Gimdos kaklelio vėžys

Dubens apčiuopa ir PAP testas leidžia gydytojui nustatyti gimdos kaklelio pokyčius. Jei šie tyrimai parodo, jog esama infekcijos, gydytojas paskiria gydymą, po kurio vėl pakartoja PAP testą. Jei ir tada PAP testas rodo, jog yra kažkas kita nei infekcija, gydytojas, norėdamas iki galo išsiaiškinti problemą, paskiria atlikti kitus tyrimus.

Kolposkopija – metodas, plačiai naudojamas siekiant nustatyti pakitusias gimdos kaklelio vietas. Iš pradžių gimdos kaklelio paviršius nuvalomas 3 proc. acto tirpalu. Kad galėtų iš arčiau apžiūrėti gimdos kaklelį, gydytojas naudoja optinį prietaisą, vadinamą kolposkopu, kuris vaizdą padidina 32 ir daugiau kartų. Pastebėjęs pakitimų, gydytojas patepa gimdos kaklelį jodo tirpalu – tai vadinama Šilerio testu. Sveikų ląstelių plotai tampa rudos spalvos, pakitusios ląstelės – baltos arba geltonos. Šios procedūros gali būti atliktos gydytojo kabinete.

Iš pakitusios spalvos plotelio, kad būtų atliktas išsamus mikroskopinis tyrimas tiksliai nustatyti, ar nėra vėžio, paimamas gimdos kaklelio audinio mėginys. Ši procedūra vadinama biopsija. Yra keli biopsijos atlikimo būdai. Vienas jų toks – gydytojas specialiu įrankiu nugnybia gimdos kaklelio audinio gabaliuką. Kitas būdas atlikti biopsiją vadinamas kilpine elektrochirurginio šalinimo procedūra. Per šią procedūrą gydytojas naudoja elektros laido kilpą tam, kad atpjautų ploną, apvalų audinio gabaliuką. Šiais būdais biopsija gali būti atliekama gydytojo kabinete, naudojant vietinį nuskausminimą (anesteziją).

Gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą – vietą, kuri nėra matoma atliekant kolposkopiją. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę (mažą šaukšto formos įrankį) tam, kad iš gimdos kaklelio kanalo paimtų audinio ištirti mikroskopu.

Jei reikia nustatyti, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau, gydytojas paima didesnį kūgio (lot. conus) formos audinio mėginį. Ši procedūra vadinama konizacija ar kūgine biopsija. Išpjauti audiniai siunčiami į laboratoriją ištirti. Konizacija gali būti naudojama gydyti ikivėžiniams gimdos kaklelio pokyčiams tuo atveju, kai įmanoma pašalinti visą pažeistą vietą. Ši procedūra reikalauja vietinės arba bendrosios anestezijos ir gali būti atlikta gydytojo kabinete ar ligoninėje.

Kai kuriais atvejais būna neaišku, kas sąlygoja nenormalų PAP testą bei moters jaučiamus simptomus – gimdos kaklelio ar gimdos kūno gleivinės (endometriumo) pokyčiai. Tais atvejais reikia atlikti ir mikroskopinį gimdos kūno gleivinės ląstelių tyrimą. Gydytojas specialiais instrumentais atlieka gimdos kaklelio kanalo išplėtimą (dilataciją) ir kiurete paima audinių iš gimdos kūno gleivinės, t. y. atlieka endometriumo kiuretažą. Kaip ir konizacija, kiuretažo procedūra reikalauja vietinės arba bendrosios anestezijos, gali būti atlikta gydytojo kabinete arba ligoninėje. Minėtos audinio ėmimo procedūros gali sukelti kraujavimą, tačiau tai greitai praeina. Po šių procedūrų moterys dažnai patiria į menstruacinius spazmus panašų skausmą, kuris gali būti malšinamas medikamentais.