-
Registracija
-
Pacientui
-
Gydymas
- Diagnostinės onkologijos centras
-
Chirurginės onkologijos centras
- Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyrius
- Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrius
- Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius
- Galvos – kaklo ir odos navikų chirurgijos skyrius
- Onkourologijos skyrius
- Onkoginekologijos skyrius
- Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrius
- Dienos chirurgijos skyrius
- Medikamentinės onkologijos centras
- Radiacinės onkologijos centras
- Slauga
- Fizinė medicina ir reabilitacija
- Medicinos etika
- Infekcijų kontrolė
- Klinikiniai tyrimai
- Gydymo protokolai
- Padėkos
- Kompetencijos centrai
-
Mokslas
-
Registras
- Titulinis
- Pacientui
- Sveika gyvensena
- Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas
Kokių lokalizacijų vėžiui išsivystyti gali užkirsti kelią fizinis aktyvumas?
Fizinis aktyvumas, nepaisant to, koks žmogaus kūno svoris, sumažina storųjų žarnų vėžio, o moterims ir krūties bei gimdos kūno vėžio riziką. Tai yra vienos iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių Europoje. Fizinis aktyvumas padeda iškaikyti ir normalų kūno svorį, kas sumažina ir kitų rūšių vėžio riziką – inkstų, kasos, stemplės, tulžies pūslės. Taip pat yra įrodymų, kad ribojant laiką, praleidžiamą sėdint, sumažėja gimdos kūno vėžio rizika. Kokiu būdu fizinis aktyvumas apsaugo nuo vėžio?
Fizinio aktyvumo poveikis mažinant vėžio riziką pasireiškia keletu biologinių mechanizmų. Fizinis aktyvumas veikia cukraus ir insulino bei kitų giminingų hormonų lygį kraujyje, lytinių hormonų veiklą, uždegimines reakcijas ir imuninės sistemos funkcijas –visa tai, kas siejasi su vėžio rizika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti kūno svorio didėjimo, padeda jį išlaikyti normalų, palankų sveikatai ir taip sumažinti vėžio riziką.
Ar fizinis aktyvumas mažina ir kitų ligų riziką?
Taip. Fizinis aktyvumas sumažina kitų sunkių lėtinių ligų riziką, įskaitant koronarinę širdies ligą, insultą, padidėjusį kraujospūdį, antro tipo diabetą, sureguliuoja nenormalų cholesterolio lygį, slopina kaulų retėjimą, depresiją.
Fizinis aktyvumas, nepaisant to, koks žmogaus kūno svoris, sumažina storųjų žarnų vėžio, o moterims ir krūties bei gimdos kūno vėžio riziką. Tai yra vienos iš labiausiai paplitusių vėžio rūšių Europoje. Fizinis aktyvumas padeda iškaikyti ir normalų kūno svorį, kas sumažina ir kitų rūšių vėžio riziką – inkstų, kasos, stemplės, tulžies pūslės. Taip pat yra įrodymų, kad ribojant laiką, praleidžiamą sėdint, sumažėja gimdos kūno vėžio rizika. Kokiu būdu fizinis aktyvumas apsaugo nuo vėžio?
Fizinio aktyvumo poveikis mažinant vėžio riziką pasireiškia keletu biologinių mechanizmų. Fizinis aktyvumas veikia cukraus ir insulino bei kitų giminingų hormonų lygį kraujyje, lytinių hormonų veiklą, uždegimines reakcijas ir imuninės sistemos funkcijas –visa tai, kas siejasi su vėžio rizika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti kūno svorio didėjimo, padeda jį išlaikyti normalų, palankų sveikatai ir taip sumažinti vėžio riziką.
Ar fizinis aktyvumas mažina ir kitų ligų riziką?
Taip. Fizinis aktyvumas sumažina kitų sunkių lėtinių ligų riziką, įskaitant koronarinę širdies ligą, insultą, padidėjusį kraujospūdį, antro tipo diabetą, sureguliuoja nenormalų cholesterolio lygį, slopina kaulų retėjimą, depresiją.
Ką reiškia fizinis aktyvumas?
