Plaučių vėžys

Jei įtariamas plaučių vėžys, būtina atlikti tam tikrus tyrimus, kurie padės patvirtinti ar paneigti diagnozę. Pirmiausia gydytojas Jus paklausinės apie dabartinę sveikatą, žalingus įpročius, šeimos ligų istoriją. Vėliau apžiūrės Jus išoriškai, apčiuops limfmazgius, kepenis bei kitus organus, paklausys plaučius. Po apžiūros gydytojas nusiųs atlikti tam tikrus tyrimus. 

Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Kraujo tyrimai -  padeda sužinoti apie bendrą sveikatos būklę.
• Skreplių bandinys – siunčiamas į laboratoriją, skrepliuose bus ieškoma vėžinių ląstelių.
• Krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai – daromi siekiant nustatyti pakitimus plaučiuose.
• Bronchoskopija – trachėjos ir bronchų vidaus apžiūra bronchoskopu, siekiant pamatyti įtariamą naviką. Bronchoskopas – ilgas, plonas, lankstaus ar nelankstaus vamzdelio pavidalo prietaisas, turintis optinę sistemą ir šviesos šaltinį.
• Biopsija – audinių  gabalėlio paėmimas iš įtartinos vietos ištyrimui, atliekant bronchoskopiją. 
  • Aspiracinė biopsija plona adata – plona adata įduriama į naviką ir paimamas mėginys laboratoriniams tyrimams. Dažniausiai medžiaga ištyrimui tokiu būdu imama, kai navikas yra plaučių periferijoje ir bronchoskopu nepasiekiamas. Tuomet aspiracinė biopsija atliekama duriant adatą iš  išorės per krūtinės ląstos sieną į naviką plaučiuose, procedūrą kontroliuojant rentgenu.
•  Mediastinoskopija – diagnostinė procedūra, atliekama bendros nejautros sąlygomis, siekiant apžiūrėti tarpuplautį ir nustatyti esančius pakitimus bei paimti medžiagos ištyrimui iš padidėjusių limfmazgių tarpuplautyje. Naudojamas prietaisas – mediastinoskopas.

Ligos išplitimo įvertinimas

Prieš pradedant gydyti, būtina nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir tai, ar vėžys išplitęs į kitus organus ar audinius, t.y. nustatyti vėžio ligos stadiją. Stadijas padeda nustatyti tokie metodai:

• Ultrasonografija (echoskopija) – tyrimas, kurio metu garso bangos (ultragarsas), atsimušusios į audinius, grįžta ir paverčiamos vaizdu (sonograma). Vertinant plaučių vėžio išplitimą, echoskopuojamos, pavyzdžiui, kepenys, siekiant nustatyti, ar nėra jose metastazių.
• Kompiuterinė rentgeno tomografija (KT) – ištobulintas rentgeninis tyrimas, leidžiantis gauti tiriamos kūno dalies ar organo bet kurio sluoksnio vaizdus. Šis tyrimas padeda patikslinti naviko buvimą (šiuo atveju) plaučiuose bei jo išplitimą į kitus organus ar audinius (kepenis, smegenis ir kt.)
• BMRT (branduolio magnetinio rezonanso tomografija), PET (pozitronų emisijos tomografija) – modernūs tyrimo metodai, kurių panaudojimo tikslai ir rezultatai panašūs kaip KT skenavimo.
• Kaulų skenavimas. Šiuo tyrimo metodu ieškoma, yra ar ne metastazių kauluose. Radioaktyvi medžiaga sušvirkščiama į kraują. Jei kauluose metastazių yra, sušvirkštoji medžiaga susikaupia jose, o skenavimo aparatas apie tai informuoja.

Visi šie tyrimai parodo, kuriuos organus yra pažeidęs vėžys.