Minkštųjų audinių sarkoma

Gydytojas pirmiausia apžiūri pacientą, išklauso jo nusiskundimų, išsiaiškina rizikos veiksnius.

Biopsija

Biopsija - naviko audinių mėginio paėmimas ir mikroskopinis iš­tyrimas siekiant nustatyti, ar navikas yra minkštųjų audinių sarkoma, ar vėžys, ar gerybinis navikas.

Biopsija, priklausomai nuo naviko vietos, gali būti atliekama ke­liais būdais.

Aspiracinė biopsija plona adata
Procedūrą atlikti naudojama plona adata ir švirkštas - įdūrus į na­viką, per adatą švirkštu išsiurbiama naviko medžiagos, kuri pasiun­čiama ištirti. Jei navikas yra giliai audiniuose, procedūra atliekama kontroliuojant KT ar urtragarsu. Šios procedūros privalumas tas, kad jai atlikti nereikia chirurginės intervencijos, tačiau trūkumas tas, kad plona adata išsiurbtos medžiagos ne visada pakanka atlikti visus spe­cialius biopsinės medžiagos tyrimus.

Aspiracinė biopsija stora adata
Procedūra atliekama specialia storesne adata, jei reikia, kontro­liuojant KT ar ultragarsu. Gaunama daugiau medžiagos. Jos pakanka atlikti visus tyrimus ir tiksliai nustatyti diagnozę.

Ekscizinė arba incizinė biopsija
Jei navikas yra nedidelis, arti kūno paviršiaus ir šalia nėra stam­biųjų kraujagyslių ar nervų, chirurgas, atlikdamas ekscizinę biopsiją, turi galimybę pašalinti naviką radikaliai, t. y. sveikųjų audinių ribo­se (taip, kad pjūvio kraštuose neliktų piktybinių ląstelių). Tai naviko biopsijos ir chirurginio gydymo derinys.

Atlikdamas didelės apimties naviko biopsiją, chirurgas išpjauna nedidelį naviko gabalėlį.
Abiem atvejais pakanka naviko medžiagos, kad būtų tiksliai nu­statyta sarkomos rūšis, diferenciacijos laipsnis.
Jei atliekama negiliai nuo odos paviršiaus esančio naviko biopsija, pakanka vietinio nuskausminimo, jei navikas yra kūno gilumoje, ope­racija atliekama bendrinio nuskausminimo sąlygomis.

Specialūs biopsinės medžiagos tyrimai
Ne visada pakanka vien tik mikroskopinio naviko audinių tyrimo. Kad būtų kuo tiksliau nustatytas sarkomos tipas, kartais prireikia spe­cialių biopsinės medžiagos tyrimų.

Diferenciacijos laipsnis(G)
Apie sarkomų agresyvumą galimą spręsti iš jų ląstelių diferencia­cijos laipsnio.
Piktybinių navikų diferenciacijos laipsnį nustato patologas, kai mikroskopu tiria naviko biopsinės medžiagos ląsteles.
Piktybinių ląstelių diferenciacijos laipsnis parodo, kiek jos paki­tusios, palyginti su ląstelėmis, iš kurių išsivystė. Kuo naviko ląstelės struktūra artimesnė sveikosios struktūrai, t. y. geriau diferencijuota, tuo ji mažiau piktybiška, lėčiau auga navikas, lėčiau metastazuoja, li­gos eiga švelnesnė. Kuo naviko ląstelės struktūra labiau pakitusi, la­biau skiriasi nuo sveikos ląstelės, t. y. mažiau diferencijuota, tuo ligos eiga agresyvesnė.
Minkštųjų audinių sarkomos diferenciacijos laipsnis nustatomas įvertinus ne tik aukščiau minimą naviko ląstelių struktūrą, bet ir ki­tus parametrus:

• ląstelių diferenciaciją - vertinimo skalė nuo 1 iki 3 mitozių skaičių- besidalijančių naviko ląstelių skaičių - vertinimo skalė nuo 1 iki 3
• naviko nekrozę - žuvusių naviko audinių apimtį - vertinimo skalė nuo 0 iki 2