Fizinis aktyvumas reiškia bet kokius su raumenų pagalba atliekamus judesius, įskaitant ir daugybę judesių, dažnai nelaikomų fiziniais pratimais. Yra daug įvairių šio plataus apibrėžimo aspektų. Fiziškai aktyvus žmogus gali būti įvairiomis sąlygomis – darbe, laisvalaikiu, namuose, keliaudamas iš vienos vietos į kitą. Dauguma žmonių dirba sėdimą darbą, todėl fizinis aktyvumas poilsio metu ar keliaujant į darbą ar iš jo labai svarbus. Fizinio aktyvumo nauda tiesiogiai susijusi su bendra jo suma, t. y. kaip dažnai ir kiek laiko kiekvieną kartą trunka žmogaus aktyvi fizinė veikla, kokio ji intensyvumo. Todėl kiekvienas turėtų suprasti, kokia sveikatai svarbi bendra jo fiziškai aktyvaus laiko trukmė, koks svarbus fizinės veiklos dažnumas ir intensyvumas. Daug naudos duoda ir lengva fizinė veikla – tiesiog ribojimas laiko, praleidžiamo sėdint, padidina žmogaus energijos sąnaudas. Nejudrus gyvenimo būdas, kai sėdima ar gulima kelias valandas per dieną, reikalauja labai nedaug energijos. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla sukelia lengvą prakaitavimą ir/ar nežymiai padažnėjusį kvėpavimą. Intensyvi fizinė veikla sukelia stiprų prakaitavimą, smarkiai padažnėjusį kvėpavimą ir širdies plakimą (2 lent.).
Fizinis aktyvumas reiškia bet kokius su raumenų pagalba atliekamus judesius, įskaitant ir daugybę judesių, dažnai nelaikomų fiziniais pratimais. Yra daug įvairių šio plataus apibrėžimo aspektų. Fiziškai aktyvus žmogus gali būti įvairiomis sąlygomis – darbe, laisvalaikiu, namuose, keliaudamas iš vienos vietos į kitą. Dauguma žmonių dirba sėdimą darbą, todėl fizinis aktyvumas poilsio metu ar keliaujant į darbą ar iš jo labai svarbus. Fizinio aktyvumo nauda tiesiogiai susijusi su bendra jo suma, t. y. kaip dažnai ir kiek laiko kiekvieną kartą trunka žmogaus aktyvi fizinė veikla, kokio ji intensyvumo. Todėl kiekvienas turėtų suprasti, kokia sveikatai svarbi bendra jo fiziškai aktyvaus laiko trukmė, koks svarbus fizinės veiklos dažnumas ir intensyvumas. Daug naudos duoda ir lengva fizinė veikla – tiesiog ribojimas laiko, praleidžiamo sėdint, padidina žmogaus energijos sąnaudas. Nejudrus gyvenimo būdas, kai sėdima ar gulima kelias valandas per dieną, reikalauja labai nedaug energijos. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla sukelia lengvą prakaitavimą ir/ar nežymiai padažnėjusį kvėpavimą. Intensyvi fizinė veikla sukelia stiprų prakaitavimą, smarkiai padažnėjusį kvėpavimą ir širdies plakimą (2 lent.).
Kokios apimties fizinis aktyvumas turėtų būti?
Kalbant apskritai, kuo daugiau laiko praleidžiama aktyviai judant, tuo geriau. Pagal galimybes reiktų kuo daugiau laiko užsiimti lengva fizine veikla – stovėti, vaikščioti, lėtai važiuoti dviračiu, prasimankštinti pasitempiant, lipti laiptais, tvarkytis namuose, užsiimti lengvu sportu, kaip stalo tenisu ar golfu. Susikaupusi kad ir nedidelė visos dienos fizinė veikla naudinga sveikatai. Be to, reikia nuolat riboti laiką, praleidžiamą sėdint, pavyzdžiui, žiūrint TV programas. Kuo mažiau laiko sėdima, tuo lengviau išlaikyti normalų kūno svorį, tuo nauda sveikatai didesnė. Didelės naudos sveikatai galima tikėtis, jei vidutinio aktyvumo fizinė veikla užims mažiausiai 150 minučių per savaitę arba labai intensyvi veikla užims 75 minutes per savaitę, arba pagal galimybes bus užsiimama abiem – vidutine ir intensyvia veikla. Vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos pavyzdžiu galėtų būti organizmo ištvermę ir atsparumą keliantys fiziniai pratimai ir intensyvi aerobika.
