Įvyko nuotolinė konferencija „Onkourologija Covid-19 infekcijos akivaizdoje. Patirtis. Iššūkiai. Rekomendacijos“

„Šiuo metu tai pačios naudingiausios konferecijos, kai dalyviai gali užduoti konkrečius praktinius klausimus ir tuoj pat gauti atsakymus,“ – sako NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

 „Per pirmąją COVID-19 infekcijos bangą pasimokėme dirbti karantino sąlygomis – teikti onkologines paslaugas kitomis sąlygomis. Dabar, nuo lapkričio 7 d. būdami antrajame karantino periode, tęsiame savo darbą taip, kaip dirbome visą vasarą. Į ką reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį šiandien, kai keičiasi situacija ne tik pacientui, bet ir medikui. Vėžiu sergantiems pacientams vėluoja diagnozė, keičiamas gydymo planas, ribojama prevencija ir profilaktika, taip pat retėja tiesioginiai kontaktai su gydytoju, kinta kasdieninė rutina. Na, o medikams – didėja atsakomybė, kinta klinikinė praktika bei darbo organizavimas, ribojami klinikiniai tyrimai ir, iš dalies, mokslinė veikla, didėja stresas, įtampa darbe ir baimė virusu užkrėsti namiškius,“ – savo pranešime vardijo bendras problemas NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys labai pritarė išvardytiems specifiniams šio meto veiklos pokyčiams. „Kaip teisingai atlikti savo darbą medikams? Dar balandžio mėnesį pateikėme COVID-19 rekomendacijas onkourologams, kaip elgtis su lokaliu prostatos vėžiu. Panašios taisyklės galioja ir kitų lokalizacijų navikams. Liga ir jos gydymas skirstomi į tam tikras kategorijas, kai gydymas nesukeliant klinikinės žalos buvo atidedamas 6 mėnesiams. Dabar mes susiduriame ir su naujai nustatytais atvejais, ir su tais, kurie buvo atidėti 6 mėnesiams dar balandžio mėnesį. Jeigu tada sakėme, jog dirbame 80 proc. pajėgumu, tai šiandien krūvis yra padidėjęs iki 120 proc. Ir visa tai – naujo karantino sąlygomis. Tai tikrai sudėtingi iššūkiai, kurie buvo aptarti šioje konferencijoje“, – sako dr. A. Ulys.

Konsultacinės poliklinikos vedėja dr. Rasa Vansevičiūtė-Petkevičienė pristatė atvykstančių pacientų srautų diferenciaciją ir ypatumus karantino sąlygomis – nuo pirmą kartą atvykstančių pacientų, kuriems būtina apžiūra ir  konsultacija su atvykimu, iki nuotolinių konsultacijų telefonu. Pažymėjo, jog labai svarbu diferencijuoti konsultacijas, kurios gali būti nukeltos 4 savaitėms, labai svarbūs pacientai, kuriems jau praėję 5 metai nuo ligos išgydymo.

Psichiatrė psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė akcentavo psichologinio konsultavimo iššūkius karantino metu. Pažymėjo, kad karantinas sukelia žmonėms nerimo, pykčio, baimės, izoliacijos jausmus, kurie gali išlikti net ir karantinui pasibaigus. Dr. G. Bulotienė pateikė praktinius, svarbius visiems konferencijos dalyviams patarimus.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Paškevičienė apžvelgė atnaujintų reabilitacijos paslaugų paletę.

Gydytojas urologas Algimantas Sruogis kalbėjo apie prioritetų lygius pasirenkant gydymo laiką – žemo, vidutinio, aukšto lygio ir skubi pagalba. Pažymėtina, jog kiekvienos lokalizacijos vėžio prioritetų lygiai yra skirtingi.

Gydytojas chemoterapeutas Vytautas Brasiūnas paminėjo chemoterapinio gydymo, o gydytoja radioterapeutė Kristina Slidevska – spindulinio gydymo ypatumus ir galimybes.  Apie hormonams rezistentiško prostatos vėžio gydymo ypatumus kalbėjo gydytojas urologas Žygimantas Kardelis, buvo pristatyti planuojamos  šios lokalizacijos vėžio gydymo inovacijos.

Nuotolinėje su tiesioginio bendravimo galimybe konferencijoje užsiregistravo 2000, stebėjo 1362 specialistai: daugiausiai šeimos gydytojai – 160, vidaus ligų gydytojai – 82, urologai – 39.