Įteikti LRT Metų apdovanojimai: Metų atradimas – Prof. Sonata Jarmalaitė, dr. Rasa Sabaliauskaitė

Įžengus į naujuosius metus, LRT pakvietė prisiminti iškiliausius 2024-ųjų metų įvykius, asmenybes ir iniciatyvas, įkvėpusias bei padėjusias Lietuvai susitelkti, augti ir tobulėti. Praėjusių metų ryškiausieji pagerbti iškilmingoje LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje.

Jau tapo gražia tradicija, kad prasidėjus naujiems metams LRT kviečia pastebėti ir įvertinti išskirtines asmenybes, organizacijas ir iniciatyvas, ankstesniais metais ryškiausiai prisidėjusias prie mūsų šalies augimo, sutelkusias visuomenę bendriems tikslams ir savo pavyzdžiu įkvėpusias kitus.

Iškilmingo vakaro nepraleido būrys iškilių svečių – visuomenės veikėjų, sporto, meno ir kultūros atstovų, kuriuos pasveikino vakaro vedėjai Eglė Daugėlaitė ir Ramūnas Zilnys bei generalinė LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Man didelė garbė kiekvieną kartą prieš jus stovėti. Tikiu, kad jūsų darbai daromi ne dėl nominacijų ar apdovanojimų, bet labai džiaugiuosi, kad prasidėjus naujiems metams LRT turi galimybę priminti Lietuvai, kiek talentingų, nepaprastų, veržlių žmonių ji turi. Visi jūsų darbai mus labai įkvepia ir teikia pasitikėjimo savimi. Šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste jie parodo, kad svarbiausias yra kuriantis, o ne griaunantis žmogus.

Tegul praėjusių metų darbai nušviečia šių metų kelią. Linkiu visiems įkvepiančių, kūrybiškų ir idėjų kupinų metų. Sveikinu visus nominantus“, – kalbėjo Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, 7 skirtingose nominacijose išskyrė po 3 pretendentus, iš kurių LRT.lt skaitytojai išrinko, jų nuomone, labiausiai vertus apdovanojimų statulėlės.

LRT Metų apdovanojimų ceremonijoje pagerbti šių nominacijų laimėtojai:

Metų pilietinė iniciatyva – Visuomenės susitelkimas ieškant dingusių žmonių – už gelbėtojų, savanorių ir paprastų piliečių dialogą, už vieningumą, kai ieškome dingusiųjų.

2024-aisias Lietuvą itin sukrėtė kelios dingusių vaikų bei paauglių istorijos. Žmonės būrėsi į grupes, dalyvavo paieškose, dalijosi informacija, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Į paieškas įsitraukė šauliai, savanorių grupė su dresuotais paieškos šunimis „K9 paieška“. Informacijai dalytis ir veiksmams koordinuoti reikėjo visiems prieinamos platformos, todėl savanoriai skubiai įkūrė socialinių tinklų grupę. Koordinavimo ėmėsi Raudonojo Kryžiaus atstovė Vytautė Stankevičienė.

„Ačiū LRT, komisijai, visiems balsavusiems, ačiū visiems kolegoms. Tai yra didžiulė garbė ir priminimas, kokia svarbi vienybė ir sutelktumas. Esu nepaprastai dėkinga Lietuvos policijai už vis augantį pasitikėjimą ir bendrą darbą kartu. Tikrieji herojai gyvena tarp mūsų, tad didžiulė padėka Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriams, mano kolegoms. Visi jie žiemą ir vasarą, dieną ir naktį, per savo vaikų gimtadienius, per Kalėdas ir kitas šventes, palikę savo artimuosius, nedelsdami prisijungia į paieškas.

Linkėjimai K-9 komandai, kuri yra nuostabūs partneriai ir geri draugai. Ypatinga padėka skrieja dviem nepaprastoms moterims – Ievai Marcinkevičienei ir Neringai Gujienei, su kuriomis teko padirbėti dviejose didelėse paieškose. Būtent jų dėka sukurtos feisbuko grupės akimirksniu pritraukė tūkstančius žmonių. Didžiausia padėka visiems, kurie prisijungė į paieškas, vaikščiojo paupiais, miškais, skraidino dronus, kartais tiesiog palaikė mintimis. Vienybė yra tai, ką turime ir branginame“, – kalbėjo V. Stankevičienė.

Metų kraštiečiai – Pumpėnų bendruomenė Pasvalio rajone – Už restauruotą vėjo malūną, įsirengtą paplūdimį ir kitus didelius darbus mažame miestelyje.

Pumpėnų bendruomenės gyventojų iniciatyva buvo restauruotas miestelio simbolis – vėjo malūnas, kuris virs traukos centru, patys įsirengė paplūdimį, į kurį plūsta žmonės iš kitų miestų, čia rengiamas kasmetinis festivalis, pritraukiantis tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos. Pumpėnai, bendruomenės pirmininko Armino Vareikos teigimu, jau kelerius metus išgyvena tikrą renesansą.