Vaikai ir jaunuoliai turi sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos per dieną, tai atlikti jie gali ir per kelis kartus, pavyzdžiui, per 2 kartus po 30 minučių. ar svarbu fizinės veikos rūšis?
Užsiėmimas bet kokia fizine veikla naudingas. Paprastai kuo jos daugiau, tuo geriau.
Kalbant apskritai, kuo daugiau laiko praleidžiama aktyviai judant, tuo geriau. Pagal galimybes reiktų kuo daugiau laiko užsiimti lengva fizine veikla – stovėti, vaikščioti, lėtai važiuoti dviračiu, prasimankštinti pasitempiant, lipti laiptais, tvarkytis namuose, užsiimti lengvu sportu, kaip stalo tenisu ar golfu. Susikaupusi kad ir nedidelė visos dienos fizinė veikla naudinga sveikatai. Be to, reikia nuolat riboti laiką, praleidžiamą sėdint, pavyzdžiui, žiūrint TV programas. Kuo mažiau laiko sėdima, tuo lengviau išlaikyti normalų kūno svorį, tuo nauda sveikatai didesnė. Didelės naudos sveikatai galima tikėtis, jei vidutinio aktyvumo fizinė veikla užims mažiausiai 150 minučių per savaitę arba labai intensyvi veikla užims 75 minutes per savaitę, arba pagal galimybes bus užsiimama abiem – vidutine ir intensyvia veikla. Vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos pavyzdžiu galėtų būti organizmo ištvermę ir atsparumą keliantys fiziniai pratimai ir intensyvi aerobika.
Vaikai ir jaunuoliai turi sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinės ir intensyvios fizinės veiklos per dieną, tai atlikti jie gali ir per kelis kartus, pavyzdžiui, per 2 kartus po 30 minučių. ar svarbu fizinės veikos rūšis?
Užsiėmimas bet kokia fizine veikla naudingas. Paprastai kuo jos daugiau, tuo geriau.
Kiek galima sumažinti vėžio riziką būnant fiziškai aktyviam?
Nustatyta, kad žmonių, kurie mažiausiai 30 min. per dieną (arba mažiausiai 150 min. per savaitę) užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, vėžio rizika 4 proc. mažesnė, palyginti su rizika žmonių, kurie mažiau nei 15 min. per dieną užsiima lengva fizine veikla. Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip sveika mityba, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas, reiškiasi žmoguje kartu, todėl sunku atskirti kiekvieno jų nepriklausomą įtaką sveikatai. Didžiausia nauda sveikatai pasiekiama laikantis visų sveikos gyvensenos reikalavimų.
Nustatyta, kad žmonių, kurie mažiausiai 30 min. per dieną (arba mažiausiai 150 min. per savaitę) užsiima vidutinio intensyvumo fizine veikla, vėžio rizika 4 proc. mažesnė, palyginti su rizika žmonių, kurie mažiau nei 15 min. per dieną užsiima lengva fizine veikla. Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip sveika mityba, normalus kūno svoris, fizinis aktyvumas, reiškiasi žmoguje kartu, todėl sunku atskirti kiekvieno jų nepriklausomą įtaką sveikatai. Didžiausia nauda sveikatai pasiekiama laikantis visų sveikos gyvensenos reikalavimų.
Kaip būti labiau fiziškai aktyviam?
