Registracija
Pacientui
Gydymas
Mokslas
Registras
Mityba
Sergančiųjų vėžiu mitybą nulemia onkologinė liga, jos stadija, vėžio lokalizacija ir priešvėžinis gydymas – chemoterapija, imunoterapija, radioterapija, chirurgija.
Pacientų, sergančių vėžiu ir besigydančių nuo jo, maistiniai poreikiai skiriasi nuo sveikų žmonių. Jų dietą parenkama taip, kad maiste būtų subalansuotas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų, skaidulų santykis.
Nerekomenduojama laikytis specialios dietos, jei jos neskyrė gydytojas.
Šiame skyriuje pateikiame NVI gyd. dietologės dr. L. Jasevičienės mitybos rekomendacijas skirtingiems ligos etapams.
Jei šiuo metu negaunate specifinio gydymo arba taikomas gydymas nesukelia jokių nemalonių virškinimo sutrikimų, maisto produktus dienos racionui patartina rinktis laikantys sveikos mitybos rekomendacijų.
Teisinga mityba – svarbi pacientų gydymo dalis, kuri gali padėti įveikti priešvėžinio gydymo sukeltą blogą apetitą, liesėjimą, skonio pokyčius ir t.t. Mityba turi būti visavertė, valgymas turi teikti malonumą, maisto skonis teigiamai veikti psichiką, savijautą.
Maistinės medžiagos ir produktai, būtini dienos racionui:
– Baltymai reikalingi organizmo audiniams atsinaujinti ir stipriai imuninei sistemai palaikyti. Trūkstant baltymų ilgiau gyja žaizdos, mažėja atsparumas infekcijai, atsiranda silpnumas, netenkama apetito. Kai kuriems vėžiu sergantiems pacientams baltymų reikia daugiau negu įprastai. Geri baltymų šaltiniai: mėsa, žuvis, pienas ir jo produktai, riešutai, ankštinės daržovės.
– Angliavandeniai ir riebalai aprūpina organizmą reikalingu energijos (kalorijų) kiekiu. Kiekvienam pacientui reikalingas kalorijų kiekis priklauso nuo jo amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo. Angliavandenių šaltiniai: vaisiai, daržovės, duona, grūdiniai produktai, makaronai, pupelės ir kt. Riebalų šaltiniai: sviestas, margarinas, aliejai, riešutai, pieno produktai, mėsa ir kt.
– Vitaminai ir mineralai reikalingi organizmui įsisavinti maiste esančią energiją (kalorijas). Vėžiu sergantysis, kaip ir sveikas žmogus, turi gauti vitaminų paros normą (tarp jų B grupės vitaminų). Valgant subalansuotą maistą paprastai gaunama pakankamas kiekis vitaminų ir mineralų. Tačiau kai esate gydomas nuo vėžio, valgyti ir gauti pakankamai energijos gali būti sunku, ypač jei šalutiniai reiškiniai tęsiasi ilgesnį laiką. Tokiu atveju jums gali būti reikalingi vitaminų ar mineralų papildai, kuriuos turėtų skirti gydytojas.
– Vanduo. Skysčiai yra būtini palaikyti gyvybei. Jeigu pacientas nevartoja pakankamai skysčių arba vemia ar viduriuoja, jo organizmui gali trūkti skysčių.
Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes:
- pieno
- mėsos
- vaisių
- daržovių
- grūdų produktus
Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.
Dietos pagrindą turi sudaryti augalinis maistas (kruopos, rupaus malimo duonos gaminiai, makaronai, ankštinės daržovės).
Valgyti pakankamai vaisių ir daržovių. Jose yra daug vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų medžiagų, kovojančių prieš vėžį bei apsaugančių sveikas ląsteles nuo pažeidimo chemoterapijos ar radioterapijos metu. Vaisiuose esanti fruktozė, vaisių cukrus, galimai mažina prostatos vėžio riziką.
Rekomenduojama valgyti kuo įvairesnes ir visų spalvų daržoves: špinatus, šparagus, pomidorus, morkas, salotas, saldžiasias paprikas ir kt.. Gūžinės daržovės – kopūstai, brokoliai, kalafijorai ir kt. padeda detoksikuoti organizmą. Kai kurie vitaminai organizmo įsisavinami tik ištirpę riebaluose, todėl daržoves sveika valgyti su užkandžiais, kurie turi ,,sveikų’’ riebalų.
Spalvotose uogose yra medžiagų, kurios gali sukelti vėžio ląstelių susinaikinimą. Ši medžiaga randama avietėse, braškėse, tamsiose vyšniose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse.
Valgyti skaidulingą maistą (vaisiai, daržovės, nemaltų grūdų gaminiai (duona ir kt.), sėklos). Skaidulos suriša toksines medžiagas, kurios yra pašalinamos iš organizmo.
Mažiau vartoti riebalų (riebaus pieno, majonezo, sūrio, mėsos). Tačiau riebalai organizmui yra būtini. Jie yra raumenų ,,kuras’’ ir būtina ląstelių membranos sudėtinė dalis. Rekomenduojamas alyvų, linų sėmenų ar rapsų aliejus, nepakenks ir nedidelis kiekis sviesto . Riboti kukurūzų, saulėgrąžų, sojų aliejų. Daugiau vartoti omega-3 riebiųjų rūgščių (jų yra riebioje žuvyje – lašiša, upėtakis, silkė, sardinės – taip pat linų sėklose, žuvų taukuose, graikiškuose riešutuose). Venkite produktų (margarino), kurių etiketėse pažymėta: hidrogenizuoti riebalai.
Riboti perdirbtus ir rafinuotus angliavandenius: cukrų, tortus, saldainius, pyragaičius ir kt).
Be to, reikia gerti pakankamą kiekį skysčių ir pagal galimybes išlikti fiziškai aktyviems. Valgant skaidulingą maistą reikia gerti daugiau skysčių (atminkite, kad kava veikia diuretiškai – padidina skysčių išsiskyrimą iš organizmo, todėl geriant daug kavos reikia gerti daugiau skysčių). Sveika kasdien gerti žaliąją arbatą.
Su mityba susijusios problemos onkologiniam pacientui gali atsirasti tiek ligos gydymo pasekoje, tiek dėl ligos išplitimo. Problemos, atsiradusios dėl ligos gydymo, paprastai praeina pasibaigus gydymui.
