būtina anksčiau: Pasaulinei vėžio dienai skirta spaudos konferencija LR Seime

„Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, per metus – apie 18 tūkst. žmonių. Iš viso onkologinėmis ligomis šiuo metu serga virš 110 tūkst. žmonių. Vyrai dažniausiai miršta nuo plaučių ir priešinės liaukos vėžio, o moterys – krūties, gaubtinės žarnos ir kiaušidžių vėžio“, – Kovos su vėžiu dienai skirtoje spaudos konferencijoje „Pasitikrink ir gyvenk“ kalbėjo Seimo narė Jurgita Sėjonienė.

 Šalyje veikia net keturios vėžio prevencijos programos. Šių programų vykdymui valstybė kasmet skiria virš 20 mln. eurų. Tačiau tik pusė tikslinės grupės žmonių pasinaudoja galimybe profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžio ir tęsti sveiką aktyvų gyvenimą.

Pasak Seimo narės, pandemija pristabdė vėžio prevencijos programų vykdymą, todėl vis daugiau vėžio atvejų nustatoma pažengusių stadijų. Prevenciškai tikrinasi mažai žmonių, nes mano, jog dėl COVID–19 pandemijos prevencinės programos neveikia. Yra nemažai žmonių, kurie bijo, kad medikai gali surasti ligą ir neteisingai mano, kad vėžio gydymas jiems gali pakenkti. Tuo tarpu šiuolaikinis individualizuotas vėžio gydymas nors ilgas ir sudėtingas, yra ne tik saugus, bet ir efektyvus.

„Efektyviai vykdant patikros programas ir skiriant naujausią gydymą, sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti 25 proc., o mirtingumą nuo jų – net 50 proc. – aiškina Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė.  – COVID–19 pandemija padarė didelę neigiamą įtaką vėžio situacijai Lietuvoje – pandemijos metu mažėjo ankstyvose stadijose nustatomo vėžio, daugėjo vėlyvųjų stadijų vėžio, bendras nustatytų vėžio atvejų skaičius krito, o mirčių dėl visų priežasčių skaičius augo. Tikėtina, kad kai kurie sergantieji net nepasiekė gydymo įstaigų“.

 Statistiniai duomenys rodo, kad krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 naujų krūties vėžio atvejų. 2015 m. nuo šios ligos mirė 570 moterų. Ir nors penkerius metus mūsų šalyje po diagnozės išgyvena daugiau kaip 77 proc. moterų, tačiau išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausiu Europoje. Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir apie 210 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. 

„Labai svarbu vėžį nustatyti anksti. Tam yra programos. Pasiekėme, kad jose dalyvauja beveik 50 proc. tikslinės grupės žmonių, tačiau turėtų dalyvauti apie 80 proc.“, - teigia prof. S. Jarmalaitė.

Pasak jos, pagrindinės kliūtys, kurios stabdo programų vykdymą, yra kelios. Visų pirma, miesto gyventojams pasitikrinti yra palankios sąlygos, tačiau kaimo žmonėms tai yra didelis iššūkis. Dėl to vidutinė miesto ir kaimo žmonių gyvenimo trukmė skiriasi net 3 metais. Savivaldybės turėtų dėti daugiau pastangų, kad kaimo gyventojai patektų pas gydytojus.

Profesorės teigimu, vyrauja mitas, kad pandemijos metu programos neveikia. Tai netiesa. Profilaktiškai tikrintis galima ir būtina.

Ir trečioji priežastis – žmonės mano, kad jeigu nepriklauso tikslinei amžiaus grupei, tikrintis dėl vėžio nereikia. Tačiau yra paveldimi šeiminiai vėžiai, kuriais susirgti gali ir jaunesni žmonės. Šeimos gydytojas paprašius, nusiųstų vėžio tyrimams.

Profesorė įsitikinusi, kad būtina dėl krūties vėžio pradėti profilaktiškai tikrinti moteris nuo 45-erių metų, o ne nuo 50-ties kaip yra dabar. „Šitaip išgelbėtume apie 200 gyvybių per metus“, – sako ji.

Taip pat būtina skiepyti mergaites nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį, ne dvivalentėmis vakcinomis, kaip yra dabar, o keturvalentėmis. Europoje nuo ŽPV skiepijami ir berniukai. Lietuvoje taip pat turėtume pradėti juos skiepyti.

Gali sirgti daugiau

2021 metų vasarį paskelbtas Europos kovos su vėžiu planas. Didėjant sergamumui onkologinėmis ligomis ir nesiimant ryžtingų veiksmų prognozuojama, kad iki 2035 m. dėl vėžio prarastų gyvybių mirtingumas turėtų padaugėti daugiau kaip 24 proc. Tuomet onkologinės ligos taptų pagrindine mirties priežastimi ES.

Vienas iš Europos kovos su vėžiu plano uždavinių – netolygumų diagnozuojant ir gydant vėžį ES šalyse mažinimas.

„Ryškiausi skirtumai tarp įvairių ES šalių yra ankstyvos vėžio diagnostikos ir inovatyvaus gydymo prieinamumo srityse. ES kovos su vėžiu plane numatoma mažinti netolygumus įvairiose kovos su vėžiu srityse, pavyzdžiui, atrankinės patikros programų vykdyme ir sergančiųjų vėžiu aukštos kokybės priežiūroje. Norėtųsi, kad tokia pat pagalba onkologiniams pacientams būtų prieinama Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse“, - sako prof. dr. Elona Juozaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.

