Sėklidės vėžys

Pirmiausia gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės sėklides, kitus organus, paskirs tyrimus. Neretai gydytojas, apžiūrėjęs sėklides, apytikriai gali įvertinti, ar pakitimai panašūs į būdingus sėklidžių vėžiui. Siekiant pakitimus įvertinti tiksliau atliekamas sėklidžių tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas leidžia tiksliau įvertinti, ar mazgas sėklidėje arba sėklidės padidėjimas yra dėl vėžio ar dėl kitos priežasties.

Tačiau vienintelis būdas iki galo ištirti ir patvirtinti vėžio diagnozę yra chirurginė operacija. Operacijos metu chirurgas paima nedidelį gabalėlį pakitusios sėklidės audinio, kurį patologas skubiai ištiria mikroskopu. Jei nustatomas sėklidės vėžys, tuomet atliekama orchofunikulektomija, t. y. pašalinama visa sėklidė. Pašalintą sėklidę patologas ištiria mikroskopu patikslindamas naviko tipą.

Po šios operacijos kitą dieną pacientas jau gali vykti į namus. Jei vėžys nėra išplitęs už sėklidės ribų, gali būti, kad pakaks atliktos orchofunikulektomijos, kitokio gydymo nereikės. Tačiau keletą metų reikės nuolat tikrintis sveikatą.

Vienos sėklidės pašalinimas neturi įtakos vyro lytiniam pajėgumui, neužkerta galimybės turėti vaikų.

Kiti tyrimai
Jei, ištyrus sėklidės audinius nustatomas vėžys, atliekiami tyrimai, siekiant nustatyti, ar vėžys neišplitęs į kitų kūno sričių organus.

Atliekami kai kurie arba visi žemiau minimi tyrimai.

Vėžio žymenys
Kai kurie sėklidžių navikai gamina tam tikras medžiagas, vadinamas vėžio žymenimis. Svarbiausios jų yra alfa fetoproteinas (AFP), beta chorioninis gonadotropinas (hCG), laktatdehidrogenazė (LDH). Pagal šių medžiagų padidėjimo lygį kraujyje galima spręsti ir apie sėklidės vėžio išplitimą, numatyti gydymo efektyvumą. 
Šių žymenų lygis kraujyje nuolat tiriamas ir per visą gydymo laikotarpį stebint gydymo efektyvumą bei vėliau, kai visiškai užbaigus gydymą atliekamas paciento sveikatos stebėjimas.

Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas 
Paprastai rentgeninis tyrimas atliekamas siekiant išaiškinti, ar nėra sėklidės vėžio metastazių plaučiuose.

Kraujo tyrimu nustatomas bendra organizmo būklė, reakcija į susirgimą. Kraujo tyrimas atspindi inkstų, kepenų ir kitų organų, jų sistemų veiklą, sugebėjimą atlikti pagrindines funkcijas. Kraujas imamas iš piršto ir iš venos.

Šlapimo tyrimas suteikia gydytojui informaciją apie inkstų darbą, ar nėra uždegimo, kitų pakitimų šlapimo organuose.

Echoskopija parodo apžiūrimų organų struktūrą, jos pakitimus, organų tarpusavio santykį. Echoskopijos pagalba galima atlikti kai kurias gydomąsias bei diagnostines procedūras. Tyrimas kartais reikalauja papildomo paruošimo (pvz., klizmų).

Izotopinis tyrimas atliakamas tikslu išaiškinti inkstų veiklą, šlapimo nutekėjimą iš inkstų. Tai tyrimas, kuriuo metu į veną suleidžiamos greitai suyrančios radioaktyvios medžiagos, kurias registruoja spacialus aparatas.

Inrtaveninės urogramos - tai rentgeno tyrimas, kurį gali paskirti gydytojas papildyti žinias apie šlapimo sistemą. Jo metu į veną leidžiami medikamentai, kuriuos išskiria inkstai. Tie preparatai užpildo šlapimo sistemos ertmes ir matomi rentgeno nuotraukose, kurios atliekamos tam takrais laiko intervelais. Šis tyrimas reikalauja specialaus organizmo paruošimo.

Kompiuterinė tomografija (KT)
KT – ištobulintas, šiuolaikinis rentgeninio tyrimo metodas, atliekamas sudėtingais aparatais – kompiuteriniais tomografais. Atlikus šį tyrimą, gaunama serija tiriamosios kūno dalies skersinių rentgeno vaizdų. Skersiniuose rentgeno vaizduose organai matomi iš tokios projekcijos, lyg tiriamoji kūno dalis būtų skersai „supjaustyta“. Tik šiuo atveju „pjūvius“ atlieka rentgeno spindulių pluoštas. Kiekviename rentgeno vaizde matomi visi tame „pjūvyje“ esantys organai, jų pakitimai. 
Tyrimas neskausmingas, atliekamas pacientui gulint, tačiau ramiai išgulėti tenka 30-40 minučių. Po tyrimo pacientas gali eiti namo.
Sėklidės vėžio atveju atliekama dubens, pilvo srities, krūtinės ląstos KT, siekiant nustatyti, ar nėra vėžio metastazių pilvo srities limfmazgiuose, pilvo organuose, plaučiuose. Gali būti atliekama, jei reikia, ir kitų kūno sričių KT. 
Kartais prieš atliekant KT duodama išgerti ar sušvirkščiama į veną kontrastinės medžiagos (jodo preparatai). Kontrastinė medžiaga padidina rentgeno vaizdų kontrastingumą, tai leidžia geriau įvertinti esamus pakitimus. Jei pacientas yra alergiškas jodo preparatams, jis prieš tyrimą apie tai būtinai turi informuoti radiologą, atliekantį KT.

Magnetinio rezonanso tyrimas
Šis tyrimas panašus į kompiuterinės tomografijos metodą, atliekamas panašiu tikslu, tačiau skiriasi tuo, kad kūno vaizdai gaunami ne veikiant rentgeno spinduliams, o stipriam magnetiniam laukui. Atliekant tyrimą pacientas guli ant specialaus stalo, esančio metaliniame cilindre, kurio abu galai atviri. Tyrimas visai neskausmingas, trunka apie 30 minučių. Šis tyrimas gali būti nemalonus tiems asmenims, kurie bijo uždarų erdvių. Magnetinio rezonanso tomografija naudojama nebūtinai kiekvienu sėklidžių vėžio atveju.
Magnetinio rezonanso tomografo magnetas yra galingas, todėl prieš procedūrą būtina nusiimti visus metalinius daiktus (laikrodį, papuošalus ar kt.). Šio tyrimo negalima atlikti asmenims, turintiems po oda implantuotą širdies stimuliatorių arba kūno viduje metalines kabutes, kuriomis kažkada atliktos operacijos metu buvo susiūti audiniai.

Galimi ir kiti, auksčiau neaprašyti tyrimai. Tyrimų kiekį ir eiliškumą parenka gydantis gydytojas.