Konferencijoje „Terra Incognita“ diskutuota apie daugiadalykiškumą, bendradarbiavimą

Balandžio 12 d. surengta unikali mokslinė-praktinė konferencija „Onkologijos Terra Incognita – galvos ir kaklo srities vėžys: tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarba“. Renginyje rinkosi specialistai iš skirtingų sričių: jie dalijosi žiniomis, naujausiais tyrimais, praktinėmis patirtimis. Konferencijos pranešimai apėmė platų temų spektrą: ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką, inovatyvius gydymo metodus, kurie yra itin svarbūs tobulinant pacientų gydymo efektyvumą ir kokybę.

Konferencijoje buvo pristatomas tarpdispiplininis požiūris – skirtingų sričių specialistai ne tik dalinosi turimomis žiniomis, bet ir ieškojo naujų bendradarbiavimo būdų, kurie galėtų padėti kurti naujas ir efektyvias gydymo strategijas. Tai yra labai svarbu siekiant integruoti pažangiausias praktikas, mokslinius pasiekimus į pacientų gydymą. Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad galvos-kaklo onkologinės ligos yra išskirtinė sritis, reikalaujanti išskirtinio specialistų susitelkimo.

„Norėčiau kalbėti iš medicinos administratoriaus pusės. Turime pripažinti, kad galvos-kaklo sritis – viena sudėtingiausių ir čia reikėtų pakalbėti apie paslaugų kokybę. Ją lemia du esminiai faktoriai: daugiadalykiškumas ir paslaugų apimtis. Mes turime užtikrinti paslaugų kokybę. Taigi, kokie iššūkiai kyla daugiadalykiškumo srityje? Kas turi dalyvauti komandoje galvos-kaklo navikų gydyme? Tai – chirurgai, chemoterapeutai, radioterapeutai, otolaringologai, neurochirugai, akių chirurgai, odontologai. Visi šie specialistai turi būti labai arti paciento,“ – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.

Anot NVI vadovo, didėja pacientų poreikis skirtingų sričių specialistams, tyrimams. „Pacientai neformaliai reikalauja papildomų sričių specialistų, pvz. mitybos. Taip pat labai reikalingi psichologai, socialiniai darbuotojai, odontologai, kurie specializuojasi protezavimo srityje. Reikalingas PET įtraukimas ir prieinamumas, reikalingas MRT. Be radiologų – patologai, genetikos, molekulinės medicinos specialistai. Taigi, net nuosaikiai skaičiuojant, reikia maždaug 10 specialistų, kurie turi būti suburti vienoje komandoje, kad užtikrintume kokybišką, daugiadalykę paslaugą. Tai sudėtinga administracine prasme. Antras kokybės kriterijus – paslaugų apimtis. Pažiūrėkime į Vilniaus situaciją. Kiek įstaigų dalyvauja galvos-kaklo chirurgijoje? Tai - Nacionalinis vėžio institutas, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, dvi didžiosios poliklinikos – Antakalnio ir Centro, mažiausiai keturios reikšmingos privataus sektoriaus įstaigos. Jeigu mes pradedame dalinti pacientus, kurių nėra labai daug, tarp šių įstaigų, mes neturime nė vieno centro, kuriame būtų sukaupta patirtis,“–sakė doc. dr. V. Pečeliūnas.

„Gerbiamas direktorius iškėlė klausimus. Ruošdama savo pranešimą irgi turėjau mintyse panašią idėją. Savo galvoje mes turime daugybę klausimų, kuriuos kartais bijome iškelti, nedrįstame, arba jie yra, bet kirba ore. Todėl savo pranešimais stengsimės sukelti kažkokią idėją, ką mes dar galėtume tobulinti ir ką galėtume daryti,“ - kalbėjo NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė.

Pirmojoje konferencijos dalyje, kurią moderavo Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja, gydytoja otorinolaringologė Jolita Gibavičienė ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja otorinolaringologė dr. Irina Arechvo,  diskutuota apie galvos-kaklo vėžį kaip terra incognita, kaip laiku atpažinti tokį vėžį, ankstyvą gerklų vėžio diagnostiką ir gydymo galimybes, odontologinį paciento paruošimą prieš ir po onkologinio gydymo. 

Antrojoje konferencijos dalyje, moderuotoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos Onkologijos sektoriaus vadovo doc. Evaldo Padervinskio, diskutuota apie nosies ir prienosinių ančių, nosiaryklės onkologinius susirgimus, jų simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes, gyvenimo kokybę po išplėstinių galvos-kaklo operacijų, burnos gleivinės pigmentaciją ir pirminę gomurio tonzilės melanomą, galvos-kaklo navikų spindulinio gydymo ypatumus, priešvėžinio gydymo nulemtą osteonekrozę, pacientų protezavimą po galvos-kaklo navikų išplėstinių operacijų.

Trečiąją dalį moderavo NVI gydytoja veido ir žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė. Sesijoje diskutuota apie galvos-kaklo navikų sisteminio gydymo naujoves, D-dimerus ir onkologines ligas, kardioonkologijos discipliną ir trombozę, odos navikus, mitybos svarbą sergant onkologinėmis ligomis. 

Po paskutinės sesijos surengta apvalaus stalo diskusija „Paciento kelias ir daugiadalykė komanda: simptomai, diagnostika, gydymas.“ Konferenciją organizavo Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos onkologų draugija, Lietuvos odontologų rūmai, Lietuvos otolaringologų draugija.