Priešinės liaukos vėžys

Numatyti geriausią prostatos vėžio gydymą konkrečiam pacientui nėra visada paprasta, nes reikia įvertinti daugelio faktorių įtaką. Atsižvelgiama į tai:

  • kokia yra bendra paciento sveikatos būklė, ar pacientas serga dar kokiomis nors kitomis ligomis
  • kokia prostatos vėžio stadija, diferenciacijos laipsnis
  • ar yra tolimųjų vėžio metastazių
  • koks PSA lygis kraujyje
  • kokie galėtų būti šalutiniai gydymo efektai
  • ar pacientas pasirengęs toleruoti galimus šalutinius gydymo poveikius dėl naudos, pasiekiamos gydant prostatos vėžį
  • koks paciento amžius 

Kokiu būdu gydyti pacientą, paprastai tariasi chirurgas (šiuo atveju urologas), onkologas radioterapeutas, onkologas chemoterapeutas.

 

Gydymas

Privalumai

Trūkumai

Aktyvi sveikatos būklės stebėsena

• Išvengiama bereikalingo gydymo ir jo šalutinių poveikių

• Nustatoma, kuriems pacientams reikia radikalaus gydymo, kuriems ne

• Nesutrikdomas kasdienis gyvenimas

• Nors pacientas aktyviai stebimas, tačiau gali būti neramu dėl ateities 

• Negarantuojama, kad ir vėliau gydymo bus išvengta

Radikalus chirurginis gydymas (prostatektomija)

• Vėžys gali būti visiškai išgydytas

• PSA tyrimai po operacijos leidžia lengvai aptikti ligos recidyvą

• Po operacijos reikia apie savaitę gulėti ligoninėje

• Impotencijos rizika

 • Šlapimo dalinio nelaikymo rizika 

Išorinė radioterapija

• Vėžys gali būti visiškai išgydytas

• PSA tyrimai po radioterapijos leidžia aptikti ligos recidyvą (nors PSA lygio kitimus sunkiau interpretuoti nei po chirurginio gydymo)

• Nebūna nukraujavimo, kaip operacijos metu

• Nereikia bendrosios narkozės  

•6–7 savaites reikia eiti į švitinimo seansus

• Gali varginti bendras silpnumas gydymo metu ir po jo

• Gali išsivystyti šalutiniai poveikiai: viduriavimas, cistitas

• Ilgą laiką gali varginti pospindulinis šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos pažeidimas

• Impotencijos rizika

Brachiterapija (spindulinio gydymo rūšis)

• Vėžys gali būti visiškai išgydytas

•Nesudėtingos procedūros (apima kelias planavimo ir 1 gydymo procedūrą)

• Greitai sugrįžtama į įprastinį gyvenimo ritmą

• PSA tyrimai po brachiterapijos leidžia aptikti ligos recidyvą (nors PSA lygio kitimus sunkiau interpretuoti nei po chirurginio gydymo)   

•Gali tapti šlaplės (uretros) susiaurėjimo priežastimi (sunkiau šlapintis)

•Gali atsirasti šalutiniai poveikiai, kaip cistitas, viduriavimas

• Tinka tik labai mažos apimties prostatos vėžiui gydyti

• Nežinomi vėlyvieji (praėjus ilgam laiko tarpui) šalutiniai poveikiai, nes tai gana naujas gydymo metodas

• Reikia nuskausminimo

• Pacientas gali keletą mėnesių  justi deginimą šlapinandamasis

• Gali trumpesniam ar  ilgesniam laikui sutrikti erekcija

• Didesnė šlapimo nelaikymo rizika nei po išorinės radioterapijos

• Didesnė cistito ir uretrito (šlaplės uždegimo) rizika nei po išorinės radioterapijos  

 

Ankstyvojo prostatos vėžio gydymas

Esant ankstyvam prostatos vėžiui galimi keli gydymo būdai:

  • stebėjimas ir laukimas

Jei prostatos vėžys nustatomas labai ankstyvos stadijos, t. y. kai navikas yra tik pačioje liaukoje ir nesukelia jokių simptomų, nebūtina skirti jokio gydymo. Taip daroma todėl, kad vėžys prostatoje dažnai auga labai iš lėto, nesukeldamas jokių sveikatos problemų ir neturėdamas reikšmės gyvenimo trukmei. O pats prostatos vėžio gydymas gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip impotencija, šlapimo nelaikymas, kurie daug labiau pablogina gyvenimo kokybę nei pats ankstyvasis prostatos vėžys.

