Registracija
Pacientui
Gydymas
Mokslas
Registras
- Anatomija
- Rėti skrandžio navikai
- Rizikos veiksniai
- Diagnostika
- Simptomai
- Stadijos
- Gydymas
- Klinikiniai tyrimai
- Stebėsena po gydymo
Skrandžio vėžys
Kai pašalinamas visas skrandis, operacija vadinama – totali gastrektomija arba tiesiog gastrektomija.Pašalinus dalį ar visą skrandį, atkuriamas virškinamojo trakto vientisumas – likusi dalis skrandžio ar stemplės apatinis galas susiūnamas, sujungiamas su plonaja žarna.
Atliekant operaciją kartu šalinami ir skrandžio limfmazgiai – atlikus jų mikroskopinį tyrimą nustatoma, ar jie pažeisti vėžio. Visa operacinė medžiaga siunčiama patologui atlikti mikroskopinį tyrimą.
Jei skrandžio navikas tokios apimties, kad visiškai blokuoja maisto patekimą į dvylikapirštę žarną, t. y. pernelyg išplitęs, kad būtų galima atlikti radikalią operaciją, tuomet gali būti atliekama paliatyvi, palengvinanti paciento būklę operacija – skrandis nešalinamas, bet suformuojama apeinanti naviką skrandžio ir plonosios žarnos jungtis (anastomozė). Tuomet maistas, apeidamas kliūtį, patenka į plonąsias žarnas ir ten virškinamas.Po operacijos pacientai skatinamai kaip galima anksčiau keltis ir pradėti judėti – tai labai svarbi aplinkybė, siekiant kuo geresnio sveikimo po operacijos. Jei keltis iš lovos dar negalima, pacientai skatinami nuolat atlikti kvėpavimo ir kojų pratimus lovoje.
Po operacijos kurį laiką virškinamasis traktas nedirba, nėra žarnų peristaltikos, dėl to operuotame skrandyje ar plonojoje žarnoje kaupiasi gleivės, sultys, pacientą pykina, jis gali vemti. Per nosį į likusią skrandžio dalį ar į plonąją žarną įstumiamas plonas plastikinis lankstus zondas – per jį švirkštu ištraukiamas ten susikaupiantis turinys. Paprastai praėjus 24-48 val. po operacijos zondas išimamas.
Keletui parų pilvo sienos operacinės žaizdos audiniuose paliekami vamzdeliai (drenai). Per juos iš žaizdos gilumos išteka besikaupiantis audinių sekretas.
Kartais keioms paroms paliekamas įstumtas į šlapimo pūslę kakteteris – šlapimas renkasi į su kateteriu sujungtą šlapimo surinktuvą. Taip iškart po operacijos pacientui nereikia vargintis norint nusišlapinti, galima tiksliai išmatuoti šlapimo kiekį, matyti jo spalvą.
Po operacijos ir bendrosios anestezijos žarnyno veikla sugrįžta pamažu. Iš pradžių negalima net gerti. Kol pacientui po operacijos negalima gerti, jam taikomos intraveninės skysčių infuzijos. Maždaug po 24-48 val jau leidžiama mažais gurkšneliais po truputį gerti vandenį, kasdien didinant išgeriamą kiekį. Praėjus 3-5 paroms po operacijos žarnyno veikla būna pakankama, leidžiama pradėti po truputį valgyti lengvo, švelnaus maisto pagal specialią dietą.
Pooperaciniam skausmui malšinti skiriami nuskausminamieji vaistai.
Kai pooperacinis periodas sklandus, namo paprastai galima grįžti praėjus 9-12 dienų po operacijos.
Būtina pasiklausti gydytojo apie tolimesnį gydymą ar sveikatos stebėjimą.
- ankstyvosios, kurios atsiranda iškart ar netrukus po operacijos;
- vėlyvosios, kurios atsiranda po kelių savaičių ar mėnesių po operacijos.