Apetito stoka
Daugeliui pacientų sutrinka apetitas, kai kuriuos pykina. Šiuos simptomus sukelia liga ar jos gydymas, ypač chemoterapija bei spindulinė terapija. Kartais pykina vien nuo maisto vaizdo ar kvapo, o nerimas dėl ligos dar pablogina situaciją.
Paprastas maistas, patiekiamas dažnai ir po nedaug, yra kur kas naudingesnis už įmantrius, didelėmis porcijomis patiekiamus patiekalus.
Papildomos kalorijos kartais padeda išlaikyti svorį stabilų, tai svarbu, nes, jį praradus, būna sunku susigrąžinti.
Jei krinta svoris, gydytojas paskiria steroidų, kitų vaistų, kai antai: megestrolio apetitui pagerinti.
Daugumai žmonių svoris normalizuojasi baigus gydymą, tačiau kai kada svorio kritimas būna ženklus ir kelia nerimą. Kad geriau jaustumėtės, nusipirkite mažesnio dydžio drabužių.
Ypač sunkiais periodais reikėtų vartoti didelio kaloringumo gėrimus, kaip antai: Nutridrink, Ensure ir kt. Valgyti kietą maistą galėsite vėliau, kai geriau pasijusite. Pasitarus su dietologu, galima naudoti įvairius maisto papildus.
Pacientai, sergantys išplitusia liga, dažnai jaučia didelį silpnumą ir jų organizmas neįstengia gerai pasisavinti maisto. Tokioje situacijoje valgykite tai, kas jums patinka, ir negalvokite apie „sveiką“ maistą.
REKOMENDUOJAMA:
– Valgyti malonaus skonio ir kvapnų maistą.
– Valgyti po nedaug ir lėtai – 6-10 kartų per dieną nedidelėmis porcijomis, dažnai užkandžiauti.
– Rinktis kaloringus ir baltymingus produktus- mėsa (paukštiena, jautiena, kiauliena ir kt.), žuvis, daržovės (bulvės, pupos, žirniai, alyvuogės ir kt.), pienas (jei toleruojama) ir jo produktai (pieno kokteiliai, plakta grietinėlė, jogurtas, ledai, saldūs varškės sūreliai), uogienės.
– Papildyti maistą kalorijomis -pridėti sviesto, pieno miltelių, medaus.
– Tarp valgymų užkandžiauti kaloringais užkandžiais ir gėrimais (varškės sūrelis, riešutų sviestas, pieno kokteilis ir kt).
Pykinimas
Tiek pats navikas, tiek jo gydymas gali sukelti pykinimą ir vėmimą. Tai ne tik nemalonu, bet ir tampa didžiulio streso priežastimi. Pykinimą sukelia:
• Radioterapija• Chemoterapija
• Skausmas
• Skausmą malšinantys vaistai
• Vidurių užkietėjimas
• Hiperkalcemija (kai iš kaulų į kraują intensyviai skiriasi kalcis)
• Skrandžio gleivinės dirginimas
• Žarnų nepraeinamumas
• Infekcijos
Gydytojas nustatys, nuo ko jus pykina, ir parinks tinkamiausią gydymą. Kai kurie sutrikimai (skausmas, hiperkalcemija, infekcijos, žarnų nepraeinamumas ir kt.) yra palengvinami arba išgydomi, pašalinus jų priežastį.
Jei pykinimas yra chemoterapijos ar radioterapijos šalutinis poveikis – paprastai skiriami antiemetikai (pykinimą malšinantys vaistai). Minėti vaistai skiriami tabletėmis, injekcijomis. Dažnai šie vaistai geriau veikia vartojant reguliariai – kad pykinimas „negrįžtų“. Kartais neįmanoma visiškai nuslopinti pykinimo ir vėmimo, kurį sukelia chemoterapija, tačiau visada įmanoma jį sumažinti ir palengvinti.
Kai kurios alternatyviosios medicinos priemonės: relaksacija, homeopatija, akupunktūra, taip pat padeda sumažinti pykinimą ir vėmimą.
PATARIMAI:
• Jei įmanoma, kas nors kitas turėtų gaminti jums maistą.
• Valgykite, kai mažiau pykina.
• Riebūs, aromatingi, kepti maisto produktai pasunkina pykinimą.
• Valgykite šaltą, drungną maistą, jeigu nuo karšto maisto pykina.
• Gerkite daug skysčių. Gerkite lėtai, mažais gurkšneliais.
• Valgykite mažais kiekiais ir gerai sukramtykite maistą.
• Negerkite daug prieš valgį.
• Imbieras gali būti naudingas – pamėginkite imbierinius sausainius, alų su imbieru.
Rėmuo
Rėmuo – tai deginimo ar graužimo jausmas už krūtinkaulio, kurį sukelia rūgštus skrandžio turinys, patekęs į stemplę. Kartais rėmuo būna labai skausmingas. Jo priežastimi gali būti kai kurie vaistai, maistas, tamprūs, pilvą spaudžiantys drabužiai. Rėmuo gali suintensyvėti gulint.
PATARIMAI:
• Venkite šokolado, alkoholio, mėtų, anyžiaus, gazuotų gėrimų, kramtomosios gumos, karamelinių saldainių.
• Nepersivalgykite.
• Rūbai turi būti laisvi ir nespausti pilvo.
• Negulėkite ant nugaros, ypač pavalgę.
Žagsulys
Žagsulys atsiranda dėl staigaus ir stipraus diafragmos susitraukimo, arba spazmo. (Diafragma – tai kvėpavimo raumuo, esantis po plaučiais.) Diafragmos susitraukimas yra refleksinis ir nuo žmogaus valios nepriklauso.
Lengvas žagsulys yra dažnas dalykas, tęsiasi kelias minutes ir jo gydyti nereikia. Tačiau jeigu žagsulys nuolat kartojasi ir tai trunka ilgiau negu 24 valandas, reikalingas gydymas.
PRIEŽASTYS:
• Stresas ir susijaudinimas.
• Išsipūtęs skrandis.
• Tam tikrų cheminių medžiagų koncentracijų pasikeitimas kraujyje.
• Kai kurie vaistai onkologinei ligai gydyti.
