Kiaušidžių vėžys

Chirurginis gydymas yra dažniausiai naudojamas būdas kiaušidžių vėžiui gydyti, kartais ir diagnozei patvirtinti. 

Ankstyvų stadijų kiaušidžių vėžio chirurginis gydymas

Kai nustatomas ankstyvos stadijos kiaušidžių vėžys, gali pakakti atlikti vien chirurginę operaciją: pašalinamos kiaušidės, kiaušintakiai, gimda. Ši operacija vadinama pilna histerektomija. Pašalinti organai po operacijos siunčiami mikroskopiškai ištirti. Šios operacijos metu gali būti pašalinama ir taukinė, paimami audinių mėginiai iš sritinių limfmazgių, kitų pilvaplėvės sričių, aplinkinių audinių, kurie mikroskopiškai ištiriami siekiant įsitikinti, ar vėžys neišplitęs plačiau. Ištyrus operacinę medžiagą galutinai nustatoma kiaušidžių vėžio forma bei proceso išplitimas į aplinkines sritis.

Kartais kai numanoma, jog gali būti nelengva atlikti pilną histerektomiją, prieš operaciją skiriami keli chemoterapijos kursai – tuomet sumažėja vėžio pažeistų kiaušidžių apimtis, operacija atlikti tampa lengviau. Tokia priešoperacinė chemoterapija vadinama neoadjuvantine.

Dažnai chemoterapija skiriama ir po operacijos – kai nepavyksta pašalinti visų vėžio pažeistų audinių. 

Vietiškai išplitusio kiaušidžių vėžio chirurginis gydymas

Kai kiaušidžių vėžys išplitęs, t. y. didelės apimties, operacijos metu siekiama pašalinti kuo daugiau naviko pažeistų audinių. Tai padarius, chemoterapija po operacijos veikia daug efektyviau. 

Po operacijos

Po operacijos pacientė skatinama kuo anksčiau pradėti aktyviai judėti. Kol dar per sunku keltis, labai svarbu lovoje reguliariai mankštinti kojų raumenis, atlikti gilaus kvėpavimo pratimus – jų pamoko ir padeda atlikti kineziterapeutas ar specialiai parengta slaugytoja. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti daugelio pooperacinių komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, venų trombozės, skatina gijimą.

Keletą dienų po operacijos, kol pacientė negali valgyti ir gerti, jai skiriamos intraveninės skysčių infuzijos – taip palaikomas organizmo skysčių balansas.

Kas dieną ar kas dvi atliekami pilvo žaizdos perrišimai. Kad sekretas, pirmosiomis dienomis ar savaitę po operacijos nuolat susidarantis operacijos vietoje, nesikauptų pilvo ertmėje, baigdamas operaciją, chirurgas pilvo žaizdoje palieka keletą drenavimo vamzdelių. Jais skysčiai iš pilvo ertmės išteka į išorę ir susikaupia plastikiniame maišelyje. Gydytojas, stebėdamas besirenkančio į maišelį skysčio kiekį bei spalvą, gali vertinti, kaip vyksta gijimas. Kai sekretas nustoja rinktis, vamzdeliai ištraukiami.

Po operacijos būna sunku šlapintis, todėl per šlapimkanalį į šlapimo pūslę įstumiamas plonas lankstus vamzdelis, vadinamas kateteriu, kurio išorinis galas sujungiamas su šlapimo surinktuvu – šlapimas laisvai išteka iš šlapimo pūslės į surinktuvą. Taip stebima, ar po operacijos inkstai pakankamai išskiria šlapimo, ar jame nėra kraujo ir kt. Paprastai, jei viskas gerai, kateteris pašalinamas po dviejų trijų dienų.

Po operacijos pacientė jaučia skausmą pilvo žaizdoje, pilvo gilumoje. Skausmai malšinami nuskausminamaisiais vaistais. Jei vis dėlto ir gaunant šiuos vaistus skausmai visiškai nepraeina, būtina pranešti apie tai gydytojui ar slaugytojai – nuskausminamieji vaistai bus pakeisti kitais ar pakeista jų dozė. Tinkamai nuskausminta pacientė skausmo visai nejaučia.

Paprastai praėjus 8-10 parų po operacijos, kai operacinė pilvo žaizda sugyja ir iš žaizdos pašalinami siūlai, pacientė jau gali vykti į namus.

Gydytojas parašo išrašą iš pacientės ligos istorijos ir pasiunčia jį pacientės šeimos gydytojui. Išraše nurodoma, pacientės ligos diagnozė, kaip gydyta, koks gydymas rekomenduojamas toliau. Gydytojas, išleisdamas pacientę perspėja, kad pirmuosius tris mėnesius po operacijos negalima per daug intensyviai sportuoti, kelti sunkesnių daiktų, per anksti sėsti už mašinos vairo.

Operuotoms moterims rūpi, kaip operacija atsilieps jų seksualiniam gyvenimui. Kai operacijos sritis sugyja, mažiausiai apie 6 savaites rekomenduojama nepradėti seksualinio gyvenimo. Daugelis operuotų moterų nesiskundžia seksualinio gyvenimo sutrikimais, tačiau daliai operuotųjų po operacijos sutrumpėja vagina, dėl ko intymūs santykiai gali būti skausmingi. Kartais moterys baiminasi, kad piktybinė liga gali būti perduota partneriui. Tačiau ši baimė neturi pagrindo.

