Kiaušidžių vėžys

Paprastai pirmiausia moteris kreipiasi į savo šeimos gydytoją ar ginekologą. Čia moteris pasisako savo nusiskundimus, jai atliekama ginekologinis vaginalinis (per makštį) tyrimas. Tyrimo metu apžiūrimi išoriniai lyties organai, makštis, gimdos kaklelis, per pilvo sieną ranka apčiuopiama gimda, kiaušidės, ieškoma, ar šiuose organuose nėra navikinių darinių.

Jei aptinkami pakitimai, įtariama kiaušidžių onkologinė liga, reikia atlikti kai kuriuos tyrimus, siekiant patvirtinti ar atmesti įtariamą diagnozę. Kokius tyrimus reikia būtinai atlikti, nurodo gydytojas.

Atliekami ir bendrieji kraujo, šlapimo tyrimai bei krūtinės ląstos rentgenograma, siekiant nustatyti bendrą sveikatos būklę.

Įtarus kiaušidžių vėžį, atliekamas taip vadinamojo kiaušidžių vėžio žymens CA 125 lygio kraujyje tyrimas. Ca125 yra baltyminė medžiaga, kurios yra kiekvienos sveikos moters kraujyje. Kiaušidžių vėžio atveju šio vėžio žymens lygis kraujyje padidėja, viršija normą, nes jį gamina kiaušidžių vėžio ląstelės. Tačiau šio baltymo kraujyje būna daugiau ir nepiktybinių kiaušidžių ligų atvejais. Todėl, nustačius, kad šio žymens reikšmė didesnė nei nustatyta norma, įtarimas dėl vėžio sustiprėja, bet 100% tvirtinti, kad moteris tikrai serga kiaušidžių vėžiu dar negalima – reikia atlikti kitus tyrimus.

Patikimiausiai ligos diagnozė įrodoma, kai kiaušidžių naviko audinys ištiriamas mikroskopu. Audinio gabalėlio paėmimas tyrimui vadinamas biopsija. Kiaušidžių biopsiją galima atlikti instrumentinio tyrimo – laparoskopijos metu ar chirurginiu būdu atvėrus pilvo sieną – atlikus laparotomiją.

Jei pacientės, kuriai įtariamas kiaušidžių vėžys, pilvo ertmėje yra skysčio (ascitas), atliekama pilvo sienos punkcija (pradūrimas), skystis išleidžiamas ir ištiriamas mikroskopu – kiaušidžių vėžio atveju aptinkama vėžio ląstelių. 

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija).
Šio tyrimo metu panaudojant garso bangas ir kompiuterinę techniką gaunami pilvo ir dubens organų vaizdai, kurie matomi monitoriaus ekrane. Dubens organų tyrimas ultragarsu atliekamas, kai šlapimo pūslė yra pilna – tuomet geriau matomi dubens organai bei pakitimai juose. Todėl prieš atliekant dubens organų echoskopiją reikia išgerti vandens ar kito gėrimo, kad šlapimo pūslėje susikauptų kuo daugiau šlapimo. Tyrimo metu moteris guli ant nugaros, pilvas ištepamas specialiu geliu. Garso bangų daviklis, nedidelis prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas pilvo paviršiumi. Dubens organų vaizdai matomi ekrane, galima juos analizuoti. Kartais, siekiant gauti papildomų dubens organų vaizdų, ultragarsinis jų tyrimas atliekamas specialų garso bangų daviklį įstūmus į makštį. Tai vadinama vaginaline echoskopija. Šiuo atveju nebūtina, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Ultragarsiniu tyrimu galima įvertinti kiaušidžių dydį, struktūrą, padėtį, aptikti naviką jose, nustatyti jų ryšį su aplinkiniais organais, įvertinti, ar yra skysčio pilvo ertmėje.

Kompiuterinė tomografija (KT)
Tai ištobulintas, šiuolaikinis rentgeninis tyrimas, atliekamas sudėtingais aparatais – kompiuteriniais rentgeno tomografais. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai “supjaustyta”. Tik šiuo atveju “pjūvius” atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame “pjūvyje” esantys organai, jų pakitimai. Apžiūrėjęs ir įvertinęs visus vaizdus, gydytojas nustato, ar vėžinis procesas jau peržengė organo ribas, ar yra vėžio metastazių limfmazgiuose. Jei moteris tiriama dėl kiaušidžių vėžio, jai atliekama dubens srities organų KT. Apie 4 val. prieš tyrimą negalima valgyti ir gerti. Likus kelioms valandoms iki tyrimo ir prieš pat procedūrą reikia išgerti specialaus skysčio – kontrastinės medžiagos. Prieš pat tyrimo procedūrą tos pat kontrastinės medžiagos suleidžiama ir į tiesiąją žarną, o ja suvilgytas tamponas įstumiamas į makštį. Tuomet atliekama serija pilvo ir dubens srities rentgeno nuotraukų. Kontrastine medžiaga užpildžius virškinamąjį traktą ir makštį, nuotraukose šie organai matomi dar ryškiau, galima geriau įvertinti gautus vaizdus. Tyrimas visiškai neskausmingas, tačiau reikia ramiai pagulėti ant nugaros apie 30–40 min. Procedūra dažniausiai atliekama ambulatorinėmis sąlygomis. 

Pilvaplėvės skysčio aspiracija
Jei nustatoma, kad pilvo ertmėje yra susikaupusio skysčio – ascito – šio skysčio mėginys paimamas ištirti, ar jame yra vėžinių ląstelių.

Kad neskaudėtų, gydytojas į pilvo sieną suleidžia vietinių anestetikų. Po kelių minučių, kai audiniai nebejautrūs, pilvo siena plona adata praduriama ir iš pilvaplėvės ertmės švirkštu ištraukiama truputis skysčio, kuris ištiriamas mikroskopu. 

Laparoskopija
Tai nedidelės apimties operacija, atliekama bendrinės nejautros ir stacionaro sąlygomis. Gulėti ligoninėje reikias keletą dienų Operacijos metu chirurgas per nedidelį pjūvį pilvo sienoje į pilvo ertmę įstumia instrumentą laparoskopą, turintį optinę sistemą ir šviesos šaltinį. Šiuo instrumentu galima apžiūrėti kiaušides ir kitus pilvo organus, esant reikalui, paimti audinių gabalėlį, kad jį būtų galima ištirti mikroskopu – t. y. atlikti kiaušidžių biopsiją. Tyrimo metu į pilvo ertmę įpučiama oro, todėl keletą dienų jaučiamas nestiprus pilvo skausmas, kuris palengvėja vaikštant ar išgėrus gurkšnį pipirmėčių arbatos. 

Laparatomija
Kiaušidžių vėžio diagnozę ne visada pavyksta nustatyti atlikus aukščiau minėtus tyrimus. Kartais tenka chirurginiu būdu atverti pilvo sieną, t. y. atlikti laparotomiją ir paimti audinių mikroskopiniam ištyrimui. Jei įmanoma, atvėrus pilvo sieną ir aptikus kiaušidžių piktybinį procesą, atliekama kuo radikalesnė operacija – siekiama pašalinti supiktybėjusius audinius bei naviko metastazes.