VII prof. L. L. Griciūtės vardo konferencijoje – dėmesys vėžio prevencijai ir gydymui

Pavasario išvakarėse vyko tradicinė, jau septintoji prof. Liudvikos Laimos Griciūtės konferencija „Vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo aktualijos“. Renginyje aptarti aktualūs sisteminės vėžio priežiūros Lietuvoje klausimai: vėžio prevencijos naujienos, personalizuotos medicinos vystymo prielaidos.

Konferenciją atidaręs Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas akcentavo vėžio prevencijos svarbą ir bendrą Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro misiją – mažinti vėžio naštą visuomenei.

„Norėčiau onkologijos bendruomenei perduoti kelias žinutes. Jei pažiūrėtume į konferencijos programą, pamatysime vieną naują logotipą – šalia visiems gerai žinomo Nacionalinio vėžio instituto logotipo atsirado Nacionalinio vėžio centro logotipas. Tai gali atrodyti kaip tam tikras skilimas, tačiau noriu tvirtai pasakyti: mes šį procesą vadiname konsolidacija. Tai yra jungimasis ir augimas. Auga Nacionalinio vėžio instituto mokslas, projektai, biudžetas. Nacionaliniame vėžio centre auga suteikiamų paslaugų skaičius, specialistų nesumažėjo. Jungtis tarp NVI ir NVC yra tikrai artima. Ši konferencija – tai dar vienas įrodymas, kad mūsų darbuotojai toliau dirba komandose ir mūsų visų trajektorija yra augimas. Antra, ką norėčiau paminėti, yra profesorės Liudvikos Laimos Griciūtės vardas. Ji yra viena pagrindinių Vilniaus onkologijos mokyklos kūrėjų. Vilniaus onkologijos resursai, kompetencijos ir pajėgos šiuo metu yra susijungę ir viena iš svarbiausių sričių, kurią tyrinėjo profesorė Laima Liudvika Griciūtė, buvo vėžio prevencija.

Jei šiandien užduočiau klausimą, kiek mūsų sveikata priklauso nuo mūsų gyvensenos, genetikos ir medicinos? Neretai sakoma, kad nuo medicinos priklauso apie 10 procentų, o visi kiti dalykai lemia likusius 90 procentų. Kol esame sveiki, nuo mūsų gyvensenos labai smarkiai priklauso, ar mes susirgsime vėžiu ir medicina čia turi labai mažą vaidmenį. Bet kai susergame, gera medicinos sistema tampa kritiškai svarbi mūsų sveikatai. Ankstyva vėžio diagnostika ir vėžio prevencija turėtų būti sveiko žmogaus gyvenimo dalis. Labai džiaugiuosi dėl šios dienos konferencijos turinio. Sveika gyvensena iki 40 procentų sumažina tikimybę susirgti vėžiu. Išskirti reikėtų šiuos dalykus: rūkymą, mitybą ir fizinį aktyvumą. Visa kita lemia ankstyva diagnostika ir gydymas. Manau, kad ankstyva diagnostika naudojamės nepakankamai. Šiuolaikinė medicina pasižymi aukštosiomis technologijomis, bet žymiai pigiau yra anksti diagnozuoti vėžį nei vėliau taikyti sudėtingą gydymą.  Pavyzdžiui, anksti diagnozavus krūties vėžį, 5 metų išgyvenamumas siekia 90 procentų. Ir gydymas yra santykinai nesudėtingas. Jei vėžys nustatytas vėlai, 5 metų išgyvenamumas yra ženkliai mažesnis ir gydymas yra sudėtingas, smarkiai keičiantis gyvenimo kokybę. Todėl daug dėmesio skiriame prevencijai – tai yra būdas išvengti vėžio sukeliamos naštos. Paskutinis dalykas, kurį norėčiau akcentuoti – Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro misija – mažinti vėžio naštą asmeniui ir visuomenei. Ši konferencija yra puiki proga didelį dėmesį skirti ankstyvai diagnostikai, prevencijai, gydymo pažangai,“ – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.

Kalbėdamas apie laukiamus pokyčius Lietuvos onkoklasteryje Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaits pabrėžė, jog šia tema yra kalbėjęs ne kartą įvairiuose forumuose. „Dar prieš pradedant kurti Europos vėžio įveikimo planą  2021 m. Lietuva buvo padariusi savo įnašą – pasiūlėme parengti ir vykdyti bandomajį projektą, įrodėme, kodėl Lietuva gali imtis šios iniciatyvos, kodėl gali pretenduoti į „Lietuva įveikia vėžį“ pilotinį projektą. Jau tada mūsų planas buvo palankiai sutiktas, pasveikinta iniciatyva. Daug darbų dar buvo nuveikta iki 2024 m., tačiau bendrai į pilotinį projektą nepapretendavome“, – prisiminė Lietuvos įdirbį V. P. Andriukaitis.

