Besiskundžianti aukščiau aprašytais simptomais moteris pirmiausiai apžiūrima akušerio ginekologo – jai atliekamas ginekologinis tyrimas. Ginekologinis tyrimas atliekamas moteriai sėdint specialioje ginekologinės apžiūros kėdėje.
Apžiūrai naudojami makšties skėtikliai makščiai išplėsti, kad būtų galima geriau apžiūrėti ją ir gimdos kaklelį. Gydytojas apžiūri makšties ir gimdos kaklelio gleivinę, mato, ar yra kraujo ir kt.
Dubens organų apčiuopos metu gydytojas viena ranka per pilvo sieną apčiuopia gimdą, kiaušides, kiaušintakius, kitos rankos dviem pirštais įkištais į makštį švelniai spausdamas iš apačios į viršų, kad gimda priartėtų prie pilvo sienos ir būtų geriau apčiuopiama. Stengiamasi nustatyti, ar nėra pakitusi minėtų organų įprastinė vieta, jų dydis, konsistencija, forma, ar nėra susiformavusių papildomų darinių ir kt.
Jei ginekologinės apžiūros metu apčiuopiama padidėjusi negu turėtų būti menopauzėje esančiai moteriai gimda, jei moteris skundžiasi anksčiau minėtais simptomais, atliekami detalesni gimdos tyrimai, kad būtų nustatyta tikroji ligos diagnozė.
Gimdos echoskopija
Šio tyrimo metu panaudojant aukšto dažnio garso bangas ir kompiuterinę techniką gaunami organų vaizdai, kurie matomi monitoriaus ekrane.
Dubens organų (gimda yra dubenyje) tyrimas ultragarsu atliekamas, kai šlapimo pūslė yra pilna šlapimo – tuomet geriau matomi dubens organai bei pakitimai juose. Todėl pusvalandį prieš atliekant echoskopiją reikia išgerti keletą stiklinių vandens.
Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, pilvas ištepamas specialiu geliu. Garso bangų daviklis, nedidelis prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas pilvo paviršiumi. Dubens organų vaizdai matomi ekrane, galima juos analizuoti. Gydytojas įvertina gimdos dydį, jos gleivinės storį, ar joje yra papildomų darinių. Šio tyrimo metu apžiūrima šlapimo pūslė, kiaušidės, kiaušintakiai.
Gimdos echoskopija dabar dažnai atliekama specialų garso bangų daviklį įstūmus į makštį. Tai vadinama vaginaline echoskopija. Šiuo atveju nebūtina, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Tyrimo metu iš arti apžiūrima gimda, gimdos gleivinė (endometriumas).
Jei, įvertinus esamus simptomus, ginekologinio, echoskopinio tyrimo duomenis įtariamas gimdos kūno vėžys, šių tyrimų dar nepakanka vėžio diagnozei patvirtinti – būtina atlikti gimdos gleivinės biopsiją ir gautą medžiagą ištirti mikroskopu. Gimdos gleivinės biopsija gali būti atliekama keliais būdais, kurį jų naudoti, nusprendžia gydytojas.
Histeroskopija ir biopsija
Histeroskopija – gimdos gleivinės apžiūrėjimas iš vidaus. Šis tyrimas atliekamas specialiu prietaisu histeroskopu, kurio viename gale yra šviesos šaltinis, kitame optinė sistema. Histeroskopas per per makštį ir gimdos kaklelio kanalą įstumiamas į gimdos ertmę, gydytojas per optinę aparato sistemą apžiūri gimdos gleivinę iš vidaus ir iš įtartinos vietos paima gleivinės gabaliuką mikroskopiškai jį ištirti. Ši procedūra atliekama bendrosios ar vietinės nejautros sąlygomis. Po jos moteriai keletą dienų gali būti kraujo ar kraujingų išskyrų iš lyties takų bei skausminga pilvo apačia.
