Krūtų vėžys

Ankstyvoji krūties vėžio diagnostika

Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Išsivysčiusiose šalyse, siekiant krūties vėžį aptikti ankstyvos stadijos, tam tikro amžiaus (kai rizika susirgti krūties vėžiu didžiausia) grupės moterims vykdomos atrankinės mamografinio tyrimo programos.

Mamografinis tyrimas leidžia apikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Tokia programa nuo 2005 metų vykdoma ir mūsų šalyje. Lietuvoje ši programa numato nemokamą abiejų krūtų rentgeninį (mamografinį) tyrimą 1 kartą kas dveji metai kiekvienai 50-69 metų amžiaus moteriai. Siekiama, kad, atliekant tyrimą kas dveji metai, krūties vėžys, jei moteris juo susirgtų, būtų nustatytas ankstyvos stadijos ir sėkmingai išgydytas. Mamografinio tyrimo metu aptikus pakitimų krūtyje, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.

Moterys, kurios yra jaunesnės ir pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir dėl to jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl jų krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti ir nelaukiant, kol joms sukaks 50 metų.

 

Jei pati moteris ar jos gydytojas apčiuopia mazgą ar sukietėjimą krūtyje arba, jei atsiranda kokių nors kitų ligos simptomų, būtina atlikti tyrimus ir tiksliai nustatyti tikrąją diagnozę. Jei vykdant atrankinę mamografinę programą moteriai aptikta įtartinų pakitimų krūtyje, kurių galbūt nei pati moteris ar gydytojas nebuvo apčiuopę, tuomet taip pat atliekami kiti krūties tyrimai, patikslinantys diagnozę.

Mamografija

Tai rentgeninis krūtų tyrimas, atliekamas rentgeno aparatais, vadinamais mamografais. Atliekama po 2 kiekvienos krūties mamogramas – krūtys peršviečiamos iš viršaus ir iš šono. Tyrimas atliekamas moteriai stovint šalia aparato. Krūtis padedma ir švelniai suspaudžiama tarp dviejų rentgeno aparato plokščių iš viršaus į apačią. Įjungus aparatą, rentgeno spinduliai sklinda iš aparato galvutės, esančios virš krūties. Atliekant kitos krypties mamogramą, aparato galvutė pasukama į šoninę padėtį, krūtis suspaudžiama iš abiejų jos šonų ir, įjungus aparatą, atliekama šoninė mamograma. Atlikus abiejų krypčių mamogramas gaunamas išsamesnis krūties audinių vaizdas. Kartais moterys skundžiasi nemaloniu jausmu ar net skausmu krūtyse, kai jos suspaudžiamos atliekant tyrimą. Šiek tiek suspausti krūtį mamografijos metu būtina siekiant gauti geros kokybės mamogramą. Ši procedūra trunka neilgai, mažiau nei minutę. Mamogramas įvertina gydytojas radiologas, ieškodamas jose pakitimų.

Mamografinis tyrimas yra informatyvus ir rekomenduojamas atlikti vyresnėms moterims, turinčioms daugiau nei 40 metų. Jaunesnių moterų krūtų audinys tankus, standus, todėl esantys pakitimai mamogramose gali būti nematomi. Joms labiau tinka krūtų tyrimas ultragarsu.

Krūties tyrimas ultragarsu (echoskopija)

Šis tyrimas atliekamas aparatu, vadinamu echoskopu – panaudojant aukšto dažnio garso bangas ir kompiuterinę techniką gaunami krūties vaizdai, kurie matomi echoskopo ekrane.

Tyrimas neskausmingas, trunka keletą minučių. Jį atlieka gydytojs radiologas. Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, krūtys ištepamos specialiu geliu, kad kontaktas tarp aparato daviklio ir odos būtų glaudesnis. Garso bangų daviklis, prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas krūties paviršiumi. Aukšto dažnio garso bangos, sklisdamos į krūtį, savo kelyje sutinka įvairaus tankio audinių ir, atsimušusios į juos, aidu grįžta į echoskopo kompiuterinę dalį. Krūties audinio vaizdai matomi ekrane, galima juos analizuoti.

Kartais, siekiant gauti papildomų duomenų, atliekamas spalvoto doplerio ultragarsinis krūties tyrimas. Šiuo atveju ultragarsinio tyrimo aparatas veikia taip, kad ekrane galima pamatyti krūtyje esančio mazgo kraujotaką: iš besikaitaliojančių mėlynos ir raudonos spalvos dėmių santykio gydytojas radiologas atpažįsta, ar navikas piktybinis ar gerybinis.