„Vau! Tai yra tiesiog neįtikėtina. Visi tie darbai, kuriuos darome ir visi, kuriuos darote jūs, yra iš visuomeninės paskatos. Todėl visiems mūsų savanoriams, rėmėjams tegul tai būna pats geriausias įrodymas, kad esame ne tik gerame kelyje, bet esame labai gerame kelyje. Nesustokime, nes manau, kad tęstinume yra visa mūsų sėkmė.

Idėja ateičiai – atsiminkime savo šaknis, ieškokime jų, o jos be jokios abejonės veda į Lietuvos regionus. Tad sėkmėmis, kurias susikuriame didmiesčiuose, didelėse karjerose, pasidalykime su tais mažais miesteliais“, – ragino Pumpėnų bendruomenės atstovas A. Vareika.

Metų atradimas – Prof. Sonata Jarmalaitė, dr. Rasa Sabaliauskaitė – už inkstų vėžio tyrimus, padėsiančius mažinti sergamumą.

Praėjusių metų gegužę prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kolektyvo 7 metus vykdyto inkstų vėžio mutografijos tyrimo rezultatai. Tarp straipsnio autorių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės prof. Sonata Jarmalaitė ir dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Skirtinguose geografiniuose pasaulio regionuose genų mutacijos, aptinkamos inkstų vėžio genomo sekose, skiriasi ir daugelis tokių skirtumų nėra paaiškinami vien žinomais vėžio rizikos veiksniais. Iš 11 pasaulio šalių susibūrę mokslininkai išanalizavo beveik 1 000 inkstų vėžio genomo sekų ir nustatė specifinius mutacijų profilius, nurodančius ligos priežastis. Lietuva, turėdama aukščiausius inkstų vėžio sergamumo rodiklius Europoje ir pasaulyje, tapo viena iš pagrindinių tyrimo objektų.

„Ačiū LRT, kad atkreipė dėmesį į mokslininkų darbus, dėkoju visiems, kurie balsavo ir domėjosi, ką veikia mokslininkai savo laboratorijose. Mūsų tyrimas yra apie priežastis, kodėl Lietuvoje dažniau sergame inkstų vėžiu nei kitose valstybėse. Šiais laikais vėžį diagnozuojame ir gydome tikrai labai išmaniomis technologijomis ir priemonėmis. Kainuoja tai labai brangiai, o pigiausias būdas to išvengti – sužinoti priežastis ir jas pašalinti. Deja, šis kelias nėra labai lengvas.

Mokslas sako, kad apie 50 proc. onkologinių susirgimų nebūtų, jei prisiimtume sveikos gyvensenos principus, sveikai maitinsimės, būsime aktyvūs fiziškai ir neturėsime žalingų įpročių. Paprastos priemonės, kuriomis visi gali prisidėti. Dar lieka 50 proc. mokslui ir valstybei reguliuoti, identifikuoti ir pašalinti“, – sakė S. Jarmalaitė ir dėkojo visiems, pasišventusiems nelengvai kovos su onokologiniais susirgimais sričiai. Taip pat ji dėkojo pacientams, kurie dalijasi savo ėminiais ir prisideda prie mokslininkų darbo.

Metų verslo lyderystė – Vladas Algirdas Bumelis – už indėlį į Lietuvos biotechnologijų pramonę ir pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą.

V. A. Bumelis – Lietuvos chemikas, enzimologas, mokslininkas, biotechnologas, profesorius, akademikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir verslininkas. Jo kuriamas biotechnologijų miestas „Bio City“ Lietuvai neabejotinai pelnys aukštųjų technologijų šalies vardą. Pirmasis „Bio City“ kompleksas – Genų terapijos centras – suteikia pagreitį Lietuvos ambicijai gauti 5 proc. BVP iš biotechnologijų srities. Genų terapija padės žmonėms, kovojantiems su retomis genų ligomis, ir prisidės prie kokybiško ir visavertiško jų gyvenimo.

„Kad ir kaip bebūtų, viskas glūdi mūsų genuose. Ir visi turime vieną tokį geną – baltojo pavydo geną, skatinantį progresą. Tiesa, iš mūsų genomų reikėtų išpjauti juodojo pavydo geną, tada progresas vyktų dar energingiau, įvairių laimėjimų Lietuvoje būtų dar daugiau“, – dėkodamas sakė V. A. Bumelis.

Metų ateitis – Robotikos komandos „Litbot“ ir „Lituanica X“ – už iškovotą galimybę atstovauti Europai Amerikoje – už atsisakymą varžytis su Rusija ir solidarumą su Ukraina.

