Onkologijos naujienos šeimos gydytojams: bendradarbiaudami tikimės geresnių rezultatų

Sužinoti naujausių vėžio diagnostikos ir gydymo naujienų bendrosios praktikos bei kitų specialybių gydytojai tradiciškai susirinko į  Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Lietuvos onkologų draugijos organizuojamą konferenciją „2020 metų onkologijos aktualijos“.

Nekyla abejonių, jog tik sisteminis požiūris į vėžio kontrolę šalyje gali pagerinti vėžio rodiklius Lietuvoje, kuri šiuo metu negali savaisiais pasigirti. Šeimos gydytojams tenka svarbus vaidmuo gerinant ankstyvą vėžio diagnostiką , todėl dar prieš keletą dešimtmečių NVI pradėti įvairioms onkologijos temoms skirti konferencijų ciklai šeimos gydytojams sėkmingai tęsiami ir įgauna pagreitį.

NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti vadovės pareigas prof. Sonata Jarmalaitė pasidžiaugė, jog konferencijos dalyvių skaičius auga. Ketvirtą kartą „Karolinos“ konferencijų centre vykstančioje konferencijoje nagrinėtos vėžio prevencijos programų vykdymo aktualijos, pateiktos vėžio diagnostikos ir gydymo naujienos, ypatingas dėmesys skirtas holistiniam požiūriui į onkologinį pacientą.

Kaip didinti prevencinių programų efektyvumą

Konferenciją atidarydama prof. S. Jarmalaitė kalbėjo apie sveikatos politiką. „Gydytojams žinoma, kad Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai prasti. Mūsų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių, prasčiau atrodo tik Meksika, Kolumbija – šalys, kurių pragyvenimo lygis ženkliai skiriasi nuo mūsų. Tačiau gydytojams labiausiai rūpi sveiko gyvenimo trukmė. Gyvename ilgiau, bet vyresniame amžiuje ligų daugėja. Vėžys – neabejotinai senėjančio organizmo liga. Sveikatos rodiklių palyginimas su kitomis šalimis yra puikus politinis įrankis, kuris atspindi, kaip efektyviai buvo investuojama į sveikatos sektorių. Žinoma, sudedamųjų dalių, kurios paveikia kreivių kilimą ar smukimą, yra daug, bet kartu tai yra įrankis sprendimams priimti“, - pasakė prof. S.Jarmalaitė.

Lietuvoje dažniausiai mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau prognozuojama, jog po gero dešimtmečio vėžys bus dominuojanti liga. Ar galima onkologinių mirčių išvengti? „Tyrimai rodo, jog taikant efektyvias prevencines programas, mirčių nuo vėžio skaičių galime sumažinti trisdešimčia procentų. Efektyvi gydymo ir sveikatos prevencijos sistema šių mirčių skaičių galėtų sumažinti dvidešimt šešiais procentais“, - pasakė prof. S.Jarmalaitė.

Lietuvoje situacija nėra itin džiugi. Pavyzdžiui, ankstyvų krūties vėžio atvejų nustatome tik 43 proc., o tyrimai rodo, jog ligą diagnozavus pažengusios stadijos išgyvenamumas siekia vos 30 proc. „Ankstyvoje vėžio diagnostikoje šeimos gydytojai yra pagrindinės onkologų rankos. Anksti pastebėti vėžį, greitai atsiųsti pacientą į specializuotas klinikas yra jūsų ir mūsų bendradarbiavimo rezultatas. Prevencijos rodikliai prasti, pasitikrinti ateina mažiau nei penkiasdešimt procentų gyventojų. Nors sąmoningumas auga, kitų šalių kontekste esame apačioje. Žinoma, visą kaltę galime suversti per mažam finansavimui, bet gal kartu galime padaryti daugiau ir geriau?“ – kalbėjo prof. S.Jarmalaitė.

Prof. S. Jarmalaitė pabrėžė tikinti, jog tokios konferencijos padeda ne tik gydytojams, bet ir pacientams, ir išreiškė viltį, jog, galbūt, rengdami jubiliejinę, dešimtąją, konferenciją galėsime pasidžiaugti geriausiais  rezultatais Europos kontekste.

Diagnostikos ir gydymo naujienos

NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė apžvelgė naujausius vėžio Lietuvoje duomenis, o dr. Laura Steponavičienė, vaizdžiai su onkologo praktikos pavyzdžiais analizuodama šeimos gydytojo vaidmenį atrankinės mamografinės patikros  programoje, pabrėžė, kaip nepaprastai svarbu visiems žinoti, kad lemiamą reikšmę turi laikas, per kurį moteris patenka pas onkologus. „Vis dar nustebina atvejai, kai su apčiuopiamu dariniu pacientė siunčiama ne pas onkologus, o pas ultragarsinį tyrimą atliekantį specialistą. Turint galvoje, kad žmogus registruojasi ir laukia eilėje, sugaištamos savaitės ir net mėnesiai,“ – kalbėjo dr. L. Steponavičienė.