• Kai kurios būklės: padidėjus kepenims, jos dirgina diafragmą ir sukelia žagsulį.
• Kartais žmonėms žagsulys išsivysto dėl dirginimo smegenyse, kurio priežastis yra infekcija ar auglys.
PATARIMAI:
Dažniausiai žagsulys praeina be gydymo. Kai kuriems žmonėms padeda liaudiški metodai:
• greitai nuryti porą šaukštelių granuliuoto cukraus
• suvalgyti sausos duonos kąsnį
• atsikąsti citrinos
• atsigerti vandens
• čiulpti ledo ar citrinos gabaliuką
• sulaikyti kvėpavimą
• pritraukti kelius prie krūtinės
Jei žagsulys neišnyksta per 24 valandas ir vis kartojasi, turite apie tai pasakyti savo gydytojui, kuris išrašys tinkamų vaistų. Geriausias gydymas yra šalinti žagsulio priežastį.
Jeigu skrandis išpūstas:
- Gerkite mėtų arbatos ar gėrimo, kuris atpalaiduos skrandžio ir stemplės raumenis ir galėsite atsirūgdami pašalinti oro perteklių.
- Vartokite vaistus, mažinančius rūgštingumą ir pilvo pūtimą. Metoklopramidas mažina pykinimą ir palengvina skrandžio išsituštinimą. Nereikėtų vartoti mėtų ir metoklopramido tuo pat metu, nes jų poveikis priešingas vieno kitam: mėtos atpalaiduoja skrandžio raumenis, o metoklopramidas skatina juos susitraukinėti.
- Baklofenas ar midazolamas atpalaiduoja raumenis.
- Haloperidolis ar chlorpromazinas – raminamieji.
- Gabapentinas veikia centrinę nervų sistemą.
Jei jums bus paskirtas gydymas nuo žagsulio, gydytojas paprastai po trijų dienų turėtų įvertinti, kaip jis veikia. Jei žagsulys nebus praėjęs, gali tekti didinti vaistų dozę ar išbandyti kitus vaistus.
Sutrikęs virškinimas
Dispepsija – virškinimo sutrikimas, jaučiamas kaip diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, atsirandantis pavalgius. Jos priežastys gali būti:
• mažas skrandžio tūris
• kai kurie vaistai (steroidai)
• skrandžio ir kitų virškinamojo trakto gleivinių dirginimas, sukeltas kai kurių gydymo metodų, kaip antai: chemoterapija ar spindulinė terapija
• sutrikusi skrandžio rūgšties sekrecija
• fizinio aktyvumo stoka
• nerimas
• per mažas suvalgomo ir išgeriamo maisto kiekis
PATARIMAI:
Geriausias būdas palengvinti dispepsiją yra šalinti jos priežastį.
Jeigu jūsų skrandis mažas, venkite gerti valgio metu. Patartina valgyti dažnai nedidelėmis porcijomis, o ne 2 – 3 kartus per dieną po daug.
Skrandžio gleivinės dirginimą sumažina antacidai (skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai). Juos rekomenduos gydytojas. Vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, būtent – ranitidinas ar omeprazolis, sumažina virškinimo sutrikimus, atsiradusius dėl skrandžio rūgšties hipersekrecijos.
Jei žarnose kaupiasi dujos, padeda vaistai, mažinantys dujų susidarymą (simetikonas). Vartojant metoklopamidą, maistas greičiau pasišalina iš skrandžio.
Energija ir baltymai, esantys maiste, reikalingi normaliai organizmo veiklai. Organizmas, kuriam netrūksta maisto medžiagų, greičiau sveiksta ir toleruoja gydymą.
Pacientui išsekus sulėtėja jo žaizdų gijimas, susilpnėja imunine sistema. Bet kokia mityba yra geriau negu badavimas. Net nedidelis maisto kiekis gali padėti atgauti jėgas jėgas ir geresnę savijautą. Tinkamai pasirinkdamas maistą pacientas gali sau padėti. Kuo ilgiau išlaikyti tinkamą svorį ypač svarbu sergant onkologine liga. Jei pacientas dėl įvairių priežasčių ima prarasti svorį, nusilpsta (dėl onkologinės ligos progresavimo, gydymo šalutinių poveikių ir pan.), reikia maitintis pakankamai kaloringu ir baltymingu maistu. Kalorijų organizmui suteikia riebalai, angliavandeniai ir baltymai. Svarbu valgyti įvairų, turinti vitaminų ir mineralų maistą. Daržovės nėra pakankamai kaloringos, todėl dažniau reikia valgyti mėsą, pieno produktus ir kt.
Onkologiniai pacientai svorį praranda dėl įvairių priežasčių, todėl dėl konkrečios mitybos rekomendacijų reikėtų kreiptis į savo gydytoją ar dietologą. VU Onkologijos institute pacientus konsultuoja gydytoja dietologė dr. L. Jasevičienė (tel 8-5-2786731)
Rekomenduojamos kai kurios bendros taisyklės:
- Valgykite kaloringą ir baltymingą maistą. Tai neturi būti tik riebūs desertai ar keptas maistas, bet visaverčiai, baltymingi (mėsa, žuvis, riebus pienas ir jo produktai, riešutai, ankštinės daržovės), turintys vitaminų ir kaloringi produktai.
- Į maistą pridėkite riebalų ir cukraus. Ant valgomo maisto užpilkite padažų. Gerkite daugiau kaloringų gėrimų. Taip padidinsite maisto kaloringumą.
- Valgykite mėgstamus, patrauklaus kvapo patiekalus.
- Užuot tradiciškai valgę tris kartus per dieną, stenkitės užkandžiauti dažnai ir nedideliais kiekiais. Išbandykite naujus maisto produktus, įvairius desertus. Dažnai užkandžiaujant kaloringu maistu greičiau priaugama svorio. Rinkitės užkandžius, kuriuose yra daug baltymų, vitaminų ir mineralų.
- Valgykite įvairų maistą, kurį gerai toleruojate.
Rekomenduojami kaloringi ir baltymingi valgiai:
- Mėsa: paukštiena, jautiena, kiauliena ir kt. Žuvis: skumbrė, lašiša, silkė ir kt.
- Daržovės: avokadai, alyvuogės, bulvės, pupos, žirniai ir kt.