- pilnumo jausmas pavalgius;
- kūno svorio kritimas,
- apetito stoka;
- blogas, sutrikęs virškinimas ir/arba refliuksas
- dempingo sindromas
- viduriavimas
- vėmimas tulžimi
Pilnumas pajuntamas suvalgius dar nedaug maisto, palyginti, kaip buvo prieš operaciją – pacientas negali suvalgyti įprasto maisto kiekio. Taip yra dėl to, kad po dalinio pašalinimo operacijos skrandžio talpa žymiai sumažėja, o visiškai pašalinus skrandį, maistas iš stemplės patenka tiesiai į plonąją žarną. Maitintis, siekiant patenkinti organizmo poreikius, tenka dažniau, kaskart suvalgant nedideles maisto porcijas. Skysčių rekomenduojama gerti taip pat mažus kiekius, ne kartu su maistu, bet tarpuose tarp maitinimų. Reikėtų vengti daug skaidulų turinčio maisto, tokio kaip žali vaisiai ir daržovės, rupaus malimo grūdų produktų, nes skaidulingas maistas brinkdamas sustiprina pilnumo pojūtį skrandyje.
Svoris krinta, nes pacientas negali suvalgyti pakankamo maisto kiekio. Dažnai kūno svorio dalies pacientai būna netekę jau ir prieš operaciją. Labai svarbu, kad svoris sugrįžtų kaip galima greičiau – tada greičiau atgaunamos organizmo jėgos, pacientas geriau sveiksta. Reikia žinoti, kad apetitas, kūno svoris po operacijos sugrįš ne staiga, bet laipsniškai, tai gali tęstis ir pora mėnesių. Per tą laiką pacientas pajunta, koks maistas jam netinka, kokio reikia vengti, nes nevirškina ar išprovokuojamas viduriavimas, kokį maistą valgyti gali.
Kai prarasta daug kūno svorio, reikia padidinti gaunamų su maistu kalorijų kiekį ir duoti organizmui pakankamai „statybinės“ medžiagos – baltymų ir kitų medžiagų. Galima vartoti maisto papildų – specialius maitinamuosius didelio kaloringumo gėrimus. Vaistinėse šių maitinamųjų gėrimų yra įvairių, todėl rekomenduoti papildus ir receptą išrašyti turi gydytojas.
Siekiant atgauti prarastą kūno svorį, apie tai, kokius maisto produktus ir kiek jų suvalgyti ir išgerti per dieną, kad organizmas gautų reikiamą kalorijų, baltymų ir kitų medžiagų kiekį, po operacijos būtina specialisto dietologo konsultacija ir rekomendacijos.
Apetito nėra dėl greit atsirandančio pilnumo pojūčio valgant. Dažnas nedidelių maisto kiekių valgymas skatina apetitą. Kiekvienu konkrečiu atveju būtinos dietologo rekomendacijos.
• Maitinkitės kaip galima dažniau valgydami nedidelius maisto kiekius. Siekite, kad mažas maisto porcijas suvalgytumėte kas 2 valandas;
• Stenkitės, kad gaminamas maistas viliotų jūsų skonio receptorius – maistas turėtų atrodyti patraukliai, būti pateiktas estetiškai, papuoštas citrina, žalumynais. Valgykite kambaryje, kur jūsų niekas nejaudintų, kur galėtumėte jaustis ramiai.
• Jei gaminamo maisto kvapas nemaloniai dirgina ir nuslopina norą valgyti, geriau nebūti virtuvėje – tegul valgį pagamina artimieji. Jei pykina karšto maisto skleidžiamas kvapas, valgykite jį atvėsusį, kai kvapas silpnesnis ar pasirinkite kitus mėgstamus produktus.
• Turėkite pasiėmę pakramsnoti patogaus maisto, jei tenka išvykti ilgesniam laikui iš namų, pavyzdžiui dėžutę riešutų, traškučių, džiovintų vaisių, ar indelį tarkuoto sūrio. Jei šiuos produktus sunku nuryti, tiks indelis jogurto ar skystos varškės.
• Valgykite neskubėdami, maistą gerai sukramtykite, pavalgę atsipalaiduokite ir pailsėkite.
• Įsidėmėkite, kad jei operacija atlikta ką tik, kokį maistą pasirinkti ir kaip valgyti, reikia pasikalbėti su gydytoju dietologu.
• Kartais apetitui paskatinti tenka vartoti vaistus –juos išrašo gydytojas.
Blogas virškinimas gali būti vidurių pūtimo ar skrandžio sulčių ir turinio atpylimo į stemplę priežastimi. Refliuksas sukelia stemplės gleivinės uždegimą, rėmenį – tais atvejais skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai. Vidurių pūtimą sumažinti padeda medicininė anglis.
Gali būti ankstyvasis dempingo sindromas – tuoj po operacijos – ir vėlyvasis.
