Disertacijų gynimai VU Gyvybės mokslų centre

Liepos 7 d., 11 val., VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R401 auditorijoje Laura Baliulytė gins  disertaciją „Aminorūgščių fragmentacijos, vykstančios dėl lėtų elektronų poveikio, tyrimas kvantinės chemijos metodais” (vadovė dr.  Jelena Tamulienė).

Disertacijos santrauka. Gyvus organizmus nuolat veikia jonizuojančioji spinduliuotė, apimanti radono skleidžiamą alfa, kosminę, radionuklidų esančių vandenyje, maiste, ore ir žemėje skleidžiamą spinduliuotę. Dėl rentgeno ir gama spinduliuotės sąveikos su biologinėmis molekulėmis susidaro lėtieji (antriniai) elektronai. Šie lėtieji elektronai sukelia įvairių organinių molekulių, tame tarpe ir aminorūgščių, cheminius ir biologinius pažeidimus. Buvo identifikuoti fragmentai, kurie susidaro vykstant L-treonino, L-glutamo rūgšties, L-glutamino, L-leucino ir L-izoleucino fragmentacijai. Taip pat disertacijoje pateikti minėtų aminorūgščių fragmentacijos procesai vykstantys vakuume ir vandenyje. Nustatyta, kad vienodų katijonų atsiradimui vandenyje reikia daugiau energijos nei vakuume. Gauti rezultatai parodė, jog vienodų (vienodos masės ir cheminės sudėties) fragmentų struktūra priklauso nuo aplinkos (vakuumas, vanduo), kurioje vyksta fragmentacija. Parodyta, jog L-glutamo rūgšties ir L-glutamino, kurių masės skiriasi 1 Da, o cheminės sudėtys yra labai skirtingos, fragmentacija vyksta panašiai. Be to, L-leucino ir L-izoleucino, kurių ir masės, ir cheminės sudėtys yra vienodos, bet geometrinės struktūros— skirtingos, fragmentacija vyksta panašiai.

Disertacijos gynimą stebėti ir užduoti klausimus bus galima ir nuotloniu būdu, naudojantis šia nuoroda: https://tinyurl.com/ya9wg26l

Liepos 13 d., 11 val., VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R401 auditorijoje Redas Dulinskas gins  disertaciją „Ūmaus ir ilgalaikio alkoholio vartojimo ir abstinencijos poveikis žiurkės regos sistemos sukeltiniams potencialams” (vadovas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas).

Disertacijos santrauka. Stimulo įjungimo ir išjungimo, t. y. stimulo trukmės suvokimas, yra viena fundamentalių laikinės informacijos apdorojimo funkcijų. Tyrimai rodo, kad stimulo įjungimo ir išjungimo apdorojimas gali būti paremtas skirtingais neuroniniais mechanizmais, dėl to šie atsakai gali būti skirtingai moduliuojami biologiškai aktyvių medžiagų. Alkoholio, vienos dažniausiai vartojamų narkotinių medžiagų pasaulyje, vartojimas yra susijęs su įvairiais regos sutrikimais bei regimosios informacijos apdorojimo moduliacija skirtingose regos sistemos lygiuose. Sutrikdytas informacijos apie stimulo įjungimą ir išjungimą apdorojimas gali sukelti neteisingą regimojo stimulo parametrų įvertinimą ir net įtakoti reakcijos laiką.

Šioje disertacijoje pristatyti rezultatai rodo, kad neuronų populiacijos lygyje regos sistemos aktyvacija stimulo įjungimo metu skiriasi nuo aktyvacijos stimulo išjungimo metu. Skirtumai tarp šių atsakų yra pastebimi žievės lygyje anestezuotuose ir budriuose gyvūnuose. Ilgalaikis alkoholio vartojimas ir abstinencija turi stiprų, ilgalaikį, o kartais negrįžtamą poveikį informacijos apdorojimui. Tiek alkoholio vartojimo, tiek abstinencijos etapai paveikia tik paskutines informacijos apie stimulo įjungimą apdorojimo stadijas regos žievės lygyje, bet nepaveikia šoninio kelinio kūno. Tuo tarpu atsakas į stimulo išjungimą yra jautresnis alkoholio vartojimo ir/ar abstinencijos poveikiui ir yra moduliuojamas regos žievės ir šoninio kelinio kūno lygiuose.

Disertacijos gynimą stebėti ir užduoti klausimus bus galima ir nuotloniu būdu, naudojantis šia nuoroda: https://tinyurl.com/yaymcrg8