Melanoma

Pirmiausia pacientą turėtų apžiūrėti šeimos gydytojas, kuris, jei reikės, pasiųs jį pas odos gydytoją (dermatologą) ar onkologą.

Odos specialistas išsiaiškina, kada pastebėti pakitimai odoje, ar jie atsirado buvusioje švarioje odos vietoje, ar buvusiame apgame. Jis paklausia, ar pacientas anksčiau stipriai nudegdavo saulėje, įvertina jo odos, akių, plaukų spalvą. Gydytojas apžiūri, ar lygūs įtartino darinio kraštai, ar tolygi viso darinio spalva, ar neišopėjęs jo paviršius.

Dar aiškiau, ar nėra melanomos simptomų, galima įsitikinti apžiūrint darinį dermatoskopu. Tai optinis prietaisas, leidžiantis ženkliai patikslinti melanomos diagnostiką.

Jei po pokalbio ir paciento apžiūros įtariama odos melanomos diagnozė, gydytojas pasiūlo atlikti biopsiją. Tai reiškia, kad apgamas vietinės nejautros sąlygomis bus pašalintas, kad jį būtų galima ištirti mikroskopiškai. Mikroskopiškai tiriant biopsinę medžiagą nustatoma, ar pašalintame darinyje yra piktybinių ląstelių, be to, nustatomas labai svarbus ligos gydymui parinkti ir ligos prognozei įvertinti rodiklis – melanomos ląstelių įsiskverbimo į sveikus odos sluoksnius gylis.

Šiuo metu melanomos vietinio išplitimo į odos sluoksnius ir gilesnius audinius gyliui įvertinti naudojamos Breslau ir Klarko klasifikacijos. Yra išskiriami 4 melanomos įsiskverbimo į odą lygiai. Gydytojas, įvertinęs konkretų atvejį, nuspręs, kokie bus tolesni tyrimai ir gydymas.

Jei melanoma aptikta pakankamai anksti ir navikas yra dar “plonas”, t. y. jo storis mažesnis nei 1mm, paprastai nieko daugiau daryti nereikia, jei jis jau pašalintas. Žinoma, tolesni nuolatiniai paciento sveikatos patikrinimai būtini, kad būtų įsitikinama, ar piktybinis procesas nepasikartoja.

Jei melanoma nustatoma anksti, paprastai ji išgydoma sėkmingai. Štai kodėl visuomenės sveikatos mokymo programos ragina kreiptis į medikus tuoj pat, kai tik pastebimas pakitęs apgamas. Nuo seno visuomenėje sklando mitas, kad labai pavojinga liesti apgamus. Nemažai žmonių ir šiandien bijo kreiptis į gydytojus, pastebėję apgamų pakitimų ar atsiradusių dėmelių sveikoje odoje. Tačiau patirtis ir moksliniai tyrimai parodė, kad ši baimė nepagrįsta. Priešingai, kuo greičiau gydytojas įvertins pakitimus, tuo didesnė tikimybė, kad liga, jei ji pacientą užklupo, bus nustatyta ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydyta. Todėl kartkarčiais patys turime rūpestingai apžiūrėti viso kūno odą, įvertinti, ar neatsirado netaisyklingos formos dėmelių ten, kur anksčiau jų nebuvo, ar nepakito anksčiau buvę apgamai. Pastebėję ką nors įtartino, turime būtinai susitikti su gydytoju.

Papildomi tyrimai

Jei melanomos diagnozė patvirtinta ir aptikta, kad navikas nėra “plonas”, o įsiskverbęs į gilesnius odos sluoksnius, tuomet reikia įsitikinti, ar liga nėra išplitusi už pirminio darinio ribų. Tam turi būti atlikti papildomi tyrimai. Atlikti gali būti pasiūlyta:

• Kraujo tyrimus.Kraujo tyrimai atliekami bendrai sveikatos būklei įvertinti.
• Krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą. Šis tyrimas atliekamas norint įsitikinti, ar nėra ligos išplitimo į plaučius požymių.
• Kepenų ir kitų pilvo organų ultragarsinį tyrimą (echoskopiją). Šio tyrimo metu su garso bangų pagalba aparato ekrane gaunamas pilvo organų vaizdas. Tyrimas atliekamas ultragarsinės diagnostikos skyriuje. Tiriamasis patogiai guli ant nugaros, specialiu geliu patepama pilvo oda. Mažas, panašus į mikrofoną prietaisas, kuris skleidžia garso bangas, vedžiojamas virš tiriamų organų. Kompiuterinė įranga garso bangų aidą paverčia vaizdu. Ultragarsas gali būti panaudotas naviko dydžiui išmatuoti ir jo padėčiai nustatyti. Tai neskausmingas, kelias minutes trunkantis tyrimas.
• Kaulų skenavimą naudojant izotopus. Radioaktyvios medžiagos (izotopų) sušvirkščiama į veną, paprastai – į rankos. Po 2–4 valandų skenuojama. Melanomos metastazių pažeistos kaulų sritys sukaupia daugiau radioaktyvių medžiagų negu sveikos, tai ir matoma skenogramose.
• Kompiuterinę tomografiją (KT). Kompiuterinė tomografija yra rentgeninio tyrimo rūšis. Atliekama daug krūtinės ląstos ir pilvo srities rentgeno vaizdų, kuriuos apdorojus kompiuteriu gaunami detalūs šių kūno dalių organų rentgeno vaizdai. Tyrimo dieną pacientas turi mažiausiai 4 valandas iki tyrimo nevalgyti ir negerti. Duodama išgerti specialaus skysčio likus kelioms valandoms iki tyrimo ir prieš pat pradedant jį. Šis skystis, patekęs į virškinamąjį traktą, bus matomas rentgeno vaizduose. Tai padės gauti aiškesnį vaizdą ir tiksliau jį įvertinti, ar krūtinės ir pilvo organuose bei limfmazgiuose nėra ligos išplitimo požymių. Tyrimo metu pacientas patogiai guli ant kušetės. Procedūra neskausminga, bet reikia ramiai gulėti apie 30–40 minučių. Kai baigiama, pacientas iš karto gali eiti namo. Gali reikėti atlikti ir galvos KT. Iš serijos galvos skersinių vaizdų kompiuterinė technika išgauna detalius tiriamojo asmens smegenų vaizdus, kurie parodo, ar smegenų audinyje nėra melanomos metastazių. Tyrimo metu pacientas guli taip, kad jo galva būtų skenerio viduje. Tyrimas trunka apie pusę valandos, jis neskausmingas.
• Magnetinį rezonansą. Šio tyrimo metodo principas skiriasi nuo KT: čia tiriamos kūno dalies vaizdams išgauti panaudojami ne rentgeno spinduliai, o magnetiniai laukai. Galvos smegenų tyrimo metu tiriamasis turi labai ramiai gulėti metalinio cilindro, atviro abiejuose galuose, viduje. Tyrimas trunka apie 1 valandą. Tai visai neskausminga. Gulėdamas cilindro viduje pacientas turi rankose pultelį, kuriuo, jei prireikia (pvz., jei pajunta uždaros patalpos baimę), gali iškviesti gydytoją.