Pasaulinę vėžio dieną minint: išnaudokime prevencijos galimybes, mokslo bei inovacijų potencialą ir tobulinkime onkologijos paslaugas

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną Europos Komisija paskelbė naujausius visų valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos kovos su vėžiu duomenis. Pasak EK atstovų: Europoje kiekvieną minutę 5 žmonės išgirsta vėžio diagnozę ir du žmonės miršta nuo vėžio. 2020 m. Europos Sąjungos valstybėse su vėžio diagnoze gyveno apie 22 milijonai žmonių. Per pastaruosius dešimt metų šis skaičius didėjo 24 proc., kartu didėjo vėžio našta ES sveikatos sistemai ir ekonomikai.

Europos parlamento narys Vytenis Andriukaitis sako, jog Lietuvai reikėtų sutelkti jėgas kovoje su vėžiu. „Lietuva turi didžiulį mokslo ir inovacijų potencialą, tačiau vis dar atsiliekame pritaikydami mokslo pasiekimus žmonių sveikatos labui. Neaktyvi vėžio kontrolės politika neleidžia apjungti visų kompetencijų, visų atsakingų grandžių ryžtingai kovai su vėžiu“, – sako V. Andriukaitis.

VULSK Nacionalinio vėžio centro direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, būtinas didesnis dėmesys profilaktinių programų vykdymui bei onkologinių paslaugų sistemos tobulinimui. „Paslaugų prieinamumas, kokybė ir inovacijos – trys svarbiausi onkologinės tarnybos  prioritetai. Europos kovos su vėžiu plane akcentuojamas Nacionalinių visapusiškos vėžio priežiūros centrų tinklas, kaip tinkamiausias būdas užtikrinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir skatinti inovacijas. Dirbdami kartu ir tikslingai išnaudodami vėžio prevencijos galimybes, galime sumažinti vėžio grėsmę individualiai kiekvienam Lietuvos gyventojui ir tobulinti onkologijos srities asmens sveikatos priežiūros paslaugas siekdami atitikti aukštus reikalavimus, keliamus Europos sąjungos Visapusiškos vėžio priežiūros centrams, – sako doc. dr. V. Pečeliūnas.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. Sonatos Jarmalaitės, tarptautinis bendradarbiavimas skatina pasitempti.„Europos kovos su vėžiu planas atvėrė puikias galimybes Lietuvai kartu su visa Europa žengti didelį žingsnį į priekį kovoje su vėžiu. Remiantis EK rekomendacijomis, Lietuvoje atnaujintos vėžio prevencijos programos, Lietuvos gyventojams prieinama vis daugiau personalizuotos medicinos pasiekimų. Turime kviesti visuomenę aktyviai dalyvauti vėžio prevencijos programose, atsisakyti žalingų įpročių, rinktis sveiką gyvenseną. Tik bendromis pastangomis galime padaryti proveržį į sveikesnę ateitį“, – sako prof. Sonata Jarmalaitė.

Ketvirtį amžiaus minima Pasaulinė vėžio diena

2000 metų vasario 4-ąją Eliziejaus rūmuose Paryžiuje pasaulio lyderiai pasirašė Paryžiaus chartiją. Paryžiaus chartija vasario 4-ąją įvardino kaip Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, nurodė pagrindines kovos su vėžiu gaires, apjungiančias pacientų, medikų, mokslininkų, politikų, verslininkų, žiniasklaidos pajėgas šioje kovoje. Ši visame pasaulyje minima diena – tai aiškus pareiškimas, kad vėžį įveikti galime tik suvieniję jėgas. Lietuvoje onkologų iniciatyva vasario 4-oji pirmą kartą paminėta 2009 metais.