- Kieti ir lydyti sūriai, sviestiniai sausainiai ir bandelės, biskvitai, sviestas.
- Makaronai, košės su padažais, omletai.
- Pieno kokteiliai, plakta grietinėlė, jogurtai, ledai, saldūs varškės sūreliai.
- Riešutai, džiovinti vaisiai, konservuoti vaisiai sirupe, uogienės, šokoladai.
PATARIMAI, KAIP PADIDINTI KALORIJŲ KIEKĮ MAISTE:
Pienas ir jo produktai:
- Per dieną išgerkite 2 ar daugiau puodelių riebaus pieno (jei toleruojate). Dažnai geriau už pieną toleruojama varškė, kefyras, sūriai, jogurtai, ledai ir kiti gaminiai su pienu (pieniškos sriubos, varškėčiai), kurie gali būti pieno pakaitalais.
- Gerkite nenugriebtą riebų pieną, grietinėlę, valgykite riebią grietinę.
- Varškę valgykite paskanintą grietine ir cukrumi.
- Įpilkite riebaus pieno, riebios grietinės, grietinėlės į įvairius patiekalus, gėrimus, sriubas.
- Valgykite ledus, užpiltus sirupu, vaisiais, riešutais, plakta grietinėle.
Mėsa ir jos produktai:
- Ruošdami mėsos maltinukus, įdėkite grietinės.
- Patiekalus valgykite su padažais.
- Valgykite sumuštinius su sūriu, avokadais, dešra.
- Į sriubas, troškinius, makaronų patiekalus pridėkite mėsos, pupų, žirnių, lydyto sūrio, sviesto, grietinės. Sriubas virkite riebiuose sultiniuose, valgykite kaloringas sriubas.
- Į salotas, daržoves įdėkite mėsos, kietai virto kiaušinio, lydyto sūrio. valgykite kiaušinius.
Vaisiai:
- Valgykite riešutus, džiovintus vaisius, vaisius šokolade.
- Pridėkite cukraus į vaisių sultis ir gėrimus.
- Pridėkite džiovintų vaisių į salotas, javainius, konditerinius gaminius ir kt.
- Pridėkite vaisių į kremus, plaktą grietinėlę ir kt.
Daržovės:
- Apkepkite daržovės svieste ar aliejuje su maltais džiūvėsėliais.
- Ant daržovių užpilkite lydyto sūrio ir.ar grietinės padažo, majonezo (1 arbatinis šaukštelis majonezo pridės apie 10 kcal)
- Pridekite į bulvių košę ir kitus gaminius riebalų: sviesto, grietinėlės ir kt.
Daržovės valgykite po pagrindinio patiekalo. Daržovės yra maistingos, bet jose esančios skaidulos suteikia sotumo jausmą, jeigu valgomos prieš kitą maistą. Rekomenduojama kasdien suvalgyti tris ir daugiau 1/2 puodelio dydžio daržovių porcijas. Tarp jų turi būti tamsiai žalios ir oranžinės spalvos daržovių.
jeigu netekote daug svorio, ar jis vis krenta, vietoj daržovių rekomenduojama valgyti mėsą, žuvį, pieno produktus.
Duona ir duonos gaminiai:
- Keptos duonos riekeles, makaronus užpilkite lydytu sūriu.
- Valgykite rupaus malimo miltų duoną su sėklomis, džiovintais vaisiais.
- Makaronų, ryžių, bulvių ir daržovių patiekalus valgykite su padažais, grietine, sviestu bei lydytu sūriu.
Riebalai ir saldumynai:
- Valgykite riebesnį maistą – sviestą, margariną, riebų majonezą, aliejų ir kt. Ištirpdyto sviesto ar margarino užpilkite ant daržovių, ryžių, kiaušinių, įpilkite į sriubas ir kt. (1 arbatinis šaukštelis pridės apie 45 kcal). Tepkite sviestą ant sumuštinių, sausainių. Valgykite riešutų sviestą – jame yra baltymų (1 arbatinis šaukštelis riešutų sviesto turi 95 kcal ir beveik 5 g baltymų).
- Užkandžiaukite saldainiais, į gėrimus (sultis) pridekite cukraus.
- Valgykite marmeladą, uogienės, medų, sirupus. Su pyragais, vaisiais ir kitais desertais valgykite plaktą grietinėlę (1 arbatinis šaukštelis apie 77 kcal).
- Gerti kaloringus gėrimus – pieno kokteilius, šokoladinius kokteilius ir kt.
- Desertus, vaisius, pyragus, valgyti su ledų užpilu. Valgykite grietininius ledus.
PAVYZDINIS VALGIARAŠTIS
(galintiems suvalgyti didesnį maisto kiekį)
|
Dienos meniu |
Kaloringumas (kcal) |
|
PUSRYČIAI Varškė su pienu ir cukrumi |
625 kcal, 24 g baltymų
|
|
PRIEŠPIEČIAI Kepti obuoliai, įdaryti varške |
145 g (196 kcal, 16 g baltymų) |
|
PIETŪS Pertrinta ryžių ir daržovių sriuba |
728 kcal, 35 g baltymų 250 ml |
|
PAVAKARIAI Salotos su krevetėm |
339 kcal, 21 g baltymų 200 g |
|
VAKARIENĖ Omletas su daržovėmis |
655 kcal, 30 g baltymų 130 g |
|
PRIEŠNAKČIAI Jogurtas |
84 kcal, 4.5 g baltymų 125 ml |
Jei negalite valgyti pakankamai maisto, reikia vartoti specialius maisto papildus. Jų yra įvairių: turinčių padidintą baltymų, energijos kiekį, pritaikytų sergantiems cukriniu diabetu ir kt. Dėl maisto papildų vartojimo reikalinga gydytojo dietologo konsultacija.
REKOMENDUOJAMA:
- Maitintis maistu, kurį lengva kramtyti ir nuryti (susmulkintą, trintą, košės konsistencijos). Pavyzdžiui: įvairios košės su sviestu ar pienu, makaronai ir sūris, kiaušinienė, omletai, pudingai, pieno kokteiliai, bananai, persikai, kepti obuoliai ir kt.
- Valgyti šaltą ar kambario temperatūros maistą, nes karštas ar šiltas maistas gali sudirginti burnos gleivinę.