Ankstyvasis dempingo sindromas pasireiškia vos tik pavalgius, galvos svaigimu, šleikštuliu, smarkiai padažnėjusiu širdies plakimu, kartais sumažėjusiu kraujospūdžiu. Toks priepuolis gali trukti 10-15 minučių. Tai atsitinka dėl to, kad maistas, ypač saldus, pernelyg greitai pakliūna į plonąją žarną (sveikas skrandis į plonąją žarną maistą evakuoja porcijomis, ne viską iš karto). Staiga susikaupęs maistas plonojoje žarnoje sutraukia iš aplinkinių audinių ir organų skysčius, o tai sąlygoja staigų kraujospūdžio sumažėjimą ir kitus su tuo susijusius simptomus.
Ankstyvojo dempingo sindromo simptomų ryškumas silpnėja bėgant laikui. Sindromas pasireiškia silpniau, kai pacientas išmoksta valgyti dažnai, mažas porcijas, iš lėto. Patartina skysčius gerti tarpuose tarp maitinimosi, nes valgant ir geriant kartu, suvalgytas maistas praskiedžiamas ir dar greičiau patenka į plonasias žarnas. Patartina riboti rafinuoto cukraus vartojimą. Pavalgius naudinga atsipalaiduoti ir 15-30minučių pailsėti.
Vėlyvasis dempingo sindromas pasireiškia praėjus porai valandų po valgio ar praleidus maitinimą nustatytu laiku staigiu silpnumo priepuoliu, kartais netgi su sąmonės netekimu. Neretai priepuolio metu gali pykinti, drebėti kūnas. Vėlyvąjį dempingo sindromą išprovokuoja per daug greitai į plonąjį žarnyną su maistu patenkantys anglevandeniai, kurie, per žarnų sienelę patekę į kraują staiga ženkliai padidina gliukozės lygį kraujyje. Kaip atsaką į padidėjusį gliukozės lygį, kasa į kraują išskiria daug insulino, kuris staiga sumažina gliukozės lygį kraujyje. Tai ir sąlygoja aukščiau minimus simptomus. Jei pacientas patiria vėlyvojo dempingo sindromo simptomus, rekomenduojama laikytis tų pačių maitinimosi taisyklių, kaip ir ankstyvojo sindromo atveju – valgyti nedideles nesaldauds maisto porcijas. Ištikus priepuoliui, padeda gliukozės tabletė. Valgyti ir gerti skysčius rekomenduojama ne tuo pačiu metu.
Viduriavimas vargina todėl, kad skrandžio operacijos metu perkerpamas (vagotomija) klajoklis nervas (lot. n. vagus). Tuoj po operacijos kelias dienas ar savaites kol žarnynas vėl pradeda gerai funkcionuoti gali pasireikšti trumpi viduriavimo epizodai. Sunku prognozuoti, kiek tai gali tęstis kiekvienu individualiu atveju, kiek viduriavimo epizodų per dieną gali įvykti – vieni viduriuoja vieną kartą per parą, kiti kelis.
Rekomenduojama kas rytą išgerti vaistų nuo viduriavimo, pvz. loperamido. Jei viduriavimas susijęs su vagotomija, maisto pakeitimas jo nesumažins, tačiau jei pacientas įsitikina, kad vienas ar kitas maisto produktas pablogina situaciją, to maisto reikia vengti.
Vėmimas dažniausiai būna iš ryto pabudus. Pabudus jaučiamas skrandžio pilnumas ir skausmas. Išvemiamas skaidrus skystis su ruda tulžies priemaiša. Dažniausiai vėmimas tulžimi būna po dalies skrandžio pašalinimo. Vėmimas vargina pacientą, laimei, trunka neilgai. Gali būti vartojami vaistai nuo vėmimo, pvz. metoclopramidas. Jei vėmimas tulžimi nepraeina, nesumažėja, gali būti atliekama rekonstrukcinė operacija.
• Mažakraujystė (anemija) dėl vit. B12 ar geležies stokos
• Anastomozės (jungties) susiaurėjimas, sukeliantis apsunkintą nurijimą
Sutrikimas išsivysto visiškai pašalinus skrandį. Kalcio trūkumas pasireiškia kaulų suminkštėjimu – osteomaliacija. Siekiant išvengti kaulų suminkštėjimo reikia nuolat vartoti Vit. D ir kalcio papildų. Šiuos vaistus išrašo gydytojas.