Jaunoms, menstruojančioms pacientėms po kiaušidžių vėžio operacijos išsivysto ankstyva menopauzė, nes, pašalinus kiaušides ir gimdą, nebegaminami moteriški lytiniai hormonai estrogenai. Dėl to sumažėja lytinis potraukis, intymių santykių metu gali būti jaučiamas diskomfortas. Tokias moteris vargina karščio priplūdimo bangos, prakaitavimas, makšties sausumas. Moterys turi pasikonsultuoti su ginekologu, kaip palengvinti šiuos simptomus. Po histerektomijos moteris nebegali turėti vaikų.

Chemoterapija – piktybinių navikų gydymas priešnavikiniais vaistais. Priešnavikiniai vaistai suardo vėžio ląsteles, stabdo jų dauginimąsi. Kartu priešnavikiniai vaistai veikia ir normaliąsias organizmo ląsteles, sukeldami jų pažeidimus, kurie pasireiškia kaip šalutiniai chemoterapijos poveikiai. Labiausiai chemoterapijai jautrios greitai besidauginančios organizmo ląstelės – kraują gaminančių kaulų čiulpų, virškinamojo trakto (burnos, stemplės, žarnų) gleivinės, plaukų svogūnėliai ir kt. Tačiau, laimė, normaliosios ląstelės sugeba atsigauti, šalutiniai poveikiai praeina.

Moterys, sergančios kiaušidžių vėžiu, jaudinasi dėl galimų chemoterapijos šalutinių poveikių. Jos dažnai klausia, kas būtų, jei jos atsisakytų chemoterapijos.

Sergančiosioms ankstyvuoju kiaušidžių vėžiu chemoterapija kartais atliekama jau po operacijos, siekiant sunaikinti tas vėžio ląsteles, kurios galėjo likti, kad vėliau iš jų liga neatsinaujintų. Žinoma, tai negarantuoja 100 procentų, kad liga niekada nebepasikartos, tačiau gerokai sumažins šią galimybę. Kiekviena pacientė turėtų paklausti savo gydytoją:

• ar didelė jos ligos atsinaujinimo rizika
• ar galima apsieiti be chemoterapijos
• ar galima tikėtis, kad chemoterapija ženkliai sumažins vėžio atsinaujinimo riziką

Turėdamos atsakymus į šiuos klausimus, moterys lengviau apsispręs, ar verta gauti chemoterapiją, nepaisant galimų šalutinių poveikių.

Pažengusio kiaušidžių vėžio atveju, kai piktybinis navikas išplitęs plačiau, atliekant chemoterapiją siekiama sumažinti naviko bei jo metastazių dydį ir taip palengvinti varginančius simptomus, pagerinti pacientės gyvenimo kokybę, prailginti gyvenimo trukmę. Daugeliu atvejų šių tikslų pasiekiama. Vis dėlto kartais pasitaiko, kad chemoterapija nepaveikia naviko, tik sukelia šalutinius poveikius. Jei po pokalbių su gydytoju moteris atsisako chemoterapijos, jai rekomenduojami ir skiriami kiti varginančius simptomus slopinantys vaistai, t. y. paliatyvusis gydymas. 

Kada chemoterapija taikoma

Po operacijos chemoterapija kiaušidžių vėžiui gydyti taikoma, kai operacijos metu nepavyksta ar įtariama, kad galėjo nepavykti visiškai pašalinti visų vėžio pažeistų organų ir audinių. Tai vadinama adjuvantine chemoterapija. Skiriami 6-8 chemoterapijos ciklai. Gydymas užtrunka 3-6 mėnesius.

Prieš operaciją, jei numanoma, kad visiškai pašalinti vėžio pažeistų organų ir audinių gali nepavykti, skiriama chemoterapija. Tai vadinama neoadjuvantine chemoterapija. Gydymas užtrunka kelis mėnesius. Šiuo atveju chemoterapijos tikslas – sumažinti naviko masės apimtį. Tuomet atlikti radikalią operaciją žymiai lengviau. Jei kiaušidžių vėžys išplitęs į kitus tolimus organus, kaip plaučius ar kepenis, chemoterapija yra pagrindinis gydymo būdas.

Chemoterapija taikoma ir kai kiaušidžių vėžys recidyvuoja po chirurginio gydymo. 

Kaip chemoterapija gali būti naudojama
Chemoterapija kiaušidžių vėžiui gydyti naudojama vaistus švirkščiant į veną – intraveninė chemoterapija. Kiaušidžių vėžys jautrus platinos preparatams. Platinos preparatai visada įeina į kiaušidžių vėžiui gydyti naudojamas įvairių vaistų schemas. Dabar ir Lietuvoje yra nemažas šios ligos modernių chemoterapijos schemų pasirinkimas. Tačiau kiaušidžių vėžys gali būti ir nejautrus platinos preparatams. Tuomet skiriami kiti chemoterapiniai vaistai.
Priklausomai nuo parinktos priešnavikinių vaistų schemos intraveninės chemoterapijos ciklas gali trukti vieną ar keletą dienų. Po jo keletą savaičių padaroma pertrauka, per kurią išnyksta vaistų sukelti šalutiniai poveikiai. Kiek chemoterapijos ciklų bus skiriama, priklauso nuo kiaušidžių vėžio histologinės formos, kaip navikas reaguoja į gydymą, kaip pacientė toleruoja chemoterapiją. Paprastai skiriami 3-6 chemoterapijos ciklai.
Chemoterapija gali būti atliekama dienos stacionaro sąlygomis, kai po intraveninės infuzijos pacientė gali grįžti į namus tą pačią dieną, ir stacionaro sąlygomis, kai tenka kelias dienas pagulėti ligoninėje.
Chemoterapiniai vaistai gali būti sušvirkščiami tiesiai į pilvo ertmę. Tai vadinama intraperitonine chemoterapija.