Krūties biopsija

Siekiant nustatyti tikrąją diagnozę, nepakanka fakto, kad mazgelis krūtyje apčiuopiamas ar aptiktas atlikus mamografinį ar ultragarsinį tyrimą. Galutinė diagnozė nustatoma, kai įtartino krūties naviko ląstelės ištiriamos mikroskopu. Naviko ląstelių gaunama atlikus krūties biopsiją.

Punkcinė biopsija (aspiracinė punksija)

Punkcinei naviko biopsijai atlikti naudojama plona adata ir švirkštas. Gydytojas, atliekantis biopsiją, pirštais apčiuopia krūties mazgą ir per odą duria į jį. Kai adata įsminga į mazgą, švirkštu išsiurbiama (aspiruojama) jo ląstelių. Gauta medžiaga siunčiama gydytojui patologui ištirti ją mikroskopu ir nustatyti, ar yra vėžio ląstelių. 

Jei krūties mazgelis nedidelis ir pirštais neapčiuopiamas, punkcinė biopsija atliekama veiksmus kontroliuojant ultragarsu, rentgenu ar kompiuterine tomografija.

Paprastai prieš šią procedūrą audinių nuskausminti nereikia. Po punkcinės biopsijos dūrio vietoje atsiranda mėlynė, jaučiamas nedidelis skausmas. Po pusantros dviejų savaičių šie reiškiniai išnyksta.

Stulpelinė biopsija

Stulpelinei naviko biopsijai atlikti naudojama storašerdė adata, storesnė nei punkcinei bopsijai. Manipuliacija atliekama vietinės nejautros sąlygomis. Šia storašerde adata gaunamas didesnis kiekis – 10 mm ilgio ir 2 mm skersmens naviko audinių stulpelis. Paprastai paimami 3-5 naviko audinių stulpeliai. Tiek medžiagos pakanka ne tik nustatyti, ar yra vėžio ląstelių, bet ir atlikti kitus svarbius naviko tyrimus.

Gydytojas, atlikdamas stulpelinę biopsiją, veiksmus kontroliuoja apčiuopdamas krūties naviką pirštais arba panaudodamas ultragarsą ar kompiuterinę tomografiją, jei navikas neapčiuopiamas.

Po stulpelinės biopsijos krūtyje lieka mėlynė, dūrio vieta skausminga. Šie reiškiniai laikini, išnyksta per 2 savaites.

Ekscizinė biopsija (tumorektomija)

Tai navikinio mazgo pašalinimas chirurginiu būdu vietinės nejautros sąlygomis. Pašalintas mazgas siunčiamas į patologijos laboratoriją, atliekamas jo mikroskopinis tyrimas. Pacientė išleidžiama į namus ir laukia tyrimo išvados. Šio tipo krūties biopsija gali būti atliekama, kai kitais būdais gauti naviko ląstelių nepavyksta.

Tačiau vis tik praktikoje kartu su naviku šalinami ir aplink jį esantys krūties audiniai, atliekama platesnė nei navikas audinių ekscizija, t. y. pašalinamas didesnės ar mažesnės apimties krūties segmentas. Patologas atlieka skubų pašalinto krūties segmento mikroskopinį tyrimą ir nustato, ar navikas yra piktybinis, jei taip, ar vėžio ląstelių nėra pašalinto krūties segmento kraštuose. Pacientė, kol bus atliktas skubus tyrimas, guli ant operacinio stalo. Jei segmento kraštai „švarūs“, pacientės žaizda užsiuvama, jei ne – operacijos apimtis išplečiama. Ekscizinę biopsiją tokiais atvejais galima laikyti ir chirurginiu krūties vėžio gydymu.

Kraujo tyrimai

Atliekami bendrieji hematologiniai bei biocheminiai kraujo tyrimai bendrajai sveikatos būklei patikrinti. Šie tyrimai parodo kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekio pakitimus bei vidaus organų (inkstų, kepenų) veiklą.

Kiti tyrimai

Jei atlikus anksčiau aprašytus tyrimus krūties vėžio diagnozė patvirtinama, ligos išplitimui įvertinti, t. y. nustatyti, ar nėra metastazių kituose organuose, atliekamas krūtinės ląstos rentgeninis, kepenų, gimdos ir jos priedų ultragarsinis tyrimai, jei reikia, gali būti atliekamas kaulų skenavimas, reikiamos kūno srities KT ar magnetinio rezonanso tyrimai.

HER 2 tyrimas

Norint suprasti, kas yra HER2, reikia žinoti, kas yra ląstelės receptoriai ir kas yra augimo faktoriai.