Gimdos kaklelio kanalo diliatacija ir gimdos kiuretažas
Tai nedidelės apimties operacija, kurios metu specialiais instrumentais diliatatoriais (plėtikliais) išplečiamas gimdos kaklelio kanalas, kad būtų galima lengvai į gimdos ertmę įstumti specialų instrumentą kiuretę ir atlikti kiuretažą – išgrandyti gimdos kūno gleivinę. Ši intervencija pacientei atliekama bendrosios nejautros sąlygomis. Po jos moteriai taip pat keletą dienų gali būti kraujo ar kraujingų išskyrų iš lyties takų bei skausminga pilvo apačia.
Gauta medžiaga siunčiama patologui atlikti mikroskopinį jos ištyrimą ir nustatyti ar yra gimdos kūno vėžio ląstelių.
Kaip žinia, parenkant vėžio gydymą, labai svarbu žinoti, ar liga pažeidė tik pačią gleivinę, ar įsiskverbė į gilesnius gimdos sienelės sluoksnius, įaugo į gretimus organus, ar yra metastazių artimuose limfmazgiuose bei kituose kūno organuose. Kitaip sakant, reikia nustatyti ligos stadiją. Tuo tikslu atliekami ir kiti tyrimai. Be to, kiti tyrimai atliekami ir bendrajai sveikatos būklei įvertinti prieš pradedant gydymą.
Kraujo tyrimai
Atliekami bendrieji bei biocheminiai kraujo tyrimai bendrajai sveikatos būklei patikrinti. Šie tyrimai parodo kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekio pakitimus bei vidaus organų (inkstų, kepenų) veiklą.
Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas
Paprastai visada atliekamas krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, siekiant įvertinti plaučių, širdies bei kitų krūtinės ląstos organų būklę ir ar nėra vėžio išplitimo į plaučius požymių.
Kompiuterinė tomografija (KT)
Tai ištobulintas, šiuolaikinis rentgeninio tyrimo metodas, atliekamas sudėtingais aparatais – kompiuteriniais rentgeno tomografais. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai “supjaustyta”. Tik šiuo atveju “pjūvius” atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame “pjūvyje” esantys organai, jų pakitimai.
Apžiūrėjęs ir įvertinęs visus vaizdus, gydytojas nustato, ar vėžinis procesas jau peržengė organo ribas, ar yra vėžio metastazių limfmazgiuose. Šis tyrimo būdas naudojamas nebūtinai kiekvienu gimdos kūno vėžio atveju. Gydytojas, turėdamas jau atliktų tyrimų rezultatus, nusprendžia, ar reikia atlikti KT.
Gimdos kūno vėžio atveju atliekama dubens srities organų KT, tačiau kai reikia, atliekama ir kitų kūno sričių KT. Kai atliekama dubens srities organų KT, moteriai keletą valandų prieš tyrimą duodama išgerti (ar sušvirkščiama į veną) specialios kontrastinės medžiagos, kad KT nuotraukų vaizdai būtų informatyvesni ir lengviau įvertinami. Tyrimas atliekamas pacientei gulint, neskausmingas, tačiau ramiai išgulėti tenka 30-40 minučių. Po tyrimo pacientė gali eiti namo.
Magnetinio rezonanso tomografija
Šis tyrimas panašus į kompiuterinės tomografijos metodą, atliekamas panašiu tikslu, tačiau skiriasi tuo, kad kūno vaizdai gaunami ne rentgeno spindulių, o veikiant stipriam magnetiniam laukui. Atliekant tyrimą pacientė guli ant specialaus stalo, esančio metaliniame cilindre, kurio abu galai atviri. Tyrimas visai neskausmingas, trunka apie 30 minučių. Šis tyrimas gali būti nemalonus tiems asmenims, kurie bijo uždarų erdvių. Magnetinio rezonanso tomografija naudojama taip pat nebūtinai kiekvienu gimdos kūno vėžio atveju.
Magnetinio rezonanso tomografo magnetas yra galingas, todėl prieš procedūrą būtina nusiimti visus metalinius daiktus (laikrodį, papuošalus ar kt.). Šio tyrimo negalima atlikti asmenims, turintiems po oda implantuotą širdies stimuliatorių arba kūno viduje metalines kabutes, kuriomis operacijos metu buvo susiūti audiniai.
Atnaujinta 2018-03-19 13:57