2021 metų vasario 4-ąją Europos Sąjunga paskelbė Europos kovos su vėžiu planą, kaip savo indėlį į pasaulinę kovą su šia liga. Europos veiksmų planas apima visas vėžio kontrolės kryptis – vėžio mokslinius tyrimus, prevenciją ir diagnostiką, gydymą ir gyvenimo kokybę. Plano įgyvendinimui ES skyrė milijardines investicijas. Žinios – galingas ginklas, todėl ES investavo ne tik į bazinių žinių apie vėžį stiprinimą, bet ir sukūrė duomenų portalus, kuriuose prieinama visų ES šalių vėžio statistika. Šiemet vasario 4-osios išvakarėse ES pristatė seriją leidinių, kuriuose atsispindi kiekvienos valstybės narės situacija įveikiant vėžį. Ir tai jau antrasis tokio pobūdžio leidinys su individualia kiekvienos šalies statistika.

Vėžio paplitimo pokyčiai Lietuvoje

Europos Komisijos leidinys, skirtas Lietuvai, skelbia, kad Lietuvoje vėžiu sergama kiek rečiau nei vidutiniškai ES, bet mirčių skaičiumi, deja, lenkiame Europos vidurkį. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkst. vėžio atvejų, apie 9 tūkst. gyventojų miršta nuo šios ligos. Pastaruoju metu bendras vėžio paplitimo rodiklis Lietuvoje šoktelėjo 41 proc. ir tai yra vienas didžiausių šuolių visoje ES, rodantis didėjančią naštą Lietuvos sveikatos sistemai.

Lietuvos vyrai gerokai dažniau serga vėžiu, nei moterys. Be to, Lietuvos vyrų mirtingumas nuo vėžio net trečdaliu didesnis nei ES vidurkis. Nerimą kelia tai, kad 2011–2021 m. Lietuvoje vyrų mirtingumo nuo vėžio rodikliai gerėjo lėčiau nei ES vidurkis. 2021 m. pagrindinės vyrų mirties priežastys buvo plaučių, prostatos, storosios žarnos ir skrandžio vėžys. Prostatos ir skrandžio vėžio mirtingumas buvo beveik penktadaliu didesnis nei ES vidurkis. Moterų mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje atitiko ES vidurkį, tačiau mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje beveik dvigubai didesnis nei ES.

Nepakankamas dėmesys vėžio profilaktikai ir sveikai gyvensenai

Sveika gyvensena ir aktyvi vėžio profilaktika gali padėti išvengti beveik pusės onkologinių susirgimų. Europos Kovos su vėžiu plane numatyta, kad iki 2030 m. į vėžio prevencijos programas turėtų įsitraukti 90 proc. tikslinės populiacijos, kai Lietuvoje vykdomose vėžio prevencijos programose sudalyvauja vos pusė galinčių. Leidinyje įspėjama, kad 2022 m. Lietuvoje išlaidos prevencijai buvo gerokai mažesnės nei ES vidurkis ir tai nėra toliaregiška politika.

Deja, bet žalingi veiksniai, galintys sukelti vėžį, Lietuvoje vis dar neįveikti. Rūkymo, alkoholio vartojimo, profesinės rizikos, fizinio aktyvumo, sveikos mitybos rodikliai leidinyje žymimi raudona spalva, kas rodo, kad situacija yra prastesnė nei ES vidurkis. Taip pat, leidinyje pateikti skaičiai, kiek gyvybių būtų galima išgelbėti per artimiausius metus, jei šie rodikliai pagerėtų. Vien apribojus alkoholio vartojimą ir rūkymą per 2023-2050 m. būtų galima išgelbėti virš 9 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvybių.

Neprieinamas inovatyvus gydymas, trūksta specialistų

Mirčių nuo vėžio išvengti padeda ankstyva diagnostika ir gydymas šiuolaikiniais vaistais nuo vėžio. Deja, bet inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra gan prastas, o jų registravimo procedūra mūsų šalyje užtrunka daugiau nei 3 metus, kai kitos ES valstybės tą geba atlikti perpus greičiau. Tiesa, nedaugelis ES valstybių gali pasigirti šimtaprocentiniu naujų priešvėžinių vaistų prieinamumu, ES vidurkis yra apie 60 proc. Lietuvoje, deja, bet prieinama tik 40 proc. naujausių priešvėžinių vaistų.