Europos parlamento narys pabrėžė, jog onkoklasterio problematika glaudžiai siejasi su kitų sričių aktualijomis. „Žaliajam kursui pašvęstoje schemoje matome kancerogenų eliminavimą iš mūsų gyvenamosios aplinkos: oro tarša, automobilių tarša, miestų taršos kietosios dalelės – visa tai nepriklauso nei nuo onkologų, nei nuo medikų. Toliau mes jau kalbame apie gyvenseną – pesticidai, miestų infrastruktūra, atsižvelgiant į jaunimą ir vyresnio amžiaus grupes. Kai išgirsite apie sveiko maisto, sveikos mokyklos projektus  – įsiklausykite, visa tai sudėtinės onkologijos problematikos dalys. Iš esmės – tai paskelbtasis „Europa įveikia vėžį“ veiksmų planas. Įvade kalbama apie tai, ko norime  pasiekti? Pirmiausia, kad  mokslo, inovacijų ir technologijų pasiūlymai būtų kuo greičiau realizuojami. Dažnai stebime be galo daug mokslinių projektų ir be galo mažai galutinių rezultatų“, – pasakė V. P. Andriukaitis.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, jog visos Europos Sąjungos šalys skiria nepakankamai lėšų prevencijai: daugelyje šalių prevencijai skiriamos lėšos neviršija 3 proc. bendrų sveikatos išlaidų. „Nepaprastai svarbus žodis – prevencija. Tai daug kartų geriau nei gydymas, tačiau sveikatos raštingumo problema yra milžiniška.  Didelė dalis žmonių mano, kad nereikia vakcinuotis nuo ŽPV, į klausimą – kodėl rūkai? – atsako, jog štai kaimynas rūko ir gyvena 100 metų. Įpročiai šeimoje užkrečia vaikus, kurie mato tėvus rūkančius. O socialiniai tinklai šiandien ypač gausiai tarnauja žmonių kvailumui“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, jog plane numatyta ir ankstyva diagnostika, ir ankstyvas gydymas, ir pacientų palaikymas. „Visuminis vėžio įveikimo planas apima visas sritis. Pagrindinis akcentas – prevencija geriau nei gydymas. Atkreipiamas dėmesys, jog technologijos labai išaugina kaštus. Mes senstame ir vis daugiau reikia pinigų gydymui. Turint galvoje, kad labai brangus personalizuotas gydymas apkraus visą sistemą, kodėl neinvestuoti į prevencinius instrumentus? Be abejo, tai  reikalauja holistinio požiūrio ir politinės valios. Laikas valdyti patologiją o ne sekti paskui patologiją.  Ir daug geriau, jeigu pacientas būtų centre, apsuptas specialistų komandos ir šeimos gydytojo. Būtinas taip pat bendruomenių įtraukimas į sveikatinimo reikalus. Nei vieno gyventojo negalime palikti nuošalyje“, – pasakė Europos parlamento narys V. P. Andriukaitis.

Anot Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. Sonatos Jarmalaitės, ši konferencija itin aktuali tuo, kad joje buvo pristatyti vėžio prevencinių programų pokyčiai. "Šių metų renginyje kolegoms klinicistams teko nelengva dalia pristatyti gausius pokyčius, kurie įvyko vėžio profilaktinės patikros programose. Keitėsi patikros organizavimo būdai, tyrimų metodikos, dalyvių amžiaus grupės. Šiuose pokyčiuose - didelis Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro specialistų indėlis. Konferecija pasižymėjo išskirtine pranešimų kokybe, lektorių kompetencija, valdžios dėmesiu ir dalyvių gausa. Nuoširdi padėka visems, kas prisidėjo organizuojant šią puikią ir labai reikalingą konferenciją. Europos Komisijos užsakymu parengtas leidinys -  „Su vėžiu susijusios padėties šalyje apžvalga 2025“ – rodo gerėjančią onkologinę situaciją Lietuvoje. Tame nemažas mūsų įstaigų indėlis," - džiaugiasi prof. S. Jarmalaitė. 

Konferencijoje taip pat vyko specialus seminaras-susitikimas „Pacientai klausia“ su NVC gydytojais onkologais-chemoterapeutais. Jį moderavo POLA direktorė Neringa Čiakienė.