- Maistą valgyti su padažais.
- Kruopščiai rūpintis burnos higiena, valyti dantis ir drėkinti burną bent 4 kartus per dieną (po kiekvieno valgio ir prieš miegą).
- Gerti vandenį ir kitus burnos gleivinės nedirginančius (pieno kokteiliai) gėrimus.
- Skysčių rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines per dieną.
- Rekomenduojama skysčius gerti pro šiaudelį.
- Galima tirpdyti ledo gabaliukus burnoje, kad malšinti skausmą.
- Labai svarbi burnos higiena, medikamentinės priemonės burnos priežiūrai.
VENGTI:
- Vengti blogai toleruojamo maisto, nevirto, karšto, aštrių prieskonių, rupiai maltų miltų duonos.
- Vengti sūraus, rūkyto, rūgštaus, šiurkštaus, sauso maisto (bulvių traškučių, kukurūzų spragėsių, skrebučių).
- Maisto su rūgštimis: acto, rauginto, marinuoto.
- Vengti labai karštų ar šaltų gėrimų.
- Vengti gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių sulčių (apelsinų, ananasų, greifruktų).
- Tabako ir alkoholio.
Pati onkologinė liga ar jos gydymas gali sukelti burnos problemų: burnos sausumą, infekciją ar opas. Tai trukdo valgyti, gerti, taip pat ir kalbėti. Reguliari burnos priežiūra padeda išvengti ar palengvinti minėtas burnos problemas.
Burnos sausumas
Kai kuriems žmonėms, sergantiems onkologine liga, burna džiūsta dėl sumažėjusio seilių kiekio ar kvėpuojant pro burną dėl dusulio. Spindulinė terapija, kurios metu švitinama galvos ir kaklo sritis, bei chemoterapija taip pat būna burnos sausumo priežastimi. Burnos sausumas kartais atsiranda dėl nerimo. Burnos sausumas yra nemalonus, dėl sausumo gali pasikeisti maisto skonis. Jeigu dėl spindulinio gydymo jums sutriko seilių gamyba, vadinasi, padidėjo dantų gedimo rizika, todėl svarbu tinkamai prižiūrėti dantis. Reguliariai lankykitės pas dantų gydytoją.
Reguliariai skalaujant burną palaikomas jos drėgnumas, tačiau venkite alkoholio turinčių skalavimo priemonių, nes jos dar labiau išsausina burnos gleivinę. Norėdami palaikyti burnos drėgnumą, visą dieną gerkite mažais gurkšneliais vandenį ar gėrimus be cukraus. Burnos drėgmė geriau išsilaikys, jei gleivinę patepsite nedideliu kiekiu augalinio aliejaus, ypač nakčiai. Lūpų drėgnumą palaikysite ištepdami jas vazelinu ar lūpų balzamu. Yra ir dirbtinių seilių preparatų: gelių, purškiklių, pastilių. Juos išrašys gydytojas.
REKOMENDUOJAMA:
- Valgant sausesnį maistą (pvz. sausa duona), jį užgerti skysčiu.
- Valgyti grietinės tirštumo maistą – įvairias košes, sriubas, ypač kremines, mėsos ir žuvies maltinius.
- Naudokite maistui įvairius padažus.
- Gerkite pieną, pieno kokteilius, sultinius, sultis, gazuotus gėrimus
- Gerkite mažais gurkšneliais; gėrimai, sultiniai turi būti nekaršti.
- Dažnai gurkšnokite, geriausia per šiaudelį; rekomenduojama išgerti 6-8 stiklines skysčių per dieną.
- Valgykite daug skysčių turinčius maisto produktus, kaip antai: drebučius, daržovių ir maisto tyres, minkštus putėsius.
- Čiulpkite šviežio nesaldinto ananaso šerdies gabalėlius – tai palaikys jūsų burnos ertmę gaivią ir drėgną.
- Prieš valgant burną suvilgykite lašeliu aliejaus arba sausą maistą (pvz. duoną) pamirkyti aliejuje.
- Vaisius ir daržoves valgykite sutrintus arba valgyti tik jų minkštimą.
- Rekomenduojama kramtyti nesaldžią gumą ar čiulpti nesaldžius ledinukus, tai gali padėti atsirasti seilėms ir laikinai sudrėkinti burną.
- Valykite dantis ir skalauti burną bent 4 kartus per dieną (po kiekvieno valgymo ir prieš miegą).
- Kai kuriais atvejais reikalingos specialios dirbtinės seilės, burnos drėkinimo priemonės.
VENGTI:
- Vengti maisto ir gėrimų, turinčių daug cukraus.
- Vengti sauso maisto.
- Vengti šokolado ir miltinių patiekalų (jie limpa prie burnos ertmės sienelių).
- Vengti aštraus ir sauso maisto.
- Vengti burnos skalavimo priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio.
Skonio pokyčiai
Kartais gali atrodyti, kad pasikeitė jūsų valgomo maisto skonis ir kitaip jaučiate maisto tekstūrą. Pavyzdžiui, pradeda visiškai nepatikti kai kurie maisto produktai arba atrodo, kad visi jie vienodo skonio. Kartais po chemoterapijos burnoje atsiranda metalo skonis. Kai kada maistas atrodo visai beskonis.
- PATARIMAI:
- • Valgykite tą maistą, kuris patinka, ir atsisakykite to, kuris neskanus. Tačiau paragaukite jo vėl po kelių savaičių, nes maisto skonis jums gali vėl pasikeisti.
- • Maistui pagardinti naudokite prieskoninius augalus, kaip antai: rozmarinus, bazilikus ir mėtas.
- • Pabandykite marinuoti mėsą vaisių sultyse arba vyne, taip pat naudokite stipraus skonio, saldžiarūgščius padažus.
- • Šalti mėsos patiekalai gali būti gardesni su marinuotais agurkėliais ar raugintais kopūstais.
- • Aštraus skonio produktai, švieži vaisiai, vaisių sultys ar saldainiai (pastilės) turi gaivinamąjį poveikį.
- • Jei nebeskani kava ir arbata, pamėginkite žaliąją arbatą, arbatą su citrina arba šaltus gazuotus gėrimus.
- • Kai kuriems žmonėms šaltas maistas tampa priimtinesnio skonio nei karštas.
