NVI startavo prancūziška idėja: pacientėms – nemokamas žurnalas „Rožinis gyvenimas“

Lietuvos periodikos padangėje atsirado naujas leidinys, skirtas moterims, sergančioms krūties vėžiu. Tai leidinys apie ligą bei jos gydymą, apie gydančius medikus, pacientes ir apie gyvenimą, kuris tęsiasi toliau net ir susirgus.

„Jau ne pirmus metus bendraujame su krūties vėžiu sergančiomis moterimis, su jas gydančiais medikais, su vaistus joms kuriančiomis farmacijos kompanijomis. Ir tas bendravimas atvėrė skaudžią tiesą – susirgusioms moterims labai trūksta informacijos ir apie ligą, jos gydymą, ir apie gyvenimą su liga: apie santykius su vyru, bendravimą su vaikais ir artimaisiais, reabilitaciją, mitybą ir daugelį kitų klausimų. Gydytojai ir slaugytojai tiesiog nespėja šių klausimų paliesti dėl laiko stokos, artimieji pasimetę ir išsigandę ne mažiau už sergančiąsias – ką daryti, kur ieškoti pagalbos? Lieka išganingasis Google su plačiu srautu informacijos – patikimos ir nepatikimos. O mes labai norėtume, kad tuo metu į šių moterų rankas patektų mūsų žurnalas“, – komentuoja naujojo žurnalo atsiradimo priežastis jo leidėjos Ieva Kašauskaitė–Petrauskienė ir Vaida Samuolytė.

Pasak pašnekovių, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad informacijos apie krūties vėžį yra labai daug, ir tai – tiesa. Tačiau dalis straipsnių yra labai specifiniai, suprantami tik specialistams. Be to, ieškant informacijos bendrame sraute, labai sunku atsirinkti, kuria iš tiesų galima pasitikėti, o kuri – visiškas absurdas. Serganti moteris ypač jautriai reaguoja į informaciją apie jos sveikatą, tad nepatikimos ir negatyvios žinios apie diagnozę gali turėti neigiamos įtakos onkologinės pacientės savijautai, jos sveikimui.

Rugsėjo 9 d. popietę žurnalas „Rožinis gyvenimas“ buvo pristatytas Nacionaliniame vėžio institute (NVI), nes daugelis leidinio herojų yra šios gydymo įstaigos medikai, pacientai.

„Sveikata yra labai plati sąvoka, tai nėra tik fizinė galia. Tai yra ir socialinė, ir psichologinė sveikata. Tad  sakyti, kad onkologinei pacientei nereikia tokio platesnio situacijos vaizdo, tokio linksmo, spalvingo gyvenimo, būtų netiesa. Todėl aš sveikinu šią nuostabią rožinę idėją“, – kalbėjo renginyje prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė, NVI vadovė.

Žurnalo idėją iš Prancūzijos parsivežė ir Lietuvoje leisti paskatino dr. Birutė Brasiūnienė, NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja. Ji ir žurnalo pavadinimo krikštamotė.

„Legendinė prancūzų dainininkė Edit Piaf, net iškankinta ligų ir asmeninių dramų, plačia krūtine dainavo apie gyvenimą en rose (la vie en rose); prancūzų vasaros pietų stalas, pripildytas artimųjų klegesio, neįsivaizduojamas be rožinio vyno, rožiniai akiniai irgi – gražaus ir lengvo gyvenimo simbolis. Todėl visoms moterims linkiu niekada nepamiršti, kad į netikėtus gyvenimo iššūkius visada galime žvilgtelėti pro rožinius akinius, pro juos galime pamatyti gyvenimo džiaugsmą net ten, kur nebesitikim jo rasti... Mylėkite save!“, – toks būtų jos palinkėjimas visoms Lietuvos moterims.

Naujame leidinyje siekiama suteikti kuo daugiau patikimos informacijos apie krūties vėžį, apie visus šios ligos aspektus – kaip ji diagnozuojama, gydoma, kur galima kreiptis pagalbos. Žurnale kalbinami gydytojai ir slaugytojai, kuriuos sergančios moterys gali sutikti visose didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, kreipiamasi patarimų į onkopsichologus, dietologus – visus, kurie galėtų padėti onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms joms sunkiu laikotarpiu. Leidinyje pasakojamos ir ligą jau įveikusių ar su ja gyvenančių moterų istorijos.

Taip pat žurnale moterims primenama – net ir sirgdamos onkologine liga jos gali gyventi visavertį gyvenimą, mėgautis artimais santykiais su mylimu vyru, keliauti su vaikais ar draugėmis po Lietuvą, gardžiuotis skaniais patiekalais, sportuoti ir atrasti daugybę kitų širdžiai mielų užsiėmimų.

Žurnalas krūties vėžiu sergančioms moterims bus platinamas nemokamai, pacientės galės jį rasti didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose, pacientų organizacijose. Planuojama, kad leidinys taps periodiniu, bus leidžiamas kelis kartus per metus.

Edmundo Paukštės nuotraukos.