Jei gydytojai pataria neskirti jokio gydymo, tokiu atveju pacientui skiriamas aktyvus jo sveikatos stebėjimas ir laukimas. 

Stebėjimas

Aktyvaus sveikatos būklės stebėjimo taktika taikoma jauniems, stipriems vyrams, kuriems nustatytas ankstyvas prostatos vėžys.  Nustačius, kad vėžys sparčiai auga, jau reikės pradėti prostatos vėžio gydymą. Tie vyrai, kuriems spartesnio vėžio augimo požymių nenustatoma, stebimi toliau.   

Tai reiškia, kad gydytojas nuolat akylai stebės paciento sveikatą. PSA testu ir biopsija galima nustatyti ankstyvą prostatos vėžį, tačiau lieka neaišku, ar navikas augs pakankamai greitai, kad atsirastų juntamų ligos simptomų.

Neretai prostatos vėžys auga lėtai ir nesukelia sveikatos problemų visą žmogaus gyvenimą. Visi prostatos vėžio gydymo būdai susiję su šalutiniais poveikiais sveikatai, kurie gali sukelti daugiau problemų (impotencija, šlapimo nelaikymas) nei aktyviai negydoma liga. Taigi gydytojai, esant ankstyvai vėžio stadijai, gali patarti pastebėti, kaip vystysis vėžinis procesas, o ne iškart siūlyti operaciją ar spindulinį gydymą.

Taigi, jei pacientas sutinka su aktyvaus stebėjimo taktika, jam kas 1–3 mėnesius bus nustatomas PSA lygis kraujyje, gydytojas teirausis, ar neatsirado kokių nors simptomų, dažniau atliks prostatos apčiuopą per tiesiąją žarną.

Jei PSA lygis kraujyje pradėtų didėti, turės būti atliekama pakartotinė prostatos biopsija. Jei bus įsitikinta, kad vėžys prostatoje didėja, auga, nedelsiant bus pradėtas gydymas – chirurginis ar spindulinis.

Laukimas

Ši taktika taikoma vyresnio amžiaus vyrams arba vyrams, sergantiems dar ir kitomis sunkiomis ligomis, kuriems rizikingas chirurginis ar spindulinis gydymas.

Jei laikui bėgant atsiranda ligos simptomų, tuomet skiriami vaistai ar kitas gydymas, siekiant nuslopinti simptomus. Prostatos vėžys, kaip minėta, auga iš lėto, nesukeldamas juntamų simptomų, neturėdamas įtakos gyvenimo trukmei.  

  • chirurginis gydymas (prostatos pašalinimas)
  • radioterapija (išorinė radioterapija arba brachiterapija) 

Kartais ankstyvas prostatos vėžys gydomas naudojant kelių šių būdų derinį.

Gydymo alternatyvos

Gydyti anktyvąjį prostatos vėžį gali būti taikomas vienas iš šių metodų - chirurginis prostatos pašalinimas ar prostatos radioterapija. Kartais, jei vėžio ląstelių lieka, praėjus tam tikram laikui liga gali atsinaujinti. Tačiau vis dėlto chirurginis prostatos pašalinimas ar radioterapija yra pakankamai patikimi gydymo būdai ankstyvojo prostatos vėžio atveju. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų.

Pacientas supažindinamas su jo ligos gydymo galimybėmis, jų privalumais ir trūkumais – jis pats gali nuspręsti ir pasirinkti, kokio gydymo norėtų.

Gydymas hormonais gali būti skiriamas prieš ar po operacijos ar radioterapijos.

Lokaliai išplitusio prostatos vėžio gydymas

Lokaliai išplitusiu prostatos vėžiu laikomas toks navikinio proceso išplitimas, kai pirminis navikas yra T3 ar T4 apimties, bet tolesnio jo plitimo nenustatyta.

Dažniausiai šiais atvejais taikomas gydymas hormonais, radioterapija arba abiejų metodų derinys. Gydymas leidžia situaciją kontroliuoti daugelį metų, o kai kuriais atvejais ir lokaliai išplitęs prostatos vėžys gali būti visiškai išgydytas. Chirurginis gydymas esant lokaliai išplitusiam prostatos vėžiui netaikomas.

