Nacionalinis vėžio institutas ir vėl taikinyje

Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas - ir vėl taikinyje. Liepos 23 d. registruotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas patikslintas Vyriausybės nutarimo „Dėl sutikimo pertvarkyti valstybinį mokslinių tyrimų institutą Nacionalinį vėžio institutą“ projektas (Nr. 21-26954(2)), kuris iš esmės niekuo nesiskiria nuo pirmojo dokumento. Tiek pirmame, tiek ir dabartiniame nutarimo projekto variante iš būsimųjų Nacionalinio vėžio instituto (NVI) dalininkų išbraukiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

NVI darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narys gydytojas urologas Aušvydas Patašius išreiškė susirūpinimą dėl sistemingo darbuotojų bauginimo, keičiant įstaigos dalininkus, be platesnės diskusijos su NVI darbuotojų bendruomene: „Darbuotojai turi būti užtikrinti, kad gali produktyviai dirbti savo darbą be papildomo streso. Kaip taisyklė skuboti pokyčiai iššaukia etatų mažinimus, atleidimus iš darbo, nors šiuo metu šalies ligoninėse kaip niekada trūksta žmogiškųjų išteklių. Ypač stabilumas svarbus nacionaliniame centre, kuriame gydomi sunkiausi pacientai, kurių diagnozės dėl pandeminės situacijos neretai yra uždelstos“.

Kaip mokslininkas, Vilniaus universiteto doktorantas A. Patašius įžvelgė grėsmę ne tik unikalaus centro, kuriame yra integruota mokslo įstaiga ir ligoninė, likimui, bet ir bendrai onkologijos situacijai šalyje: „Esame beveik kiekvienos vėžio lokalizacijos diagnostikos ir gydymo flagmanas. Panaikinus dabartinę įstaigos sąrangą, neturėsime galimybės atlikti gauusybės pažangių tyrimų, kurie atneša neįkainojama naudą mūsų pacientams.“

Praeitos kadencijos Vyriausybė spręsdama įstaigos valdymo klausimus ir siekdama gerinti mokslo ir sveikatos paslaugų lygį patvirtino įstaigai dvigubą pavaldumą, pavesdama jį ŠMSM ir SAM. Keičiantis įstaigos teisinei formai iš biudžetinės į viešąją įstaigą, SAM atkaliai bando vienintelį Europos atsakingų organizacijų akredituotą nacionalinį vėžio centrą paversti įprastine SAM pavaldumo ligonine, be galimybės gauti finansavimą mokslui. Dar daugiau, SAM pateiktame lydraštyje gausu argumentų, kodėl NVI reikėtų integruoti į Santaros klinikas.

Stebina ir tai, kad rengiant patikslintą nutarimo projektą iš esmės nebuvo atsižvelgta į kitų ministerijų, sergančiųjų organizacijų ir paties Instituto motyvuotas pastabas ir pasiūlymus. Nerimą kelia ir tai, kad nevyksta vieša diskusija tarp pojekto rengėjų ir suinteresuotų šalių, o Sveikatos sistemos tinklo pertvarkos projekte akcentuojama, kad šalyje turi likti tik 5 vėžį gydančios įstaigos. Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimo kontekste tokie sprendimai atrodo iššaukiančiai ir vargiai gina viešąjį interesą.

Nacionalinio vėžio instituto Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė pabrėžė, kad siekiant išlaikyti ir gerinti pasiektą NVI vykdomų veiklų lygį, išsaugoti vienintelę Lietuvoje sukurtą ir veikiančią europinius standartus ir gerąją pasaulinę praktiką atitinkančią specializuotą onkologijos srities mokslo instituciją, akredituotą Europos vėžio institutų organizacijos, būtina užtikrinti mokslo ir klinikos sinergiją bei tinkamą finansavimą tiek sveikatos priežiūros, tiek mokslo srityje.

Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinėje poliklinikoje kasmet sulaukiama virš 130 tūkst. pacientų vizitų, atliekama 110 tūkst. radiologinės diagnostikos procedūrų, stacionaro skyriuose atliekama beveik 18 tūkst. chirurginių operacijų, 25 tūkst. chemoterapijos ir arti 50 tūkst. radioterapijos procedūrų. Apie 10 tūkst žmonių į NVI užsuka padaryti prevencinius tyrimus, dalyvaudami atrankinės vėžio diagnostikos programose, daugelis atvyksta reabilitaciniam gydymui.