Nacionaliniame vėžio institute – dar vienas žingsnis individualizuoto gydymo link

Nacionaliniame vėžio institute pirmą kartą vyko Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininės komisijos posėdis. Tai buvo tarptautinis multidisciplininis aptarimas, kuriame dalyvavo ir medikai iš JAV. Komisijoje buvo aptariami dviejų onkologinių pacientų ligos atvejai, buvo vertinama, kokį individualizuotą gydymą jiems būtų galima taikyti. Pavyzdžiui, atlikus „FoundationOne“ genetinį tyrimą, pagal gautus atsakymus medikai savo pacientams gali lengviau parinkti tinkamą gydymą, išsiaiškinti, ar galėtų pacientas dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Tai ypač aktualu pacientams, kurie serga retesniais navikais ir kuriems nepadeda standartinis gydymas.

„Onkologinių ligų gydymas krypsta link individualizuotos medicinos. Molekuliniai genetiniai tyrimai tampa vis labiau aktualūs. Kadangi daugėja vaistų vėžiui gydyti, naudojama imunoterapija, taikinių terapija, kuri nutaikyta į konkretų genetinį pokytį. Tai yra labai aktualu tam tikrai grupei pacientų, kurie jau yra išnaudoję visas standartines vėžio gydymo galimybes ir jų jau nebėra kaip kitaip gydyti. Taip pat ir retesniems vėžiams gydyti, kai gydymo galimybių nėra daug,“ - pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas, Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininės komisijos koordinatorius dr. Vincas Urbonas.

Anot V. Urbono, tokia multidiscplininė komisija yra labai naudinga tiek pacientui, tiek medikams, kadangi pacientui galima pritaikyti tikslesnį gydymą: „Kai pacientui atliekamas „FoundationOne“ tyrimas, sukuriama pridėtinė vertė tiek pacientui, tiek gydytojams,“ - kodėl genetinis naviko tyrimas yra reikšmingas, pasakoja dr. V. Urbonas.

Tokia multidiciplininė komisija ypač aktuali chemoterapeutams. „Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininė komisija pirmą kartą vyko Nacionaliniame vėžio institute. Chemoterapijos skyriaus gydytojai natūraliai ėmėsi lyderystės, nes tai tiesiogiai siejasi su gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinėmis funkcijomis: gavus biologinę informaciją apie konkretaus paciento vėžį, ją interpretuoti ir parinkti patį efektyviausią gydymą pacientui. Kad vyktų ši pirmoji komisija, labai svarbus pastarųjų kelių metų Nacionalinio vėžio instituto mokslo laboratorijų, gydytojų chemoterapeutų, kitų instituto specialistų, administracijos pozityvių sprendimų ir biotechnologinių kompanijų bendradarbavimo rezultatas,“ - apie Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininės komisijos svarbą pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja dr. Birutė Brasiūnienė.

Anot, dr. B. Brasiūnienės, tai yra vienas iš personalizuotos medicinos etapų, kuris gali padėti pacientui parinkti efektyviausią gydymą. „Žinodami inovatyvių priešvėžinių vaistų prieinamumo problemas Lietuvoje, gana ribotą inovatyvių vaistų klinikinių tyrimų pasiūlą, pradėdami multidisciplininę komisiją, kurią planuojame organizuoti periodiškai, visgi esame nusiteikę optimistiškai - judėti personalizuotos medicinos keliu siekiant realios naudos mūsų pacientui. Kito kelio tiesiog nebeturime, tokia yra visų pasaulio didžiųjų vėžio centrų praktika – tokios komisijos vykdomos periodiškai, suburiant visus specialistus  dirbančius su konkrečiu vėžiu, diskutuojant ir surandant geriausius sprendimus ligoniams. Taigi, Nacionalinis vėžio institutas pradeda naują etapą, dirbti jungiant naujausius mokslo pasiekimus ir geriausią klinikinę praktiką,“ - apie galimą proveržį vėžio gydyme pasakoja dr. B. Brasiūnienė.

O juk būtent gydytojai chemoterapeutai yra vieni iš onkologinės komandos specialistų, kurie vėžį gydo medikamentais. „Plečiantis priešvėžinių vaistų spektrui, į praktiką ateinant vėžio biologijos laimėjimams, keičiasi ir šių dienų gydytojo chemoterapeuto specialybės samprata ir funkcijos. Nebeužtenka turėti farmakologinių žinių, išmanyti vaisto skyrimo ir toksiškumo niuansus. Turime pažinti ir vėžio biologiją, mokėti interpretuoti patologų, genetikų išvadas, turėti žinių, kaip jas pritaikyti praktikoje ir nuolat sekti, mokytis naujų vėžio gydymo būdų, kurie kasmet papildo priešvėžinių vaistų paketą. Tokiu būdu Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininė komisija tampa ir edukacijos, ir kasdienės gydytojo chemoterapeuto praktikos dalis,“ - apie gydytojo chemoterapeuto vaidmenį pasakoja dr. B. Brasiūnienė.

Anot gydytojos, būtent vienas pagrindinių Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininės komisijos tikslų yra efektyviausio gydymo pasiūlymas pacientui išanalizavus jo vėžio biologiją. Skiriant efektyviausią gydymą tikimasi dar geresnio tokių pacientų išgyvenamumo: „Kaip minėjau, kad MTB rekomenduotas vaistas (dažnu atveju tai bus inovatyvūs nauji ir brangūs vaistai) būtų prieinamas konkrečiam pacientui, tam tikrai neužteks vien NVI ir gydytojų chemoterapeutų pastangų. Realios naudos pacientui, vaisto prieinamumo galime tikėtis tik bendradarbiaujant vėžio įstaigoms, pacientų draugijoms, Valstybinei ligonių kasai ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Ta linkme visi dirbame,“ - Klinikinės genomikos ir individualizuoto sisteminio gydymo multidisciplininės komisijos svarbą gydant pacientus reziumuoja dr. B. Brasiūnienė.