Dr. A. Baušys papasakojo apie itin agresyviai besivystantį skrandžio vėžį – dauguma atvejų nustatomi pažengusioje stadijoje

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

Lietuvos gyventojaitaip pat turi dėl ko sunerimti – tarp Europos Sąjungos šalių kartu su Latvija, Estija ir Portugalija esame vieni iš tų, kurie pagal sergamumo skrandžio vėžiu dažnį žemėlapyje yra pažymėti raudonu tašku.

Gyvenimo būdas įtakos turi kur kas daugiau, nei paveldimumas

„Atsakyti į klausimą, kodėl skiriasi sergamumo dažnis šia liga skirtingose pasaulio šalyse, vienareikšmiškai kol kas negalima, tačiau manoma, kad prie to stipriai prisideda rizikos veiksnių paplitimas“, – sako Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Augustinas Baušys.

Vienas iš žinomų skrandžio vėžio rizikos veiksnių yra mityba. Pastebima, kad šalyse, kuriose sergamumas skrandžio vėžiu didelis, populiarus stipriai sūdytas maistas. Tradiciškai lietuviai pratę valgyti daug rūkytų ir sūdytų mėsos produktų, o druska – tai gerai žinomas rizikos veiksnys galintis prisidėti prie skrandžio vėžio vystymosi. ,

Žinoma, svarbūs ir kiti rizikos veiksniai, kuriuos bent iš dalies galime kontroliuoti koreguodami gyvenimo būdą. Visų pirma tai žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio – atsisakymas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota dieta, vartojant daugiau vaisių, daržovių ir skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Laikydamiesi šių skrandžio vėžio riziką mažinančių gyvensenos principų, tuo pačiu sumažiname tikimybę susirgti ir kitomis ligomis.

Genetiškai paveldimi atvejai, anot gydytojo, sudaro tik nedidelę dalį visų skrandžio vėžio atvejų: „Pavieniai susirgimai šeimoje gali būti susiję su šiek tiek didesne nei įprastine rizika, tačiau to negalime vadinti paveldimu skrandžio vėžiu – tokių atvejų, kuomet skrandžio vėžys nustatomas pacientui, kurio šeimoje jau yra sirgusių šia liga, pasitaiko maždaug 1 iš 10. Kad tai iš tiesų yra genetiškai paveldimas skrandžio vėžys galime sakyti tuomet, kai žinomas konkretus už vėžį atsakingas genas – tokie atvejai sudaro tik apie1 proc. visų nustatomų skrandžio vėžio atvejų“.

Didelio mirtingumo priežastis – diagnozuojamas jau pažengusios stadijos vėžys

Iki pusės visų naujai Lietuvoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų priskiriami pažengusiai ligos stadijai. Ankstyvos stadijos skrandžio vėžys nustatomas retai – iki 15 proc. visų atvejų.

„Pirma skrandžio vėžio stadija įprastai neturi simptomų arba jie būna nestipriai išreikšti, nespecifiniai, būdingi kitoms ligoms. Juk kam šiais laikais nepasitaiko rėmens graužimo ar pilvo skausmų. Dažnu atveju kreiptis pagalbos į specialistus paskatina be priežasties krentantis svoris – vienas ryškiausių pažengusiam vėžiui būdingų simptomų“, – pasakoja abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Tarp kitų simptomų, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, gydytojas vardina apetito stoką, ankstyvą pilnumo jausmą pavalgius, atsirūgimus ar rėmens jausmą, pykinimą, vėmimą. Kartais, ypač tais atvejais kai liga pažengusi, skrandžio vėžys diagnozuojamas pasireiškus kraujavimo iš virškinamojo trakto reiškiniams ar žarnyno nepraeinamumui.

Nors pažengusioje stadijoje nustatomų skrandžio vėžio atvejų skaičius skamba bauginančiai, panaši situacija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų valstybėse, kuriose nėra vykdoma prevencinė skrandžio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Tokią programą vykdo Pietų Korėja, Japonija ir Čilė – šalys, kuriose skrandžio vėžio dažnis yra itin didelis. Tiesa, ES lygmeniu kovai su vėžiu pastaruoju metu skiriamas išskirtinis dėmesys, tad šių iniciatyvų kontekste jau vystomos diskusijos apie skrandžio vėžio prevencinės programos galimybes artimiausioje ateityje.

„Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje darbdavys ne tik privalo sudaryti sąlygas savo darbuotojui pasitikrinti, bet ir turi užtikrinti, kad jis sudalyvaus skrandžio vėžio ankstyvos diagnostikos programoje – priešingu atveju darbdaviui bus skiriama bauda. Natūralu, kad dėl taikomos sistemos, didžioji dalis skrandžio vėžio atvejų šioje šalyje nustatoma ankstyvoje stadijoje. Atitinkamai ženkliai skiriasi ir gydymo rezultatai. Deja, pasaulyje nėra šalių, kurios galėtų pasidžiaugti puikiais rezultatais gydant jau pažengusios stadijos skrandžio vėžį“, – sako  dr. A. Baušys.

Prevencinės programos neturime, tačiau gydymo metodais neatsiliekame

Skrandžio vėžį medikai įvardija kaip pakankamai agresyvią ligą, tačiau atsakyti į klausimą kaip greitai jis vystosi, pakankamai sudėtinga – mokslu grįstų įrodymų šiai dienai nėra daug.

„Keletas tokio pobūdžio tyrimų, kuomet gydymo atsisakę žmonės sutiko būti stebimi, buvo atlikta Pietų Korėjoje. Pastebėta, kad vėžio stadija didėja vidutiniškai kas 12 mėnesių.  Kitaip tariant, nuo pirmos iki ketvirtos stadijos vėžys gali išsivystyti maždaug per 4 metus“, – pasakoja Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Nustatyti ankstyvos stadijos skrandžio vėžį svarbu dėl gydymo efektyvumo: kuo mažiau liga yra pažengusi, tuo didesnė tikimybė žmogui pasveikti. Medicinos mokslo tyrimuose įprastai yra matuojamas 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis. Po taikyto gydymo būtent tiek laiko stebima, ar liga neatsinaujino.

Pradėjus gydyti pacientą nustačius jam ankstyvos stadijos skrandžio vėžį, išgyvenamumo rodiklis siekia virš 95 proc. Sergant antros ar trečios stadijos skrandžio vėžiu, išgyvenamumo rodiklis yra mažesnis nei 50 proc.  Tuo tarpu nustačius ketvirtos stadijos vėžį, gydymas įprastai skiriamas siekiant prailginti paciento gyvenimo trukmę.

Dr. A. Baušys pabrėžia, kad gydymo taktika kiekvienu atveju parenkama individualiai, multidisciplininėse komandose, tačiau chirurgija šiai dienai yra pagrindinis ir vienintelis skrandžio vėžio gydymo būdas, leidžiantis tikėtis visiško pasveikimo.

„Esant ankstyvai vėžio formai, dažniausiai taikomas tik chirurginis gydymas. Jo metu gali būti pašalinama dalis arba visas skrandis, taip pat netoliese esantys limfmazgiai.  Nustačius antros arba trečios stadijos skrandžio vėžį, prieš chirurginį gydymą įprasta taikyti priešoperacinę chemoterapiją, kurios tikslas – sumažinti naviką, padaryti jį lengviau pašalinamu ir tuo pačiu gydyti slaptąsias mikrometastazes. Jeigu liga išplitusi, tuomet chirurginis gydymas nėra siūlomas, išskyrus atvejus, kuomet juo siekiama palengvinti simptomus. Pavyzdžiui, kai navikas užspaudžia virškinamąjį traktą ir žmogui tampa sunku valgyti ar navikas kraujuoja“, – pasakoja dr. A. Baušys.

Nacionaliniame vėžio centre nuolatos vykdomi ir klinikiniai tyrimai – pacientams skiriamas inovatyvus medikamentinis gydymas, taikomos naujos chirurginės technikos. Pacientui – tai galimybė gauti naujausią gydymą. Dažnu atveju klinikinių tyrimų rezultatai atneša į kliniką reikšmingas naujoves, kurios visuomet yra žingsnis į priekį vėžio gydymo srityje.

„Kalbant apie chirurginį gydymą, galime pasiūlyti pacientams viską, ką siūlo pažangiausios pasaulio klinikos. Labai stengiamės, kad Lietuvoje nuo vėžio besigydantiems pacientamsgalėtume pasiūlyti inovatyvius gydymo metodus.  Kitaip tariant tai, kas rytoj jau bus standartu, mes siūlome šiandien“, – sako  dr. A. Baušys.