Receptoriai – tai tam tikri baltymai, esantys ląstelių paviršiuje ar jos viduje. Kitos baltyminės ar cheminės medžiagos esančios kraujyje gali prisijungti prie receptoriaus ir per jį perduoti informaciją ląstelei, pavyzdžiui, daugintis, grįžti į ankstesnę būseną ar kt.

Augimo faktoriai – tai tam tikros organizmo cheminės medžiagos, kurios prisijungia prie ląstelės receptorių ir perduoda signalą joms daugintis ir augti.

HER2 receptorius – tai baltymas, kuris kartais randamas ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus. Juos išskiria specifiniai genai, vadinami HER2/neu ganais. HER 2 receptorius yra žmogaus epidermio augimo faktoriaus, natūraliai esančio organizme, receptorius. Kai žmogaus epidermio faktorius prisijungia prie HER 2 receptorių, tuomet vėžio ląstelėms perduodamas signalas greičiau daugintis – stimuliuojamas krūties vėžio augimas.

Kai kuriais atvejais krūties vėžio ląstelės turi HER 2 receptorius, kitais ne. Kai vėžio ląstelės turi šį receptorių, kalbama apie HER 2 teigiamą krūties vėžį. Nustatyta, kad maždaug 1 iš 5 krūties vėžiu sergančių moterų, serga HER 2 teigiamu krūties vėžiu.

HER 2 receptorių nustatymas

Tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar krūties vėžys yra HER 2 teigiamas ar neigiamas. Tyrimas gali būti atliekamas iš krūties naviko medžiagos, gautos atlikus stulpelinę biopsiją, arba iš operacinės medžiagos, gautos atlikus krūties operaciją – krūties kvadrantektomiją, rezekciją ar visos krūties pašalinimą.

Yra 2 pagrindiniai HER 2 nustatymo metodai – imunohistocheminis (IHC) ir fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH):

Imunohistocheminiu metodu nustatomas HER 2 receptorių (baltymo) lygis krūties vėžio ląstelėse. HER 2 lygis vertinamas ir žymimas nuo 0 iki 3+(pliusų).

• 0–1+ reiškia normalų HER 2 lygį, tyrimo rezultatas  – HER 2 neigiamas,
• 2+ reiškia vidutinį HER2 receptorių lygį vėžio ląstelėse,
• 3+ reiškia aukštą HER 2 receptorių lygį krūties vėžio ląstelėse.

Kai gaunamas rezultatas 2+, rekomenduojama HER 2 tyrimą pakartoti kitu – FISH metodu, nes 2+ rezultatas yra tarpinis, nevisai tikslus, nei neigiamas nei teigiamas.

Fluorescencinės in situ hibridizacijos (FISH) metodu nustatomas HER 2/neu genų lygis vėžio ląstelėse. Šis genas yra atsakingas už HER 2 receptorių (baltymo) padidėjusią produkciją.

• FISH neigiamas rezultatas reiškia, kad HER 2/neu genų lygis normalus.
• FISH teigiamas rezultatas reiškia, kad HER2/neu genų lygis per didelis.

HER 2 teigiamas krūties vėžys

HER2 teigiami krūties piktybiniai navikai auga gerokai greičiau, ligos eiga agresyvesnė nei HER 2 neigiamų. Žinoti, ar krūties vėžys yra HER 2 teigiamas svarbu, nes tai turi įtakos gydymui. Be viso kito gydymo tais atvejais gali būti naudojamas vaistas – monokloninis antikūnas, kurio veikimo taikinys – HER 2 receptoriai. Šis vaistats vadinamas Herceptinu. Prisijungus prie HER 2 receptoriaus šiam vaistui, receptoriaus nebegali veikti žmogaus epidermio augimo faktorius, todėl sustabdomas vėžio ląstelių dauginimasis ir augimas. HER 2 teigiamo krūties vėžio gydymas monokloniniais antikūnais sumažina ligos atsinaujinimo ir progresavimo galimybę.

Hormonų receptoriai

Kai kurie krūties vėžiai turi receptorių, sąveikaujančių su moteriškaisiais, natūraliai kiaušidžių gaminamais hormonais  – estrogenais ir progesteronu. Ši sąveika skatina krūties vėžio vystymąsi. Jei, atlikus naviko biopsinės ar operacinės medžiagos tyrimus nustatoma šių receptorių, kalbama apie teigiamus estrogenų ar progesterono receptorius turintį krūties vėžį (ER+), (PR+). Hormonų receptorių lygis vertinamas nuo 1 iki 4+ (pliusų).

Žinoti, ar krūties vėžys turi hormonų receptorių, labai svarbu, nes tai glaudžiai susiję su ligos gydymu. Šiuos receptorius turintis krūties vėžys efektyviai gydomas hormonoterapija.