Siekiant būti kuo labiau fiziškai aktyviam, daugumai mūsų svarbiausia kuo mažiau laiko praleisti sėdint – trumpinti TV žiūrėjimo, praleidžiamą prie kompiuterio laiką ir pan. Sveikatai, palyginti su sėdėjimu, daug naudingesnis net paprastas stovėjimas ar vaikščiojimas. Pavyzdžiui, kasdien važiuojant į darbą visuomeniniu transportu, reiktų išlipti keliomis stotelėmis anksčiau ir iki darbo pabaigti eiti pėsčiomis. Važiuojant nuosavu automobiliu, automobilį galima priparkuoti toliau nuo įstaigos, o likusį kelią į darbą eiti pėsčiomis. Reikia stengtis, jei tik galima, lipti laiptais, užuot važiavus į kitus aukštus liftu. Kai kalbama telefonu, geriau kalbėtis stovint nei sėdint. Reikia riboti laiką, praleidžiamą sėdint – judėjimas pareikalaus daugiau energijos ir neleis didėti kūno svoriui. Tai netiesiogiai mažina vėžio riziką. Yra daug būdų būti vidutiniškai ar labai fiziškai aktyviam kasdien. Geriausia užsiimti ta veikla, kuri teikia malonumo. Tai gali būti pasivaikščiojimai, šokiai, važinėjimasis dviračiu. Galima pagalvoti apie bėgimą ristele ar pasiplaukiojimą. Užsiėmimas fizine veikla kartu su draugu skatina motyvaciją daugiau judėti. Labai gera kievienam susirasti sau tinkamą veiklą, kuri taptų įpročiu.
Siekiant būti kuo labiau fiziškai aktyviam, daugumai mūsų svarbiausia kuo mažiau laiko praleisti sėdint – trumpinti TV žiūrėjimo, praleidžiamą prie kompiuterio laiką ir pan. Sveikatai, palyginti su sėdėjimu, daug naudingesnis net paprastas stovėjimas ar vaikščiojimas. Pavyzdžiui, kasdien važiuojant į darbą visuomeniniu transportu, reiktų išlipti keliomis stotelėmis anksčiau ir iki darbo pabaigti eiti pėsčiomis. Važiuojant nuosavu automobiliu, automobilį galima priparkuoti toliau nuo įstaigos, o likusį kelią į darbą eiti pėsčiomis. Reikia stengtis, jei tik galima, lipti laiptais, užuot važiavus į kitus aukštus liftu. Kai kalbama telefonu, geriau kalbėtis stovint nei sėdint. Reikia riboti laiką, praleidžiamą sėdint – judėjimas pareikalaus daugiau energijos ir neleis didėti kūno svoriui. Tai netiesiogiai mažina vėžio riziką. Yra daug būdų būti vidutiniškai ar labai fiziškai aktyviam kasdien. Geriausia užsiimti ta veikla, kuri teikia malonumo. Tai gali būti pasivaikščiojimai, šokiai, važinėjimasis dviračiu. Galima pagalvoti apie bėgimą ristele ar pasiplaukiojimą. Užsiėmimas fizine veikla kartu su draugu skatina motyvaciją daugiau judėti. Labai gera kievienam susirasti sau tinkamą veiklą, kuri taptų įpročiu.
Ar fizinis aktyvumas naudingas, jei žmogus jau serga vėžiu?
Sergančiųjų kai kurių lokalizacijų vėžiu tyrimai parodė, kad pacientų fizinis aktyvumas gydymo metu ir po jo pagerino jų fizinę būklę ir gyvenimo kokybę, sumažino su liga susijusį nuovargį. Taigi, jei sveikatos specialistai nepataria kitaip, vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojama būti kuo labiau fiziškai aktyviems, atsižvelgiant į galimybes. apie laiką, praleidžiamą sėdint
Daugėja įrodymų, kad netgi sugebantiems sukaupti pakankamą vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo bagažą žmonėms taip pat labai svarbu, kaip jie praleidžia likusį laiką. Likusį laiką praleidžiant sėdint prie televizoriaus ar kompiuterio taip pat didėja galimybė augti kūno svoriui, o įgijus antsvorio didėja kai kurių rūšių vėžio rizika.
Daugėja įrodymų, kad netgi sugebantiems sukaupti pakankamą vidutinio ir didelio fizinio aktyvumo bagažą žmonėms taip pat labai svarbu, kaip jie praleidžia likusį laiką. Likusį laiką praleidžiant sėdint prie televizoriaus ar kompiuterio taip pat didėja galimybė augti kūno svoriui, o įgijus antsvorio didėja kai kurių rūšių vėžio rizika.
Atnaujinta 2018-06-01 12:30
nvi.lt (fiziniams asmenims)