Kai įvertinami šie parametrai, jų dydžiai sudedami į vieną bendrą, gauta suma ir reiškia diferenciacijos laipsnį. Kuo didesnis skaičius gaunamas, tuo diferenci acija žemesnė, tuo ligos eiga agresyvesnė:

• G_X - diferencijacijos laipsnis neįvertintas
• G₁ - visų parametrų suma 2 arba 3
• G₂ - visų parametrų suma 4 arba 5
• G₃ - visų parametrų suma 6 ar didesnė

Imunohistocheminis tyrimas
Biopsinės medžiagos naviko audiniai paveikiami specialiais anti­kūnais, kurie atpažįsta naviko ląstelių baltymus, būdingus vienos ar kitos sarkomos rūšiai. Tiriamieji naviko audiniai paveikiami ir che­mine medžiaga, kuriai veikiant, naviko ląstelės, turinčios būdingus kuriai nors sarkomai baltymus, pakeičia spalvą. Šie pokyčiai matomi tiriant mikroskopu. Tokiu būdu patikslinamas sarkomos tipas.

Citogenetinis tyrimas
Atliekamas naviko ląstelių chromosomų mikroskopinis tyrimas -siekiama nustatyti, ar yra chromosomų pokyčių. Pavyzdžiui, tam ti­krų sarkomų rūšių vienos chromosomos segmentas persikelia į kitą chromosomą, ko būti neturėtų. Tas persikėlimo procesas vadinamas translokacija. Nustačius sarkomos ląstelių chromosomų pokyčius, at­pažįstama ir sarkomos rūšis, kuriai būdingi tokie pokyčiai. Paprastai citogenetiniams tyrimams naviko ląstelės auginamos laboratorijoje mažiausiai savaitę laiko.

Fluorescencinės hibridizacijos in situ tyrimas(FISH)
FISH, arba fluorescencinė hibridizacija in situ, - tai molekulinės citogenetikos metodas, kuriuo nustatoma konkreti chromosoma ar jos dalis. Šiuo metodu galima nustatyti mažiausius chromosomų pa­kitimus, nematomus įprastais citogenetiniais metodais. Tiriant navi­ko ląstelių chromosomas nustatoma, ar yra pokyčių, būdingų vienai ar kitai sarkomos rūšiai. Tyrimas nereikalauja auginti naviko ląsteles laboratorijoje.

Radiologiniai tyrimai

Šie tyrimai kartais atliekami ieškant ligos, kai dar nėra aptiktas navikas, kartais jau turint naviko biopsijos išvadą, siekiant nustatyti ligos išplitimą.

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas
Šis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar liga neišplito į plau­čius.

Branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas
BMR įrenginys generuoja stiprų magnetinį lauką, kuris sąveikauja su organizme esančiais vandenilio branduoliais. Sužadinti vandenilio branduoliai skleidžia atitinkamą signalą, kuris sugaunamas specia­liais imtuvais ir apdorojamas kompiuteriu. Kompiuteris suformuoja dvimatį arba trimatį tiriamosios kūno dalies vaizdą. Šis tyrimas nėra labai informatyvus, palyginti su KT, tirti kaulų ir plaučių ligas (šiuose organuose mažai vandens, taigi ir vandenilio atomų), tačiau labai tin­ka minkštiesiems audiniams tirti. BMR ypač informatyvus raumenų, ypač kojų ir rankų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, nugaros, galvos sme­genų, kaulų čiulpų ligų diagnostikai. BMR labai informatyvus ieškant naviko lokalizacijos, nustatant jo išplitimą, stebint gydymo rezulta­tus.
Atlikus BMR tyrimą, gaunama, panašiai kaip KT atveju, serija ti­riamosios kūno dalies skersinių vaizdų. Skersiniuose vaizduose audi­niai ir organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai „supjaustyta". Tik šiuo atveju kūno „pjūvius" ir vaizdus suformuoja kompiuterinės technologijos. Kiekviename vaizde mato­mi visi „pjūvyje" esantys minkštieji audiniai ir organai, jų pakitimai, juose susiformavę navikai.
BMR tyrimas yra mažiau, palyginti su KT, patogus pacientui - pir­miausia jo trukmė ilgesnė, kartais net iki valandos laiko. Be to, tiria­masis turi gulėti ant nugaros tam tikrame cilindre, kas neretai sukelia nerimą ir baimę. Tyrimo metu girdimas didelis triukšmas, skleidžia­mas BMR įrenginio - jam nuslopinti naudojamos specialios ausinės. Tyrimo negalima atlikti, jei paciento organizme yra metalinių daiktų, pavyzdžiui, širdies stimuliatorius, metalinės kabutės, kuriomis kažka­da atliktos operacijos metu susiūti audiniai, ir kt.