Lietuvoje inovatyvūs vaistai sunkiai skinasi kelią link paciento. Dėl pandemijos iššūkių visi procesai yra ypač sulėtėję. „Tačiau džiaugiamės atsiradusiu ankstyvu krūties vėžiu sergančių pacienčių genetinių tyrimų prieinamumu, tai sudarys galimybę identifikuoti pacientes, kurioms būtų saugu skirti mažiau intensyvų gydymą ir išsaugoti jų gyvenimo kokybę. Kova su vėžiu Lietuvoje turi būti ne tik pacientų, medikų, bet ir politikų rankose. Onkologija turi tapti sveikatos politikos prioritetu“, - teigia profesorė.

 Ko trokšta pacientai

„Mokslininkai sako, kad gyvename laikais, kai kas trečias iš mūsų išgirsime onkologinės ligos diagnozę. Nei vienam nesinori būti tuo trečiu. Ar galime kažką padaryti, kad šios ligos išvengtume – mokslas sako, kad tikrai taip. Net pusė vėžio atvejų gali būti išvengta: renkantis sveikatai palankų gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinantis“, – teigia Pagalbos onkologinėmis ligomis asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

 Lietuvoje turime 4 ankstyvajai vėžio diagnostikai skirtas programas, beveik visos jų veikia daugiau kaip 15 metų, tačiau sistema nesuveikia ir daugiau kaip pusė asmenų šiose programos nedalyvauja. Dėl to rezultatai liūdni.

„Kai Lietuvoje beveik pusė (46,1 proc.) vyrams ir trečdalis (32,3 proc.) moterims nustatomų vėžio atvejų diagnozuojama pažengusiose stadijose, būtina ne tik sustiprinti vėžio patikros programų vykdymą, bet ir pradėti tikrinti prielaidą dėl galimos onkologinės ligos kaip pirmąją hipotezę, užuot siuntinėjus pacientą nuo vieno specialisto pas kitą. Ne mažiau svarbu jau diagnozuotiems asmenims kuo anksčiau pradėti Europinius standartus atitinkantį gydymą, sveikstantiems – padėti grįžti į pilnavertį gyvenimą užtikrinant gyvenimo kokybei svarbių priemonių, kaip  pavyzdžiui, kompresinės rankovės ar kojinės, kompensavimą, o tiems, kuriems gydymo galimybės jau išsemtos – pilnavertę, leidžiančią gyventi be skausmo pagalbą“, – įsitikinusi N. Čiakienė.

Dar viena svarbi problema, kad Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių Europoje, tai lemia aukštesnius mirtingumo, neįgalumo ir nedarbingumo rodiklius. Šiuo metu vis daugiau pacientų žino apie gydymo naujoves, seka vaistų registracijos procesus ir tikisi, kad Europos vaistų agentūrai patvirtinus naujus vaistus, jis netrukus tarp prieinamas ir Lietuvos pacientams. Deja, šis procesas Lietuvoje užsitęsia bene ilgiausiai ES ir užtrunka ilgiau nei dvejus metus.

 „Daug kalbame apie kovido mirtis, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad nuo vėžio kasdien miršta daugiau kaip 20 žmonių! – sako N. Čiakienė. – Ir tai dėl to, kad žmonės neina tikrintis. Pradėkime nuo savęs, nuo savo mamų ir savo dukrų. Nėra geresnio laiko pasitikrinti kaip dabar“.

 Noras gyventi yra didesnis už baimę

„Aš nesergu krūties vėžiu, tačiau prisijungiau prie akcijos „Minios balsas“ iniciatyvinės grupės veiklos, nes mano pažįstamų tarpe yra žmonių, kurie serga vėžiu ir mano artimųjų tarpe yra žmonių, kuriems jauniems buvo nustatytas vėžys. Savo pavyzdžiu noriu paskatinti žmones tirtis dėl vėžio, dalyvauti patikros programose dėl vėžio ir užkirsti kelią ligai. Nes jeigu vėžys bus nustatytas anksti, po gydymo galima pasveikti ir vėl sėkmingai gyventi“, - teigia operos solistė Kristina Zmailaitė.

Moteris tvirtina, kad ji, kaip ir dauguma žmonių, prieš tyrimą jaudinosi, nes buvo baugu, ar gydytojai nenustatys ligos. Vis dėlto tyrėsi, nes noras gyventi yra didesnis už baimę.  Ji augina dvi dukras ir ėjo tikrintis su mintimis, „o kas jeigu“... „Tikrintis reikia ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo vaikų, savo šeimų“, - teigia dainininkė.

 K. Zmailaitei dar nėra sukakę 50 metų, tad mamografijos tyrimas nemokamai nedaromas, tačiau ji yra įsitikinusi, kad moterys turėtų būti pradėtos tirti anksčiau nei nuo 50 metų, nes sergamumas jauname amžiuje labai didelis.  

 Šiaulietė Deimantė Bačiulė tapo viena iš beveik 1000 jaunesnių kaip 50 metų moterų kuriai buvo nustatytas krūties vėžys. Liga jai diagnozuota būnant 36-erių.

 Deimantė teigia, kad jai gėda prisipažinti, kad nors vėžys yra pasiglemžęs daug jos šeimos narių, ji tikrinosi tik dėl gimdos kaklelio vėžio, kol pati krūtyje apčiuopė guziuką.  Gydytojai jai nustatė II stadijos ligą ir moteris džiaugėsi, kad ją pavyko aptikti pakankamai anksti. Vis dėlto moteris ryžosi pašalinti krūtį, nes buvo tikimybė, kad liga atsinaujins. „Esu optimistė, tikiu, kad man viskas bus gerai, nes nuolat tiriuosi, man reikia gyventi, nes turiu mažą vaiką, kurį reikia užauginti, - teigia Deimantė.  – Nebūkite tokie, kaip aš, kurie tik atsitikus nelaimei pagalvoja: o kur aš buvau anksčiau?!“