Parama šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai

Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV) dešimtą kartą surengusi labdaros renginį „Sužydėjusi viltis" („Blossom of Hope"), šiemet surinko daugiau nei 28 tūkstančius eurų. Už šią per dešimtmetį didžiausią pinigų sumą nupirktos šiuolaikinei krūties vėžio diagnostikai reikalingos priemonės. Pirmąją labdaros siuntą – 600 biopsinių adatų, renginio globėja JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall drauge su labdaros renginio organizatorėmis rugsėjo 10 d. įteikė Nacionalinio vėžio instituto onkologams.

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall sako, kad jai buvo didelė garbė prisijungti prie tradicinės veiklių moterų iniciatyvos. „Labai malonu, kad IWAV suvienijo tiek moterų iš skirtingų šalių, kalbančių skirtingomis kalbomis, kurios visos yra neabejingos Lietuvos moterų sveikatos problemoms. Turbūt kiekvienas iš mūsų pažįsta ką nors, ką palietė ši liga: mamą, močiutę, sesę, dukrą ar draugę. Ir daugeliui tai teko išgyventi. Visame pasaulyje krūtų vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Ankstyvoji diagnostika – kol kas geriausias būdas įveikti krūties vėžį”, – sako JAV ambasadorė Lietuvoje ir labdaros renginio „Sužydėjusi viltis“ globėja Anne Hall.

Labdaros renginio komiteto pirmininkė Natalija Dapkienė labdaros renginį vadina užsienio moterų susivienijimo su Lietuvos moterimis simboliu vardan bendro tikslo.

„Daugeliui iš mūsų krūtų vėžys susijęs su asmenine šeimynine patirtimi ir tai irgi motyvuoja mus imtis iniciatyvos padėti toms moterims, kurios susiduria su šia skaudžia patirtimi. IWAV – tai skirtingų pasaulio šalių atstovės, kurias vienija bendros vertybės – solidarumas, noras padėti ir dalytis rūpesčiu su tomis, kurios šalia mūsų”, – sako N.Dapkienė.

Perdavimo ceremonijoje dalyvavo naujai išrinkta Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos valdybos pirmininkė Jurgita Butkevičienė. 

Dalyvaukime profilaktinėje programoje

Lietuvos medikai palaiko visas iniciatyvas, kurios padeda atkreipti dėmesį į aktualią problemą – mūsų šalyje moterys vis dar dvejoja, ar reikia profilaktiškai tikrintis krūtis, o į medikus kreipiasi dažniausiai pavėluotai.

Statistika rodo, kad kas trečia moteris į medikus kreipiasi tik tuomet, kai liga jau būna pažengusi. Tačiau palyginti su sergančiųjų kitomis onkologinėmis ligomis prognozėmis, krūtų vėžiu sergančiųjų prognozės yra gana geros – dėl taikomo efektyvaus gydymo ir dėl vis gerėjančios ankstyvos diagnostikos gerėja susirgusiųjų išgyvenamumo rodikliai.

Vis dėlto ne tik profilaktinėje mamografinėje patikroje dalyvaujančios 50–69 metų amžiaus moterys turėtų būti budrios, bet ir jaunesnės moterys neturėtų numoti ranka į įvairius krūtų pakitimus, taip pat nepamiršti savityros.

Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko sako, kad jauniausia jo operuota pacientė buvo 23 metų, o vyriausia – 91 metų amžiaus. „Turime visas galimybes šiuolaikiškai gydyti šią ligą ir jeigu pavyktų pasiekti, kad Valstybinės ligonių kasos lėšomis apmokamoje profilaktinėje mamografinėje patikroje dalyvautų kuo didesnis procentas moterų, kurioms ši programa ir skirta – pavyktų sumažinti mirštamumą nuo krūtų vėžio ”, – teigia prof. V. Ostapenko.

Ištobulėjus radiologiniams tyrimo metodams, galima nustatyti ir nečiuopiamus krūties navikus, todėl medikai pataria tikrintis ir nesant žinomų krūties ligų simptomų, ypač jei moteris jaučia kažką neįprasto – geriausia ne dvejoti, bet pasitikrinti pas specialistą. Moterims, kurių šeimose dažniau pasitaiko krūties arba kiaušidžių vėžio atvejų, siūloma atlikti šiuolaikinį genetinį tyrimą.

Pasak medikų, iš pusantro tūkstančio mūsų šalies moterų, išgirdusių šios onkologinės ligos diagnozę – penktadalis yra iki 50 metų amžiaus, o 5–6 jų – itin jaunos, iki 30 metų.