- • Žuvį, vištieną ir kiaušinių patiekalus valgykite su padažais.
REKOMENDUOJAMA:
- Dažnai skalauti burną sūriu tirpalu.
- Jei burnoje jaučiamas metalo skonis, rekomenduojama kramtyti be cukraus kramtomąją gumą arba čiulpti kietus saldainius.
- Jei atsiradęs kartumo pojūtis, rekomenduojama vengti mėsos (ypač jautienos). Vietoj mėsos reiktų valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus.
- Rekomenduojama naudoti plastmasines šakutes ir šaukštus.
- Jei pakitęs skonis cukrui, vietoj cukraus pridėti vaisių, sirupo, uogienės.
- Rekomenduojama valgyti kvapnų, patrauklų, išvaizdų, spalvingą, įvairios konsistencijos maistą
- Patartina patiekalo kvapui pagerinti, naudoti prieskones žoles – krapai, melisos ir kt.
- Valgyti nekarštą maistą ir šaltus gėrimus, ledus ar čiulpti ledo gabalėlį.
- Valgyti reguliariai, po nedaug, užkandžiauti.
VENGTI:
- Vengti blogai toleruojamo maisto: šokolado, mėsos.
- Vengti maisto produktų, kurių kvapas nepatinka.
- Vengti karšto maisto.
- Vengti rūgščių maisto produktų, su actu gaminamų marinatų.
- Vengti citrusinių vaisių, jų sulčių.
Burnos jautrumas
Skausminga burna ir ryklė
PATARIMAI:
• Valykite dantis kiekvieną rytą ir vakarą naudodami nedidelį švelnų šepetėlį ir dantų pastą su fluoru.
• Jeigu neskauda, švelniai nuvalykite šepetėliu ir liežuvį.
• Po valgio vandeniu ar bealkoholiu burnos skalavimo skysčiu praskalaukite burną. Galite tai daryti ir dažniau, kad burnos kvapas būtų gaivus. Burną galite skalauti ir pačių pasigamintu skysčiu: ištirpinkite arbatinį šaukštelį druskos 250ml gėlo vandens.
• Prieš miegą išsiimkite (jeigu turite) dantų protezus. Juos išvalykite dantų šepetėliu su dantų pasta ar specialia protezų pasta. Pamerkite juos nakčiai į tirpalą su chlorheksidinu. Gerai praskalaukite protezus prieš įsidėdami juos į burną.
• Jei gydytojas išrašė specialų skalaujamąjį skystį, naudokite jį reguliariai.
• Kasdien naudokite tarpdančių valymo siūlą.
Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Po šios operacijos žmogus tuštinasi nebe per natūralią išangę (išeinamąją angą), bet per stomą į specialų prie pilvo sienos priklijuojamą išmatų surinktuvą.
Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna. Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų. Kolostomos (storosios žarnos stomos) turinys.
Pagrindiniai maitinimosi principai turint ileostomą ir kolostomą
• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant – pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2–4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus – vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Jeigu tam tikros grupės maistas, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės ar mėsa, nėra toleruojamas (savijauta pavalgius bloga), kurį laiką gali tekti vartoti maisto papildus ar vitaminus.
Rekomenduojama:
• valgyti reguliariai, neskubant, labai gerai sukramtyti maistą
• valgyti dažnai, nedidelėmis porcijomis
• nepraleisti numatytų maitinimų – tuščios žarnos gamina dujas
• valgyti virtą ar troškintą maistą
• papildant maisto racioną nauju produktu, jo iš pradžių dėti nedaug, valgyti su kitu maistu
• išgerti ne mažiau kaip 6–8 stiklines skysčių per dieną, gerti tarpuose tarp maitinimų
• vartoti maisto produktų, padedančių reguliuoti išmatų kvapą – šviežių petražolių, pasukų, spanguolių, apelsinų, pomidorų sulčių, jogurtų
Vengti:
• daug skaidulų turinčio maisto – šviežių daržovių ir vaisių (kopūstų, obuolių, slyvų, rabarbarų) kruopų (perlinių, kvietinių, miežinių), makaronų, rupios duonos – šie produktai laisvina vidurius
• pieno ir jo gaminių, jei netoleruojama laktozės turinčių produktų
• produktų, galinčių užkimšti stomą – riešutų, nemaltų grūdų ir maisto gaminių su jais, kokosų, pupų, žalių vaisių ir daržovių, turinčių kietą žievelę ir kt.
• produktų, skatinančių dujų susidarymą – vaisių (žalių obuolių, kriaušių, slyvų, vynuogių), daržovių (pupelių, žirnių, lęšių, kukurūzų, svogūnų, ridikėlių ir kt.)
