Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa

Iš tikrųjų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai neskirti tik nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Tai metodas užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti nustatant ir išgydant ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje, iš kurių galėtų išsivystyti vėžys, jei jie nebūtų nustatyti ir išgydyti. Jei moterys dalyvauja organizuotų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programoje ir joms reguliariai atliekamas atitinkamas gimdos kaklelio tyrimas, invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja 90 proc. Kitais žodžiais kalbant, galima pasakyti, kad 9 iš 10 moterų būtų užkirstas kelias susirgti invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jei moterims atliekami atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai, jų rizika numirti nuo gimdos kaklelio vėžio labai žymiai sumažėja. Rekomenduojami 2 skirtingi būdai atlikti atrankinės patikros tyrimus. Senesnis ir plačiau paplitęs būdas yra gimdos kaklelio tepinėlio citologinis tyrimas, kitaip PAP (atradėjas Papanikolau) testas, kuris atliekamas paimant nuo gimdos kaklelio paviršiaus ląstelių medžiagos ir ją ištiriant mikroskopu laboratorijoje. Naujesnis būdas – tai moterų ištyrimas dėl gimdos kaklelio infekuotumo ŽPV, kadangi beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai yra ilgalaikės ŽPV infekcijos gimdos kaklelyje rezultatas. Panaudoti abu tyrimus vienu metu nėra rekomenduojama, nebent vieno iš jų (PAP ar ŽPV tyrimo) rezultatai yra teigiami.

Rekomenduojama atlikti tyrimą kiekvieną kartą, kai moteris gauna pakvietimą tikrintis ir susipažįsta su pakvietime pateikta informacija apie tyrimo naudą moters sveikatai bei galima atrankinės patikros tyrimų žala. Atrankinės patikros tyrimų programos, priklausomai nuo gimdos kaklelio vėžio naštos visuomenei, nuo turimų išteklių, nuo pasirinkto tyrimo būdo, ES šalyse skiriasi pagal kviečiamų tirtis moterų amžiaus grupes bei pagal kvietimų intervalą.

Kai naudojamas PAP testas, daugumoje programų numatoma pradėti kviesti moteris dalyvauti atrankiniuose tyrimuose joms esant 20–30 metų amžiaus, bet dažniausiai ne anksčiau nei nuo 25 metų. Po pirmojo tyrimo jos kviečiamos kartą kas kiekvienus 3 ar 5 metus. Jei atrankinės patikros tyrimų programoje pasirinktas tyrimas yra ŽPV nustatymas, moterys dalyvauti programoje pakviečiamos nuo 35 metų amžiaus (paprastai niekada iki 30 metų), paskui kas 5 metus ar kas daugiau metų. Kad ir koks testas naudojamas, moterims rekomenduojama programoje dalyvauti, kol joms sukaks 60 ar 65 metai.

Pokyčių gimdos kaklelyje gali atsirasti jau po paskutiniojo atlikto atrankinės patikros tyrimo pagal programą. Jei jie nebus aptikti ir išgydyti moteriai toliau nebedalyvaujant programoje, gali vystytis vėžys. Kad tyrimo metu būtų nepastebėti ikivėžiniai pokyčiai ar vėžys, pasitaiko retai. Bet jei tarp pakvietimų atsiranda įtartinų simptomų, kaip kraujavimas iš lytinių takų tada, kai jo neturėtų būti, būtina, nelaukiant kito pakvietimo atlikti tyrimą pagal programą, pačiai nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atrankinės patikros tyrimų programos labai ženkliai apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, bet nevisiškai. ar yra tikimybė, kad gimdos kaklelio vėžys nebus aptiktas atliekant tyrimus pagal programą?
Ne visi gimdos kaklelio vėžio atvejai aptinkami atrankinės patikros tyrimų metu. Tačiau jei moteriai dalyvaujant programoje reguliariai atliekami tyrimai, mažai tikėtina, kad ji susirgs šia liga, nes visi pokyčiai bus laiku aptikti ir išgydyti. 9 iš 10 moterų gali būti užkirstas kelias susirgti gimdos kaklelio vėžiu, jei jos reguliariai atliks tyrimus pagal programą. 

Taip, nors tyrimų rezultatai buvo geri, labai nedidelė gimdos kaklelio vėžio rizika išlieka. Atliekant atrankinės patikros tyrimus gali nepavykti aptikti jau esamo vėžio ar ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, kurie išsivystytų į vėžį. Vis dėlto, jei moteriai reguliariai pagal programą atliekami tyrimai, jos rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu labai maža. 

Nuo 3 iki 10 moterų iš 100, kurioms atlikti gimdos kaklelio tyrimai pagal programą, aptinkami pokyčiai gimdos kaklelyje, t. y. jų tyrimų rezultatai neatitinka normos, ir tai nieko nuostabaus. Tokiais atvejais moterims rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų – pakartoti atrankinį tyrimą, atlikti ginekologinę apžiūrą, atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Ikivėžinių pokyčių gydymas yra nesudėtingas ir efektyvus kelias užkirsti kelią vystytis vėžiui.

Taip, nes skiepai nuo ŽPV infekcijos neapsaugo nuo visų tipų ŽPV, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį. 

Gali pasireikšti skausmas, kraujavimas ar infekcija, kai atliekami kiti papildomi tyrimai siekiant patikslinti jau aptiktų atrankinės patikros tyrimo metu pokyčių diagnozę ar atliekant aptiktų gimdos kaklelyje ikivėžinių ligų gydomąsias procedūras. Nuo 1 iki 6 moterų, kurioms atlikti papildomi gimdos kaklelio tyrimai, skundžiasi skausmu ar kraujavimu, ar išskyromis 6 savaičių laikotarpiu. Ikivėžinių pokyčių gydymas gali sukelti nerimą, kartais – priešlaikinį nepakankamo svorio kūdikio gimdymą, jei moteris nėščia. Ne visais atvejais atrankinės patikros tyrimų metu moterims aptikti ikvėžiniai pokyčiai transformuojasi į vėžį, jei jie lieka neišgydyti, bet negalima numatyti, kurie iš jų išnyks savaime, kurie virs vėžiu, todėl verta išgydyti visas moteris, kurioms nustatoma ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių. Moterys gali iki minimumo sumažinti pernelyg sureikšmintos diagnozės ir bereikalingo gydymo riziką tik dalyvaudamos organizuotoje atrankinės patikros tyrimų programoje, t. y., gavusios pakvietimą, atvykdamos reguliariai tikrintis pagal programą. Paprastai kviesti tikrintis pradedamos moterys nuo 25 metų amžiaus, bet jei jaunesnėms moterims atsiranda nerimą keliančių simptomų, reika pasirodyti gydytojui nelaukiat jokio kvietimo. ŽPV testo nerekomenduojama panaudoti gimdos kaklelio atrankiniams tyrimams kitaip, kaip numato atrankinė programa, nes ši infekcija labai dažnai išnyksta pati savaime, be gydymo, ypač jaunesnėms nei 30–35 metų. moterims. Todėl šis testas jaunesnėms moterims ir nerekomenduojamas.