Esant mažakraujystei organizmo audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi ir nuolat jo stokoja. Po skrandžio operacijų dažna geležies deficito mažakraujystė, kai per mažai geležies gaunama su maistu arba kai sutrikęs geležies įsisąvinimas iš maisto.
• sutrikusio geležies pasisavinimo iš maisto sumažėjus skrandžio sulčių kiekiui
• pernelyg greito maisto patekimo į plonasias žarnas – sutrumpėja geležies įsisąvinimo laikas
• jei dėl išplitusio naviko atlikta apeinamoji jungtis ir maistas aplenkdamas skrandį iš stemplės iš karto patenka į plonąją žarną, sumažėja gleivinės paviršius, per kurį vyksta geležies įsiurbimas į kraują
Geležies deficito anemija gydoma geležies preparatais ir maisto papildais turinčiais geležies.
Vitamino B12 trūkumas sukelia vitamino B12 stokos mažakraujystę. Vit. B12 organizmas pats negamina – jį gauna su maistu. Šis vitaminas būtinas raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų gamybai. Skrandžio gleivinės ląstelės gamina vidinį (Kastlio) faktorių, būtiną vit. B12 įsisąvinti. Pašalinus dalį ar visą skrandį, vidinio faktoriaus gaminama labai maža arba nebelieka visai – vystosi vitamino B12 stokos mažakraujystė. Ši mažakraujystė gydoma vit. B 12 injekcijomis. Visi pacientai, kuriems pašalintas skrandis, turi 1-2 kartus metuose vartoti vit B12. Vaistus išrašo šeimos gydytojas.
Kai pašalinamas skrandis, apatinė stemplės dalis siūlėmis sujungiama su plonosios žarnos viršutiniu galu. Jungtis vadinama anastomoze. Kartais jungtis (ne dėl vėžio pasikartojimo) susiaurėja, išsivysto vadinamoji jungties striktūra. Dėl to sutrinka maisto nurijimas. Susiaurėjusi jungtis gali būti praplatinama įstatant specialų nedidelį prietaisą – stentą. Jei sunku nuryti, patartina valgyti skyst esnį, riebesnį maistą.
Chemoterapija – gydymas vaistais nuo vėžio. Šie vaistai sutrikdo vėžio ląstelių dalijimąsi ir augimą. Netgi kai skrandis pašalintas kartu su naviku ir artimaisiais limfmazgiais, gali būti, kad nedidelis kiekis vėžio ląstelių pasilieka ar jau iki operacijos būna nukeliavusios į kitus organus. Tai reiškia, kad ligos atsinaujinimo rizika ateityje išlieka.
Skrandžio vėžys yra jautrus chemoterapijai. Kai chemoterapija atliekama po operacijos, tai vadinama adjuvantine chemoterapija. Yra mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad chemoterapija po skrandžio operacijos esant ankstyvos stadijos vėžiui, sumažina ligos atsinaujinimo riziką. Tačiau kitų mokslininkų tyrimai to nepatvirtina. Dabartiniu metu adjuvantinė chemoterapija skiriama ne kiekvienu atveju, bet kai yra didelė ligos atsinaujinimo rizika, nors ir atlikta radikali operacija – pirminis navikas pažeidęs serozinį skrandžio sienelės sluoksnį, aptikti vėžio pažeisti 5-7 artimieji limfmazgiai, ir kt.
Kai operacinis gydymas negalimas dėl pernelyg didelės naviko apimties, chemoterapija gali būti taikoma prieš operaciją. Tai neoadjuvantinė chemoterapija. Ši chemoterapija taikoma siekiant sumažinti naviko apimtį ir po to atlikti operaciją.
Vėlyvų stadijų, išplitusio į kitas kūno sritis skrandžio vėžio atvejais chemoterapija taikoma siekiant sumažinti pirminio naviko, jo metastazių apimtis ir taip kontroliuoti ligos eigą. Tai paliatyvi chemoterapija.
Skrandžio vėžio chemoterapijai vaistai naudojami tirpalo, sušvirkščiamo arba sulašinamo į veną, forma.
Gydant taikomi chemoterapiojos ciklai (kursai), atliekami kas kelias savaitės. Tarp ciklų būna poilsio periodas, kai organizmas atsigauna nuo chemoterapijos šalutinių poveikių. Paprastai chemoterapija atliekama ligoninėje arba dienos stacionare gydytojų priežiūroje.