• produktų ir gėrimų, kurie intensyvina išmatų kvapą –pupelių, svogūnų, baltagūžių kopūstų, raudonųjų burokėlių, Briuselio kopūstų, ridikėlių, česnako; žuvies, kiaušinių; alkoholio, ypač alaus
• riebaus, aštraus, sūraus maisto; keptų, rūkytų produktų
Rekomenduojamų ir vengtinų maisto produktų lentelė
|
PRODUKTAI |
VENGTINI |
REKOMENDUOJAMI |
|
Duonos ir pyrago gaminai, grūdai |
Nemalti grūdai, rupių miltų kepiniai, javainiai, apibarstyti sėklomis duonos gaminiai, duona su riešutais ir džiovintais vaisiais |
Džiūvėsėliai, balta duona, batonas (geriau padžiovintas), sausainiai |
|
Kruopų ir makaronų gaminiai |
Kvietinių, miežinių, perlinių kruopų patiekalai |
Grikių, avižinių dribsnių, ryžių kruopų, makaronų (spagečių, vermišelių) patiekalai |
|
Mėsa, žuvis |
Riebios, keptos, sūdytos, rūkytos mėsos, žuvies gaminiai ir patiekalai Patiekalai iš galvijų, naminių paukščių vidaus organų ( kepenų, širdžių, inkstų ir kt.), paukštienos ir žuvies odelės |
Liesos mėsos (jautienos, paukštienos, triušienos kiaulienos, veršienos) ir žuvies patiekalai Paukštiena be odelės |
|
Sriubos |
Sriubos iš vengtinų maisto produktų |
Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Gali būti pagardintos grietinėle, aliejumi |
|
Pienas ir jo produktai |
Pienas, jei blogai toleruojamas |
Rūgštūs pieno produktai (vartoti atsargiai); gaminiai iš pieno produktų, sūris |
|
Kiaušiniai |
Kepti |
Virti, omletas |
|
Riebalai |
Gyvuliniai riebalai, daug kartų kepti naudotas aliejus |
Augaliniai riebalai – alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų, rapsų aliejus; sviestas ir margarinas (vartoti saikingai) |
|
Daržovės |
Turinčios kietą luobelę, skatinančios dujų susidarymą: pupos, ridikai, žirniai, brokoliai, kopūstai, svogūnai, česnakai, pomidorai |
Morkos, bulvės, burokėliai, cukinijos, aguročiai ir kt., šių daržovių troškiniai |
|
Vaisiai |
Žali ir konservuoti vaisiai bei uogos su luobele ir sėklomis Džiovinti vaisiai: razinos, figos, datulės Vaisiai, didinantys dujų kiekį žarnose: žali obuoliai, vynuogės, avokadai, kriaušės, slyvos |
Visi saldūs be odelės vaisiai (bananai ir kt.); kepti ir virti vaisiai (obuoliai, kriaušės ir kt.) |
|
Gėrimai |
Kava, alkoholis, gazuoti gėrimai |
Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu. Arbata, negazuoti gėrimai |
|
Prieskoniai |
Aštrūs, suteikiantys sūrumo |
Petražolės ir kiti lapiniai prieskoniai, nesuteikiantys aštraus ir sūraus skonio patiekalui |
|
Kiti |
Riešutai, sėklos (moliūgų, saulėgrąžų ir kt.), džiovinti vaisiai, šokoladas |
Želė, džemai, uogienės, medus, cukrus, karamelė, pyragaičiai(vartoti saikingai) |
Žarnyno ir stomos veiklą įtakojančių maisto produktų lentelė
|
Dujų susidarymą skatinantys produktai |
Pupos, sojų pupelės ir jų gaminiai, baltagūžiai kopūstai, žiediniai kopūstai, agurkai, svogūnai, ridikėliai, žirniai, lęšiai, kukurūzai, žali obuoliai, slyvos, kriaušės, vynuogės Pienas, pieno produktai Kramtomoji guma, alkoholis |
|
Dujų kvapą intensyvinantys maisto produktai |
Šparaginės pupelės, brokoliai, baltagūžiai kopūstai, česnakai, svogūnai Žuvis, kiaušiniai, aštrus sūris, riešutų sviestas |
|
Išmatų kiekį didinantys produktai |
Visi grūdai, sėlenos Švieži vaisiai, žalios daržovės Virti kopūstai Džiovintos slyvos, razinos, prieskoniai; Pienas |
|
Maisto produktai, galintys užkimšti stomą |
Obuoliai su žieve, šviežių baltagūžių kopūstų, salierų salotos, greipfrutai, apelsinai, ananasai, kiti vaisiai ir daržovės su kieta luobele Džiovinti vaisiai, razinos, figos, datulės; kukurūzų spragėsiai Grybai Nemalti grūdai, gaminiai iš jų, Riešutai, kokoso riešutai, sėklos |
|
Išmatų spalvą keičiantys maisto produktai |
Šparaginės pupelės, burokėliai, žemuogės, braškės, pomidorų padažas, maistiniai dažai |
|
Išmatų kvapą reguliuojantys maisto produktai |
Pasukos, jogurtas Spanguolių, apelsinų, pomidorų sultys Petražolės |
Pavyzdinis valgiaraštis prisitaikius prie įprastinio maisto
|
VALGYMAI IR PATIEKALŲ PAVADINIMAI |
IŠEIGA (gramais) |
|
PUSRYČIAI Tiršta grikių kruopų košė |
287, 904kcal 200g |
|
PRIEŠPIEČIAI Apelsinų sultys |
257, 600kcal 200ml |
|
PIETŪS Bulvienė su makaronais |
706, 705kcal 250g |
|
PAVAKARIAI Ryžių salotos su krabų lazdelėmis |
221,518kcal 60g |
|
VAKARIENĖ Garuose virtas omletas |
271,239kcal 115g |
|
PRIEŠNAKČIAI Džiūvėsiai |
140kcal 40g |
Iš viso – 2384,766kcal, baltymų – 90,912g, riebalų – 50,401g, angliavandenių – 289,854g
Po skrandžio operacijų gali kilti ivairių maitinimosi problemų. Daugelis ligonių jau prieš operaciją būna netekę nemažai svorio, o po skrandžio operacijos jis gali toliau mažėti.
Po skrandžio operacijos gali kilti šie simptomai ir sindromai:
Ankstyvas sotumo jausmas - suvalgius net nedidelį maisto kieki galimas nemalonus pilnumo jausmas
Rekomenduojama ir įspėjama:
- Valgyti labai mažas maisto porcijas ir dažnai.
- Valgyti kas valandą tam, kad organizmas gautų pakankamai energijos.
- Vėliau galima palaipsniui didinti maisto kiekį ir tarpus tarp valgymų.
- Daug skaidulų turintis maistas gali sukelti nemalonų pilnumo jausmą.
Daug skaidulų turi: nemaltų grūdų gaminiai (duona, ryžiai, makaronai), kopūstai ir žalios daržovės bei vaisiai, pupos, lęšiai ir kt. ankštinės daržovės.
- Šių produktų rekomenduojama valgyti nedidelėmis porijomis palaipsniui didinant jų kiekį.
- Patartina valgyti po vieną daug skaidulų turintį maisto produktą vienam kartui.
- Nepatariama valgant gerti, patariama vengti gazuotų gėrimų.
Dempingo sindromas - pasireiškia praėjus 10-15 min. ar net 2-3 vai. po valgio dėl pernelyg greito maisto patekimo į plonąjį žarnyną, ypač pavalgius saldaus maisto. Gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, prakaitavimas, širdies plakimas, norisi kuo greičiau atsigulti. Gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai, gurgėjimas, viduriavimas.
įlėjus 30-60 min., simptomai pranyksta.