Audinių ir organų echoskopija (tyrimas ultragarsu -UG)
Šio tyrimo metu panaudojant aukšto dažnio garso bangas ir kom­piuterinę techniką gaunami audinių ir organų vaizdai, matomi mo­nitoriaus ekrane.
Tai lengvai atliekamas ir pacientui nesunkus tyrimas. Dažniausiai tyrimo metu pacientas guli ant nugaros (pagal reikalą ir kitaip). Ti­riamos kūno srities paviršius ištepamas specialiu geliu. Garso bangų daviklis, nedidelis prietaisas, panašus į mikrofoną, vedžiojamas kūno paviršiumi. Tos srities audinių ir organų vaizdai matomi ekrane, gali­ma juos analizuoti, galima atlikti naviko, matomo giliai, biopsiją kon­troliuojant ultragarsu.

Kompiuterinė tomografija (KT)
Tai ištobulintas, šiuolaikinis rentgeninio tyrimo metodas, atlieka­mas sudėtingais aparatais - kompiuteriniais rentgeno tomografais. Kitaip nei paprasto rentgeninio tyrimo atveju, atlikus KT gaunama serija tiriamosios kūno dalies skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiria­moji kūno dalis būtų „supjaustyta" skersai. Tik šiuo atveju „pjūvius" atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame „pjūvyje" esantys organai, jų pakitimai.
KT dažniausiai atliekama, kai minkštųjų audinių sarkoma įtaria­ma krūtinės ląstoje, pilve, užpilvyje. Kontroliuojant KT galima atlikti giliai esančio naviko biopsiją.
Jei numatoma atlikti krūtinės ar pilvo srities KT, apie 4 val. prieš tyrimą negalima valgyti ir gerti. Likus kelioms valandoms iki tyrimo ir prieš pat procedūrą gali tekti išgerti kontrastinės medžiagos arba kar­tais kontrastinė medžiaga sušvirkščiama į veną. Rentgenokontrastinė medžiaga - tai speciali medžiaga, paryškinanti rentgeno spinduliais tiriamų organų vaizdą. Tyrimas visiškai neskausmingas, tačiau reikia ramiai pagulėti ant nugaros apie 10-20 min. Procedūra dažniausiai atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.

Pozitronų emisijos tomografija 
Naviko ląstelėse vyksta aktyvesnė nei sveikosiose medžiagų, ypač gliukozės, apykaita. Šis reiškinys išnaudojamas navikams ar metasta­zėms nustatyti. PET skenavimui atlikti dažniausiai naudojamas radi-onuklidas 18-fluordeoksigliukozė - gliukozė sujungta su radioakty­viuoju 18-u fluoru. Šios medžiagos sušvirkščiama į kraują. Medžiaga kaupiasi tose organizmo vietose, kuriose suaktyvėjusi medžiagų apy­kaita, t. y. ten, kur sunaudojama daugiau gliukozės, pavyzdžiui, naviko metastazėse. Čia radionuklidai iš atomų branduolių atpalaiduoja po­zitronus, kurių skleidžiamus signalus registruoja gama kamera. Atlie­kant PET, matomos visos organizmo vietos (atliekamas viso kūno ske-navimas), kuriose padidėjusi medžiagų apykaita ir kaupiasi gliukozė.
Tai yra naujausias radiologijoje tyrimo metodas. PET naudinga ir informatyvi, kai siekiama atskirti, ar navikas yra sarkoma ar gerybinis navikas arba kai gydytojas mano, jog kažkurioje organizmo vietoje yra naviko metastazių, bet nežino kurioje.
Kol kas Lietuvoje šiuo metodu tyrimai neatliekami.