Dr. Daiva Gudavičienė aptarė krūties rekonstrukcijos indikacijas ir variantus, gydytoja onkologė chemoterpaeutė Monika Drobnienė analizavo šios lokalizacijos vėžio medikamentinio gydymo inovacijas, galimybes jas turėti ir taikyti Lietuvos pacientams.

Vykdant Ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos programą nepaprastai svarbi endoskopuotojų komandos kvalifikacija, kadangi tyrimo metu dideli pakitimai matomi gerai, o mažą pastebėti nėra paprasta. Naują technologiją – NBI kolonoskopijos galimybes pristatė NVI Endoskopijų poskyrio vyriausioji ordinatorė gydytoja Inga Kildušienė. „Naudodami specialią šviesą, galime lengviau identifikuoti naviką, – sakė gydytoja I. Kildušienė. – Svarbu, kad žmonės įprastų profilaktiškai pasitikrinti – atlikti slapto kraujavimo išmatose testą ir nebijotų, jeigu prireikia, kolonoskopinio ištyrimo. Šis tyrimas pas mus atliekamas su bendrąja nejautra, stengiamės, kad būtų patogu pacientui.“

Gydytojas urologas Aušvydas Patašius pateikė Priešinės liaukos ankstyvos diagnostikos programos pagrindinius rezultatus. „Profilaktinės programos efektyvumas – mažėjantis mirtingumas. Dalyvavusiems patikros programoje vyrams 5 kartus didesnė tikimybė anksti diagnozuoti  priešinės liaukos vėžį ir 22 proc. mažesnė tikimybė numirti nuo šios lokalizacijos vėžio,“ – sakė A. Patašius.

Gydytojas urologas analizavo prostatos biopsijų reikalingumą ir pateikė duomenis, jog jeigu pacientas būtų pirmiausiai siunčiamas pas specialistą, 37 proc. bioptuojamų pacientų šis tyrimas nebūtų paskirtas.

Prostatos vėžio gydymo naujienas pateikė dr. A. Čekauskas.

Pagal nuo 2004 m. Lietuvoje vykdomą Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą turėtų kas treji metai pasitikrinti moterys nuo 25 m. iki 59 m. amžiaus. „40–65 proc. moterų dalyvauja oportunistiškai – tikrinasi individualiai, – pasakė dr. Rasa Vansevičiūtė Petkevičienė. – Labai svarbu žinoti, kad ikivėžiniai pakitimai ne tik išgydomi, bet ir grįžtami. Taip pat išsityrus dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nereikėtų nusiraminti, nes gimdos kaklelio vėžio riziką didina ne vieno tipo ŽPV.“

Dr. R. Vansevičiūtė Petkevičienė atkreipė dėmesį į tai, jog į prevencinę programą vis dar patenka moterys, jau sergančios gimdos kaklelio vėžiu, operuotos dėl šios lokalizacijos vėžio.

Gydytoja dietologė A. Gečionienė kalbėdama apie onkologinio paciento mitybą akcentavo, jog 30–80 proc. onkologinių pacientų nustatomas mitybos nepakankamumas arba mitybos nepakankamumo rizika. „Valgyti mūsų pacientai turi viską. Nepamirškime, jog baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, būtina raumenims, imuninei sistemai. Negaudamas baltymų organizmas naudojo savo baltymus, taip alindamas save. Svorio netekimas, mitybos nepakankamumas veda į vėžinę kacheksiją. Labai svarbu, kad apie teisingą mitybą žinių turėtų pats pacientas, jo artimieji  – jie gali įtakoti mitybą,“ – kalbėjo A. Gečionienė.

Mitybos niuansus, kuriuos reikia žinoti ruošiantis pilvo organų operacijoms, aptarė gydytojas J. Tumas.

Apie kolorektalinio vėžio gydymo naujienas kalbėjo gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė, patirtimi, kaip gydomi pacientai, sergantys  metastazavusia melanoma, pasidalijo gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė.

Šiandienos specifika – holistinis požiūris

Neatsiejamas nuo modernių onkologinių pacientų gydymo standartų, nuo šiuolaikinio onkologinio paciento poreikių yra holistinis požiūris į pacientą, į jo ligą. Baigiamojoje  konferencijos dalyje pristatydama savo organizacijos veiklą kalbėjo POLA direktorė Neringa Čiakienė.

Naujiena – fizinio krūvio terapija, kaip onkologinės ligos gydymo sudedamoji dalis. Apie tai kalbėjo gydytojas A. Pempė. Paliatyvios pagalbos aktualijas šeimos gydytojams pristatė gydytojas Leonid Gatijatullin.

Labai svarbios onkologijos srities – onkopsichologijos aktualijas pristatė klinikinė psichologė Sandra Birbilaitė. Pacientų mokymas, jo svarba, tikslai ir metodai  šiandien yra sudėtinė ir integruota specializuotos onkologines paslaugas teikiančios įstaigos – Nacionalinio vėžio instituto – veiklos dalis.

NVI Vėžio informacijos ir komunikacijos skyriaus vedėja Veronika Mickevičienė puikiai išnaudojo nemažą šeimos gydytojų auditoriją supažindindama su leidžiama informacine literatūra pacientams.