Kas sukelia dempingo sindromą? Po skrandžio operacijos sumažėja jo tūris, todėl jame nebetelpa tiek maisto, kiek tilpdavo iki operacijos. Be to, skrandis nebegali reguliuoti maisto kiekio, patenkančio į žarnyną. Dabar maistas iš skrandžio per greitai „išmetamas" į žarnyną (angl. dumping - iškrovimas, išvertimas). Tai sukelia spazmus ir skausmą. Be to, kai maiste esantis cukrus ir krakmolas per greitai patenka į žarnyną, jie čia veikia kaip kempinės - greitai sugeria vandenį į žarnyną. Dėl to sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje, atsiranda viduriavimas, silpnumas, galvos svaigimas, skausmas.
Po skrandžio operacijų rekomenduojama:
Valgyti virtą, troškintą maistą.
- Atsisakyti rūkyto, kepto, konservuoto maisto.
- 1-2 mėn. po operacijos valgyti maltą maistą, o vėliau, jei gerai toleruojamas, pereiti prie įprastinio maisto.
- Apie 1 mėn po operacijos vengti valgyti žalių daržovių ir vaisių.
- Nevalgyti labai šaltų ir karštų patiekalų. Valgyti kambario temperatūros maistą.
- Maisto porcijas didinti laipsniškai, valgyti vis įvairesnių maisto produktų.
- Pavalgius apie 20 min. pagulėti.
Valgyti po nedaug ir dažnai
- Valgyti dažnai: 5-6-7 kartus per dieną.
- Valgyti nedideles porcijas vienam kartui. Pvz., 30 g mėsos, 1/3 puodelio daržovių, nesaldžių vaisių, Vz puodelio nesaldaus gėrimo.
- Valgyti lėtai.
- Pajutus sotumą nustoti valgyti. Nereikia prisiversti pabaigti patiekalo.
- Valgyti reguliariai ir labai gerai sukramtyti maistą.
Neužsigerti valgant. Nesaldžius gėrimus gerti tarp valgių.
- Valgant užsigerti ne daugiau kaip 1/2 puodelio nesaldžių skysčių. Didelis skysčių kiekis turi toki patį efektą kaip didelis maisto kiekis ir gali sukelti dempingo sindromą.
- Gerti pusvalandi prieš ir praėjus bent valandai po valgio.
- Tarp valgių galima gerti kiek norisi.
- Negerti labai karštų ar šaltų gėrimų.
- Sriubą valgyti atvėsusią, praėjus pusvalandžiui/ valandai po antro patiekalo.
Valgyti nesaldu, tačiau baltymingą ir vidutiniškai riebų maistą.
Saldus maistas, pernelyg greitai patenkęs i žarnyną, gali sukelti viduriavimą. Baltymingas maistas ilgiau virškinamas ir nesukelia viduriavimo. Daug baltymų turi: mėsa, žuvis, kiaušiniai, paukštiena, pienas ir jo produkai (jei toleruojami), ankštinės daržovės, valgomoji želatina, kakavos milteliai, lydytas sūris.
Ligoniui, kuris neteko daug svorio, reikia daugiau kalorijų. Jų gaunama valgant riebesni maistą: Įvairius padažus, grietinę, pridedant šiek tiek aliejaus ir kt.
- Kiekvieno valgio metu valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių ar sūrio. Labai tinka kaimiškas sūris.
- Juoda duona, žalios daržovės, kopūstai rekomenduojami vėliau.
- Mėsos, vištienos, žuvies patiekalus valgyti su padažais.
- Maisto įvairovę didinti laipsniškai.
- Prieskonius (pipirus ir kt.) į valgiaraštį įtraukti laipsniškai.
- Riboti koncentruoto cukraus vartojimą: sausainių, pyragų, tortų, sirupų ir kt.
- Vengti šaldiklių: ksilitolio, sorbitolio, dekstrozės, fruktozės. Jie yra skirtingos cukraus rūšys.
- Desertams vietoj saldžių patiekalų rekomenduojami vaisiai
- Į maistą pridėti šiek tiek daugiau riebalų, pvz., margarino, aliejaus, sviesto (į virtas bulves, troškintas daržoves ir kt.), kad būtų kompensuojamas kalorijų trūkumas, kai nevalgoma saldaus maisto.
- pavalgius pagulėti 15-20 min, kad sulėtėtų maisto patekimas į žarnyną.
Valgyti maisto produktų, turinčių daug kalcio 1-2-ą mėn. po operacijos gali išsivystyti pieno ir jo produktų netolerancija, tačiau gerai virškinami gali būti rūgštūs pieno produktai (varškė, sūris, jogurtas, kefyras); jie gali būti naudojami patiekalams ruošti.
Jei ligonis negali valgyti pieno ir jo produktų, organizme gali pritrūkti kalcio - tokiu atveju papildomai reiktų vartoti kalcio preparatų. Daug kalcio turi: valgomoji želatina, fermentiniai sūriai, kiaušinio trynys, krapai, petražolės, varškė.
- Netoleruojamus produktus ligonis turi atsirinkti pats.
- Pieną ir jo produktus pradėti vartoti praėjus 30-35 d. po operacijos, pradedant rūgštaus pieno produktus gerti gurkšniais.
Kiekvienas ligonis maistą toleruoja skirtingai, kartais įprastas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus. Koks maistas sukelia nemalonius pojūčius, ligonis turi atsirinkti pats, išbandydamas įvairius produktus.
Patarimas
Pabandykite kelias dienas iš eilės vesti suvalgomo maisto dienyną. Per lapo vidurį nubrėžkite vertikalią liniją. Kairėje pusėje vertikaliai žemyn surašykite maistą, kurį suvalgote, o dešinėje lapo pusėje surašykite nemalonius simptomus, kuriuos sukėlė tas maisto produktas. Po kelių dienų pamatysite, kurių maisto produktų reikėtų atsisakyti.
Tik nurodžius gydytojui:
Priklausomai nuo operacijos apimties kai kuriems ligoniams gali atsirasti vitaminų, mineralų, geležies, kalcio, folatų, B12 ir kai kurių maistinių medžiagų stoka. Gydytojas kai kuriems pacientams gali papildomai paskirti mineralų/vitaminų papildų ir/ar vitamino B12 injekcijomis.
Atnaujinta 2020-10-08 09:34
nvi.lt (fiziniams asmenims)