Inkstų vėžys

Paprastai pirmiausia apie minėtus paciento simptomus ir skundus sužino šeimos gydytojas. Jis apžiūri pacientą, atlieka šlapimo, kraujo tyrimus ir, jei įtaria inkstų vėžį, pasiunčia jį atlikti kitus tyrimus, kad diagnozė būtų patvirtinta arba paneigta. Jei nustatomas inkstų vėžio diagnozė, atliekami tyrimai ligos išplitimui įvertinti.  

Inkstų tyrimas ultragarsu (echoskopija)
Tyrimas neskausmingas, nevarginantis paciento, nereikalaujantis ypatingo pasirengimo, atliekamas per keletą minučių. Prieš atliekant jį, patartina 6 valandas nevalgyti. Prieš tyrimą juosmens oda patepama geliu, kad kontaktas tarp daviklio ir odos būtų kuo geresnis. Pacientui patogiai gulint ant pilvo, gydytojas juosmens oda vedžioja ultragarso aparato daviklį, iš kurio į kūną sklinda aukšto dažnio garso bangos. Kai reikia, gydytojas paprašo pacientą pasiversti ant nugaros ir apžiūri inkstus iš pilvo pusės. Ultragarso bangos, kurias skleidžia aparato daviklis, sutikusios savo kelyje įvairius organus, aidu grįžta atgal ir kompiuterinė technika jas paverčia tiriamosios srities organų vaizdu, matomu ekrane.

Tai labai informatyvus tyrimas: apžiūrimi inkstai, įvertinama jų forma, dydis, nustatoma, kuriame inkste yra navikas (jei yra, kurioje organo dalyje, kokių matmenų); apžiūrima, ar padidėję šalia inkstų esantys limfmazgiai, ar į navikinį procesą neįtraukti gretimi pilvo organai.

Šio tyrimo metu gydytojas radiologas gali specialia adata atlikti inksto naviko biopsiją jos eigą kontroliuodamas ultragarsu. Biopsijos metu paimtą medžiagą mikroskopu ištiria patologas ir nustato, ar yra inksto vėžys.

Intraveninė urograma
Tai rentgeninis šlapimo išskyrimo sistemos tyrimas. Kad inkstai ir šlapimo takai rentgenogramose būtų gerai matomi, tiriamajam į veną suleidžiama rentgenokontrastinės medžiagos. Tai speciali medžiaga, paryškinanti rentgeno spinduliais tiriamų organų vaizdą. Šią medžiagą kraujo srovė nuneša ir į inkstus, per kuriuos ji pasišalina iš organizmo – kartu su šlapimu šlapimtakiais nuteka į šlapimo pūslę. Atlikus rentgeninį inkstų ir šlapimo takų tyrimą, rentgeno nuotraukose gerai matomi inkstai, šlapimtakiai bei šlapimo pūslė.

Gydytojas radiologas, apžiūrėjęs tokias rentgenogramas, įvertina, ar yra pakitimų inkstuose, šlapimo išskyrimo sistemos takuose, ar šie pakitimai nesusiję su inkstų vėžiu.

Leidžiant kontrastinę medžiagą į veną, kartais kai kurie pacientai gali jausti užliejančią kūną karščio bangą, trunkančią kelias akimirkas. Kartais jaučiamas diskomfortas pilvo srityje, tačiau šis pojūtis trunka neilgai. Kai tyrimas užbaigiamas, galima eiti į namus.    

Kompiuterinė tomografija (KT)
Tai – rentgeninio tyrimo metodas, atliekamas aparatu, vadinamu kompiuteriniu tomografu (KT). Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno srities (krūtinės ląstos, pilvo, mažojo dubens ar kitos kūno dalies ) skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi taip, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai “supjaustyta”. Tik šiuo atveju “pjūvius” atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Tiriant inkstus, atliekama juosmeninės kūno dalies kompiuterinė tomografija. Jei reikia, siekiant nustatyti, ar liga neišplito į kitas kūno sritis, gali būti atliekama ir kitų sričių, pavyzdžiui, krūtinės ląstos KT. Gydytojas, turėdamas kitų tyrimų rezultatus, nusprendžia, ar reikia atlikti KT, o jei reikia, kokios kūno srities.

Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame “pjūvyje” esantys organai. Gydytojas, apžiūrėdamas ir įvertindamas visus vaizdus, nustato, kuriame inkste yra navikas, ar jis neišplitęs už inksto ribų, kiek jis susijęs su aplinkiniais organais, ar yra metastazių limfmazgiuose ir kt. 4 valandas prieš tyrimą pacientui negalima valgyti. Valandą prieš tyrimą į veną sušvirkščiama arba duodama išgerti rentgenokontrastinio preparato. Tai leidžia gauti informatyvesnius vaizdus.

Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant specialaus stalo, yra neskausmingas. Ramiai išgulėti reikia 30–40 minučių. Po tyrimo pacientas gali eiti namo.

Kontroliuojant kompiuterine tomografija taip pat galima adata atlikti inksto biopsiją, gauti naviko audinio ir jį ištirti mikroskopu.  

Magnetinio rezonanso tomografija
Šis tyrimas panašus į kompiuterinės tomografijos metodą, atliekamas panašiu tikslu, tačiau skiriasi tuo, kad kūno vaizdai gaunami panaudojant magnetinį lauką, o ne rentgeno spindulius. Atliekant tyrimą pacientas guli ant specialaus stalo, esančio metaliniame cilindre, kurio abu galai atviri. Tyrimas visai neskausmingas, trunka apie 30 minučių. Šis tyrimas gali būti nemalonus tiems asmenims, kurie bijo uždarų erdvių.

Magnetinio rezonanso tomografija naudojama nebūtinai kiekvienu inkstų vėžio atveju.Magnetinio rezonanso tomografo magnetas yra galingas, todėl prieš procedūrą būtina nusiimti visus metalinius daiktus.

Šio tyrimo negalima atlikti asmenims, turintiems po oda implantuotą širdies stimuliatorių arba kūno viduje metalines kabutes, kuriomis kažkada operacijos metu buvo susiūti audiniai.