Dvejus metus kūrę itin sudėtingą ir unikalų robotą Lietuvos mokiniai svajojo – Europos robotikos čempionate jie iškovos galimybę atstovauti Europai JAV. Tačiau vertybės ir nepakantumas Rusijos karinei agresijai Ukrainoje lėmė, kad jie tarė: „Ne, nesivaržysime komandoje su Rusija.“ Dvi Lietuvos komandos buvo diskvalifikuotos ir į JAV vykti nebegalėjo. Tai buvo nelengva dilema, bet suvokimas, kad principai ir vertybės yra aukščiau už pergalę čempionate, taip pat buvo labai stiprus. Ypač kai vienas komandos „Lituanica X“ narių – Ukrainos robotikos rinktinės atstovas Ihoris.

„Labai didelė garbė sulaukti tokio palaikymo. Ruošdamiesi varžyboms nesitikėjome, kad gali taip nutikti. Dirbome ilgą laiką, robotus konstravome net dvejus metus. Kai nuvažiavę į Italiją sužinojome, kad teks varžytis su Rusijos komandomis, supratome, kad atsisakius, prarastume daug įdėto laiko ir pastangų.

Buvo skaudu, bet didžiulis Lietuvos palaikymas parodė, kad materialinis mūsų pralaimėjimas tapo dideliu moraliniu laimėjimu“, – dėkojo apdovanojimą pelniusios komandos atstovas.

Metų kultūros reiškinys – Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“ – už tai, kad modernus menas yra pasiekiamas ne tik sostinėje.

„Stasys Museum“ – Panevėžyje įkurta nacionalinės svarbos modernaus meno ekspozicinė erdvė. Naujasis šiuolaikinio meno muziejus, pavadintas garsaus menininko Stasio Eidrigevičiaus vardu, eksponuoja gausią jo kolekciją, o ateityje pristatys ne tik jo kūrinius, bet ir sieks tapti pasaulinio talento bei kūrybiškumo platforma.

Minimalistinę muziejaus architektūros koncepciją kūrę architektai rėmėsi trimis raktiniais žodžiais: paprastumas, logika ir fantazija („IMPLMNT architects“ studija). Per pirmus tris mėnesius muziejuje apsilankė 40 tūkst. lankytojų, 53 proc. jų – panevėžiečiai, 47 proc. – lankytojai iš svetur.

„Šiuo apdovanojimu noriu dalytis su visais kultūros reiškiniais, dalyviais, institucijomis, menininkais ir kūrėjais. Noriu padėkoti visiems panevėžiečiams, visiems kritikams, visiems, kurie muziejų statė, palaikė ir kuriems menas bei kultūra yra svarbi tiek Vilniuje, tiek Kaune ar Panevėžyje, ar už šalies ribų“, – padėkas žėrė „Stasys Museum“ direktorė, menininkė Vaida Andrijauskaitė.

Metų asmenybė – Ajana Lolat-Pažarauskienė – už nepalaužiamą valią ir atkaklumą siekiant prasmingo tikslo – padėti negalią turintiems žmonėms.

2022-aisiais Ajana Lolat-Pažarauskienė pagerino Guinesso rekordą: ji su ramentais įveikė 14,5 km atstumą per 9 val. 39 min. Šiais metais A. Lolat-Pažarauskienė įveikė 333 km. Žygiuodama ji siekė ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į neįgaliuosius, bet ir surinkti lėšų šunims asistentams treniruoti, kad jie galėtų padėti šeimoms, kuriose yra negalią turinčių asmenų.

Ajaną į sceną atlydėjo jos vyras, Lietuvos golbolo žaidėjas Justas Pažarauskas. „Vienas žmogus ką tik vos nenulėkė nuo scenos. Manau, tai parodo, kaip svarbu padaryti taip, kad visi turėtų vietos šioje šalyje ir visiems būtų lengviau, – žvelgdama į sutuoktinį kalbėjo ji. – Ačiū už garbę būti čia, ačiū, kad nebereikia dėvėti uniformos ir galiu puoštis suknele.

Ačiū, kad padėkojote mano tėvams ir parodėte, kad turėti vaiką su negalia yra nieko tokio. Nepatikėsite, kiek daug tėvų galvoja, kad jie yra kalti ir padarę kažką blogo. Taip pat ačiū, kad šunys asistentai yra Lietuvos dalis.“

Metų asmenybe tapusi A. Lolat-Pažarauskienė atskleidė, kad ir šiemet vėl leisis į žygį ir vėl sieks atkreipti dėmesį į šunų asistentų poreikį žmonėms, turintiems negalią.

Daugiau nuotraukų ir įrašą iš apdovanojimų transliacijos rasite čia:

Įteikti LRT Metų apdovanojimai: pagerbti Lietuvą 2024-aisiais auginę žmonės ir darbai - LRT