Leidinio rengėjai pabrėžia susirūpinimą medicinos specialistų trūkumu onkologijoje, ypač akivaizdus slaugytojų trūkumas. Radiologinės ir radioterapinės įrangos reikalingos efektyviam vėžio diagnozavimui ir gydymui mūsų šalyje daugėja, bet vis tiek skaičiai lieka mažesni už ES vidurkį. Kai kurie efektyvūs gydymo būdai, kaip protonų terapija, Lietuvoje visai neprieinami. Vaikų mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje, deja, bet viršija ES vidurkį, o vaikų onkologija, pasak leidinio rengėjų, nėra gerai išvystyta ir stokoja resursų.

Beveik dvigubai mažiau lėšų skiriame vėžio kontrolei

Akivaizdu, kad viskas susiveda į lėšas, kurias valstybė skiria vėžio kontrolei. Išvestinis dydis – lėšos, skirtos onkologijai, tenkančios vienam gyventojui – Lietuvoje tesiekia 129 Eur, kai ES vidurkis yra 213 Eur. Be abejo, tai yra mūsų bendrų investicijų į sveikatos sritį atspindys. Vidutiniškai ES valstybės sveikatos sričiai skiria 10,4 proc. BVP, o Lietuva tik 7,2 proc. Valstybės investicijų į sveikatos sritį trūkumą kompensuojame savomis lėšomis. Lietuva pirmauja ES pagal pačių gyventojų apmokamas sveikatos paslaugas. Jos sudaro 31 proc. nuo visų išlaidų sveikatos priežiūrai, kai ES vidurkis – vos 15 proc.

EK pateikia gerąsias Lietuvos naujienas

Pabaigai norisi pasidalinti pozityviomis žiniomis iš naujojo leidinio. Ir jų išties yra. Dėka inovacijų onkologijoje kartu su visa Europa galime džiaugtis bendro ir priešlaikinio mirtingumo nuo vėžio mažėjimu beveik visose onkologijos srityse. Džiugina gyvenimo metų, prarastų dėl vėžio, mažėjimas susirgus plaučių ar krūties vėžiu. Šio proveržio kovoje su vėžiu laukėme jau seniai. Leidinio sudarytojai sveikina Lietuvos „žaliųjų koridorių” iniciatyvą, kurios dėka įtarus vėžio diagnozę onkologo paslaugos gaunamos greičiau - trumpėja vėžio ištyrimo laikas ir laukimo laikas iki gydymo pradžios. Taip pat džiaugiamasi, kad šalyje, remiantis geriausia ES šalių praktika, atnaujintos vėžio prevencijos programos ir jos bus prieinamos daugiau Lietuvos gyventojų. Net 10 metų prasiplės krūties prevencijos programos dalyvių amžius.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje mažėjo išvengiamo mirtingumo rodikliai. Ypač džiugina 35 proc. sumažėjęs išvengiamas vyrų mirtingumas nuo plaučių vėžio. Vienintelis to paaiškinimas - rūkymo paplitimo sumažėjimas per pastaruosius 10 metų. Taip pat, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje gerėjo krūties vėžio, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo rodikliai. Šių ligų kontrolei svarbūs ne tik diagnostikos ir gydymo pasiekimai, bet ir didėjantis dalyvavimas vėžio prevencijos programose.

Šių metų pasaulinės kovos su vėžiu dienos šūkis „suvienyti unikalumo“ primena, kad kiekvienas vėžys yra unikalus, kiekviena patirtis, susijusi su vėžio liga, taip pat yra unikali ir kviečia gydant ligą nepamiršti žmogaus. Svarbu atminti, kad mūsų sveikata yra mūsų turtas ir patys privalome ją saugoti – rinktis sveikos gyvensenos principus, vengti žalingų įpročių, net ir esant puikios būklės bent kartą metuose tikrintis sveikatą ir nepamiršti sudalyvauti vėžio profilaktinėje patikroje, kai esame kviečiami.

https://www.oecd.org/lt/publications/su-veziu-susijusios-padeties-salyje-apzvalga-lietuva-2025_72a821a7-lt.html