Pašaliniai chemoterapijos poveikiai
Sumažėjęs atsparumas infekcijomsChemoterapija slopina kaulų čiulpus, kraujyje sumažėja baltųjų kraujo kūnelių leukocitų. Dėl to kyla infekcijos pavojus. Taikant chemoterapiją nuolat atliekamas leukocitų kiekio kraujyje tyrimas. Gręsiant infekcijos pavojui, paskiriami antibiotikai. Pernelyg sumažėjus leukocitų kiekiui, skiriami ir naudojami leukocitų gamybą stimuliuojantys vaistai.
Būtina nedelsiant pranešti gydytojui, jei:
- kūno temperatūra pakyla daugiau kaip 38°C
- jei staiga pablogėja savijauta, nors temperatūra ir normali
Šiais atvejais atlikus kraujo tyrimą kartais tenka laikinai nutraukti chemoterapiją.
Pykinimas, vėmimas
Naudojant kai kuriuos chemoterapijos vaistus gali būti jaučiamas šleikštulys, pykinimas ir net varginti vėmimas. Esant šiems šalutiniams poveikiams naudojami vaistai nuo pykinimo – antiemetikai.
Burnos gleivinės skausmingumas ir išopėjimas.
Atliekant chemoterapiją kai kurie vaistai sukelia burnos gleivinės jautrumą, skausmingumą, atsiranda smulkių skausmingų opelių. Chemoterapinio gydymo metu būtina burnos priežiūra, nuolatiniai jos skalavimai. Išsivysčius opoms, skiriami vaistai joms gydyti.
Mažakraujystė (anemija).
Ji pasireiškia sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų kraujyje, sumažėjusiu hemoglobino lygiu. Jaučiamas silpnumas, nuovargis, dusulys. Ši mažakraujystė gydoma kraujo transfuzijomis į veną.
Mėlynės kūno paviršiuje, kraujavimas.
Chemoterapija gali slopinti trombocitų, gamybą. Dėl to sutrinka kraujo krešėjimas, gali pradėti kraujuoti gleivinės, ant kūno atsirasti mėlynių. Pastebėjus šiuos reiškinius, būtina apie tai pranešti gydytojui.
Plaukų nuslinkimas
Šis chemoterapijos šalutinis poveikis sukelia pacientams nerimą. Baigus gydymą, plaukai per 3–6 mėnesius atauga. Kol galva plika, galima dėvėti peruką, galvą aprišti skarele ar dėvėti kepurę.
Nuovargis
Ne visi pacientai vienodai jaučiasi chemoterapijos metu – vieni jų stengiasi ir gali gyventi beveik normalų gyvenimą, o kiti jaučiasi pavargę, netekę jėgų. Bet kokiu atveju, baigus gydymą sveikata pagerėja ir jėgos sugrįžta.
Viduriavimas
Skrandžio vėžį gydyti naudojami vaistai gali sukelti viduriavimą. Tai dažniausiai nutinka po kelių dienų pradėjus chemoterapiją. Užbaigus chemoterapiją viduriavimas savaime praeina. Jei viduriavimas stiprus, nepraeina, būtina apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Ankstyva menopauzė
Kartais kai kurioms pacientėms po chemoterapijos išsivysto ankstyva menopauzė.
Kontracepcija.
Pacientams, kurie gydomi chemoterapija, nerekomenduojama pradėti kūdikio, nes vaistai gali sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimų.
Šis metodas nėra naudojamas kaip pagrindinis gydyti skrandžio vėžį. Tai susiję su tuo, kad šalia skrandžio yra daug kitų svarbių pilvo srities organų – neįmanoma didele spindulių doze apšvitinti skrandį nepažeidžiant kaimyninių organų, nesukeliant rimtų pašalinių poveikių.
Kartais radioterapija gali būti taikoma siekiant pagerinti gydymo rezultatus, kai abejojama atliktos operacijos radikalumu bei kaip paliatyvi priemonė esant skausmams ar vėžio metastazėms.
Atskirais atvejais gali būti taikomas chemospindulinis gydymas – išplitusį vėžį gydyti taikoma chemoterapija kartu su radioterapija.Atnaujinta 2022-06-15 08:00
nvi.lt (fiziniams asmenims)