Senyvo ar seno amžiaus pacientams, nejaučiantiems prostatos vėžio simptomų arba sergantiems ir kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, kartais geriausia taktika – laukimas, t. y. ne  aktyvus vėžio gydymas, bet reguliari proceso kontrolė atliekant PSA tyrimą ir, jei atsiranda vėžio simptomų, jų kontrolė. Tai susiję su tuo, kad,  prostatos vėžys auga lėtai, todėl senyviems, ypač turintiems kitų sunkių ligų pacientams, neverta rizikuoti patirti aktyvaus gydymo sukeliamus šalutinius poveikius.  

Metastazinio prostatos vėžio gydymas

Kai prostatos vėžys išplitęs į kitus organus (metastazės dažniausios kauluose), taikomas gydymas hormonais. Šis gydymas leidžia efektyviai kontroliuoti ligos eigą ilgą laiką – sumažėja navikas, palengvėja šlapinimasis, išnyksta skausmas.

Chemoterapija gali būti taikoma, jei gydymas hormonais laikui bėgant tampa nebeefektyvus. Chemoterapija negali visiškai sunaikinti išplitusio vėžio, bet gali sumažinti naviko apimtį ir taip sušvelninti simptomus. Ji, esant tolimosioms metastazėms, gerokai pagerina paciento gyvenimo kokybę, prailgina gyvenimo trukmę, tačiau turi ir šalutinių poveikių. Gydytojas prieš pradėdamas chemoterapiją įvertina, kaip chemoterapijos šalutiniai efektai gali paveikti konkretaus paciento bendrąją sveikatos būklę.

Ligai atsinaujinus po chemoterapijos ar progresuojant jos metu gali būti paskirtas gydymas naujos kartos vaistais, veikiančiais androgenų sintezę ir slopinančiais naviko bei metastazių augimą. Vaistai yra tablečių forma ir gali būti vartojami namuose. Gydymas pagerina ligonio gyvenimo kokybę, sumažina skausmus, prailgina gyvenimo trukmę ir yra palyginus neblogai toleruojamas. Gydymą skirti gali gydytojas urologas arba gydytojas chemoterapeutas, įvertinęs bendrą ligonio būklę. 

Chirurginė operacija– radikali prostatektomija – metastazinio prostatos vėžio atveju netaikoma. Tačiau transuretrinė prostatos rezekcija (TUR), kaip palengvinanti operacija sutrikus šlapinimuisi, gali būti atliekama.

Radioterapija gali būti naudojama kaip paliatyvus (palengvinantis) gydymas, kai siekiama sumažinti ar visiškai numalšinti skausmą ligos metastazių esant kituose organuose, dažniausiai kauluose. Jei prostatos vėžio metastazių yra kauluose, radioterapija taikoma kaulų skausmams malšinti – švitinami kaulai, kur yra metastazių. Gali būti 1 ar keli švitinimo seansai realizuojant didelę spindulių dozę į metastazę arba dozė susmulkinama į mažesnes ir realizuojama per 2–3 savaites. Skausmas kartais atlėgsta per keletą dienų, kartais per ilgesnį laiką. Jei reikia, skiriami skausmą malšinantys vaistai.

Gydymas radioaktyviuoju stroncus 89 naudojamas esant daugybinėms prostatos vėžio metastazėms kauluose, kai pacientą vargina kaulų skausmai.

Jei metastazės atsiranda stuburkauliuose, jaučiamas galūnių silpnumas, dilgčiojimas, tirpimas. Tai susiję su spinalinių nervų spaudimu. Jei metastazės nebus gydomos, stuburkauliai gali suirti ir sulūžti, lūždami suspausti ir stuburo smegenis. Todėl labai svarbu, kad pacientas, pajutęs skausmą stubure, rankų ar kojų tirpimą bei dilgčiojimą, tuoj pat nuvyktų pas gydytoją.

Bifosfanatų naudojimas gydant prostatos vėžį
Vaistai, vadinami bifosfanatais, naudojami, kai yra prostatos vėžio metastazių kauluose, pacientą vargina kaulų skausmai bei yra kaulų lūžimų pavojus. Šie vaistai slopina kalcio pasišalinimą iš kaulinio audinio, t.y. apsaugo kaulus nuo “suminkštėjimo”.




Atnaujinta 2018-03-27 10:47