Šlapimo pūslės vėžys

Paprastai šeimos gydytojas pirmasis išsiaiškina, kokie šlapinimosi simptomai vargina pacientą bei jį apžiūri – apčiuopia pilvą, moteris tiria ginekologiškai, vyrams pirštu per tiesiąją žarną čiuopia prostatą.

Laboratorijoje atliekamas šlapimo tyrimas. Įtarus šlapimo pūslės vėžį, pacientas siunčiamas pas specialistą urologą, kuris atlieka jo apžiūrą ir pasirūpina, kad pacientui būtų atlikti išsamūs tyrimai dėl šlapimo pūslės vėžio. 

Tyrimai

Cistoskopija – šlapimo pūslės vidinės pusės apžiūrėjimas. Tai labai svarbus šlapimo pūslės tyrimas. Jis atliekamas vietinės ar bendrosios nejautros sąlygomis. Tyrimui naudojamas specialus prietaisas cistoskopas. Tai plonas, lankstus, turintis optinę sistemą instrumentas, kurį gydytojas į šlapimo pūslę įstumia per šlapimkanalį. Procedūros metu apžiūrima visa šlapimkanalio bei šlapimo pūslės gleivinė, kuri iškloja vidinę šlapimo pūslės pusę.

Jei gleivinėje aptinkami pakitimai, kurie galėtų būti įtartini dėl vėžio, gydytojas paima nedidelį pakitusios vietos audinių mėginį, t. y. atlieka biopsiją. Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur gydytojas patologas atlieka mikroskopinį tyrimą ir nustato, ar tai yra vėžys. 

Kraujo tyrimas. Bendrajai sveikatos būklei, inkstų, kepenų veiklai įvertinti atliekami įprastiniai kraujo tyrimai.  

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas. Padaroma krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka, siekiant įvertinti plaučių ir širdies būklę.  

Intraveninė urograma. Tai rentgeninis šlapimo išskyrimo sistemos tyrimas. Kad inkstai ir šlapimo takai rentgenogramose būtų gerai matomi, tiriamajam į veną suleidžiama rentgenokontrastinės medžiagos, t. y. dažo, kurį kraujo srovė nuneša į inkstus. Ši medžiaga iš organizmo šalinama per inkstus ir kartu su šlapimu šlapimtakiais nuteka į šlapimo pūslę. Atlikus rentgeninį inkstų ir šlapimo takų tyrimą, rentgeno nuotraukose gerai matomi inkstai, šlapimtakiai bei šlapimo pūslė. Gydytojas radiologas, apžiūrėjęs tokias rentgenogramas, įvertina, ar yra pakitimų šlapimo išskyrimo sistemos takuose.

Leidžiant dažo medžiagą į veną, kartais kai kurie pacientai jaučia užliejančią kūną karščio bangą, trunkančią kelias akimirkas. Kartais jaučiamas diskomfortas pilvo srityje, tačiau šis pojūtis trunka neilgai. Kai tyrimas užbaigiamas, galima eiti į namus.  

Jei nustatoma šlapimo pūslės vėžio diagnozė, gali būti, kad reikės atlikti ir keletą kitų tyrimų ligos išplitimui į kitas kūno sritis įvertinti, t. y. patikslinti ligos stadiją. Tai svarbu, nes nuo ligos stadijos priklauso paciento gydymo taktika.  

Kompiuterinė tomografija (KT). Tai ištobulintas, šiuolaikinis rentgeninio tyrimo metodas, atliekamas sudėtingais aparatais – kompiuteriniais rentgeno tomografais. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai “supjaustyta”. Tik šiuo atveju “pjūvius” atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame “pjūvyje” esantys organai, jų pakitimai. Apžiūrėjęs ir įvertinęs visus vaizdus, gydytojas nustato, ar vėžinis procesas jau peržengė organo ribas, ar yra vėžio metastazių limfmazgiuose. Šis tyrimo būdas naudojamas nebūtinai kiekvienu šlapimo pūslės vėžio atveju. Gydytojas, turėdamas kitų tyrimų rezultatus, nusprendžia, ar reikia atlikti KT, o jei reikia, kokios kūno srities. Šlapimo pūslės vėžio atveju gali būti atlikta dubens srities organų KT, tačiau kai reikia, atliekama ir kitų sričių KT. Kai atliekama dubens srities organų KT, pacientui keletą valandų prieš tyrimą duodama išgerti specialios kontrastinės medžiagos, kad KT nuotraukų vaizdai būtų aiškesni ir lengviau įvertinami. Tyrimas atliekamas pacientui gulint, yra neskausmingas, tačiau ramiai išgulėti tenka 30-40 minučių. Po tyrimo pacientas gali eiti namo. 

Magnetinio rezonanso tomografija. Šis tyrimas panašus į kompiuterinės tomografijos metodą, atliekamas panašiu tikslu, tačiau skiriasi tuo, kad kūno vaizdai gaunami panaudojant ne rentgeno spindulius, o magnetinį lauką. Atliekant tyrimą pacientas guli ant specialaus stalo, esančio metaliniame cilindre, kurio abu galai atviri. Tyrimas trunka apie 30 minučių. Jis gali būti nemalonus tiems asmenims, kurie bijo uždarų erdvių. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas naudojamas nebūtinai kiekvienu šlapimo pūslės vėžio atveju. Magnetinio rezonanso tomografo magnetas yra galingas, todėl prieš procedūrą būtina nusiimti visus metalinius daiktus. Šio tyrimo negalima atlikti asmenims, turintiems po oda implantuotą širdies stimuliatorių arba kūno viduje metalines kabutes, kuriomis operacijos metu buvo susiūti audiniai. 

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Tyrimas neskausmingas, nevarginantis paciento, nereikalaujantis ypatingo pasirengimo, atliekamas per keletą minučių. Prieš jį atliekant, reikia išgerti tiek skysčių, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Kai šlapimo pūslė pilna, jos sienelės ištemptos, gydytojas gali geriau įvertinti, ar yra pakitimų pūslėje. Prieš tyrimą apatinė pilvo dalis patepama geliu, kad kontaktas tarp daviklio ir odos būtų kuo glaudesnis. Pacientui patogiai gulint ant nugaros gydytojas jo pilvo oda vedžioja ultragarso aparato daviklį. Tyrimo metu ultragarso bangos, kurias skleidžia aparato daviklis, savo kelyje susidūrusios su įvairiais organais, aidu grįžta atgal ir kompiuterinė technika suformuoja tiriamos srities organų vaizdą, matomą ekrane. Tai labai informatyvus tyrimas: apžiūrima šlapimo pūslė, įvertinama, ar jos sienelėje  yra navikas (jei yra, kurioje organo dalyje); apžiūrima, ar padidėję šalia šlapimo pūslės esantys limfmazgiai, ar į navikinį procesą neįtraukti gretimi organai, išmatuojami naviko matmenys. Kai tyrimas baigiamas, galima nusišlapinti.