Atidaryta Dalios Skunčikaitės tapybos paroda „Pradžia“

Sausio 10 d. prof. Kazimiero Pelčaro hole atidaryta Dalios Skunčikaitės tapybos darbų paroda „Pradžia“. Pirmajai personalinei tapybos darbų parodai autorė atrinko 21 tapybos darbą.

Į parodos atidarymą gausiai susirinko Nacionalinio vėžio centro darbuotojai, parodos autorės artimieji, bičiuliai.

Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, sveikindamas autorę su pirmąja pesonaline paroda, palinkėjo didelės sėkmės. „Šitie paveikslai jau kelios dienos yra čia, prof. Kazimiero Pelčaro hole. Ir aš, turėdamas laisvą minutę, išeinu pabendrauti su jais. Nesu didelis dailės žinovas, bet teko bendrauti su vienu gerai dailę išmanančiu ir kolekcionuojančiu kolega, kurio klausdavau, kas sudaro paveikslų vertę. Daug parametrų buvo paminėta, net paveikslo dydis, kuo aš drįstu šiek tiek abejoti. Bet vieną dalyką įsidėmėjau – paveikslo vertę pasako tai, kaip tave kūrinys paliečia. Taigi Dalios kūriniai paliečia.  Ir dar vienas įdomus dalykas – darbai neturi pavadinimų. Kai matai pavadinimą, jis tave tarsi programuoja. O Dalios paveikslai nesuformuoja žiūrinčiojo minčių. Kiekvieną dieną pabendraudamas su Dalios paveikslais jaučiu, kad šis poveikis yra reikšmingas. Mane ši paroda palietė. Sveikinu Dalią su pirmąja personaline paroda. Mūsų naujieji molbertai taip pat pirmą kartą panaudojami, taigi daug pradžių šiandien. Labai palaikome autorę, linkime sėkmės ir dar kartą sveikinu“, – pasakė doc. dr. Valdas Pečeliūnas.

Ignalinos rajone gimusi ir augusi Dalia Skunčkaitė sako, jog ne gamtos grožis ar kitas išorinis postūmis, bet jos vidinė būsena yra stimulas tapyti, o tapyti Dalia pradėjo prieš šešerius metus. „Visada svajojau piešti, tapyti, tačiau niekada niekur nesimokiau, tikrai nemoku piešti, tad pradėjau tapyti. Tikriausiai polinkį ir sugebėjimą turiu iš genų, iš šaknų, daug dailininkų mūsų giminėje“, – sako Dalia.

Tapydama Dalia išreiškia savo emocijas. „Būna, kad nenoriu tapyti, o kartais tiesiog negaliu susilaikyti, stoju prie drobės. Tai ne įkvėpimas, tai mano vidinė būsena ir jau kitaip tada negaliu. Lieju paveiksluose save... O emocijos gali būti ir geros, ir blogos. Kartais rankos neklauso nei vidaus, nei galvos. Iš pradžių sumanymas gali būti vienoks, o pradėjus tapyti, rankos padaro savaip. Išeina kitas rezultatas“, – pasakoja Dalia Skunčikaitė.

Dalia neturi aiškaus įsivaizdavimo, ką padarys, tik spalvas renkasi iš anksto pagalvojusi. „Paimi pirmąsias dvi – tai dažniausiai būna balta ir juoda. Tada ir renkiesi pagal emocinę būklę. Dirbu ir mokausi kartu. Tokia mano istorija. Tapiau šešis metus „į stalčių“. Na, o šiandien – nauja „Pradžia“. Labai džiaugiuosi, labai dėkoju visiems, kurie atėjo į parodos atidarymą, netgi nelabai visus pažįstu – tiek daug bendradarbių. Ačiū visiems“, – pasakė Dalia Skunčikaitė.

Dalia Skunčikaitė dirba Nacionaliniame vėžio centre slaugytojo padėjėja.

Tapybos darbų parodą „Pradžia“ galite aplankyti Nacionaliniame vėžio centre, prof. Kazimiero Pelčaro hole (antrame aukšte šalia administracijos). Paroda bus eksponuojamas iki kovo 10 d.