Burnos vėžys

ANKSTYVOJI DIAGNOSTIKA

Labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, nes gydymas efektyviausias, kai piktybinis navikas yra ankstyvųjų stadijų. Žmogus gali ir pats prisidėti prie ankstyvosios diagnostikos: galima kas mėnesį pasižiūrėti į veidrodį ieškant burnoje išvardytų pokyčių. Reguliarūs odontologiniai tyrimai apima ne tik dantų, bet ir visą burnos ištyrimą tikrinant, ar nėra navikinių ar ikinavikinių pokyčių. Todėl reguliarūs lankymaisi pas odontologą privalomi.

Paprastai iš pradžių pacientas apsilanko pas savo šeimos gydytoją, kuris pacientą pasiunčia pas onkologą, jei įtaria onkologinį procesą burnoje.

DIAGNOZĖ

Jei burnoje atsirado koks nors keistas gleivinės lopelis, vienintelis būdas išsiaiškinti, ar tai ne vėžys – atlikti biopsiją – paimti šiek tiek įtartinos vietos audinio, kuris vadinamas biopsine medžiaga. Dažniausiai biopsinės medžiagos paima veido ir žandikaulių chirurgas arba LOR chirurgas. Medžiaga toliau tiriama gydytojo patologo per mikroskopą. Gydytojas patologas ir pasako galutinę diagnozę.
Dažniausiai diagnozuojama plokščialąstelinė karcinoma. Taip yra, nes burnos ertmę iškloja daugiasluoksnis epitelis.

Pacientas, kuriam reikia atlikti biopsiją, dažniausiai klausia:

• kiek audinių bus paimta atliekant biopsiją?
• kiek trunka biopsijos procedūra?
• ar manęs nemigdysit?
• ar tai skausminga?
• kaip po procedūros prižiūrima operuota vieta?
• kada bus žinomas tyrimo atsakymas?
• jei bus diagnozuota navikinė liga, kas toliau mane gydys ir kada?

Jei patologas diagnozuoja onkologinę ligą (piktybinį naviką), gydantis daktaras turi žinoti, koks proceso išplitimas ir kokia ligos stadija, kad galėtų suplanuoti optimalų gydymą. Visi tolesni tyrimai bus atliekami tam, kad būtų nustatytas naviko išplitimas kūne.

Siekiant įvertinti naviko išplitimą kūne dažniausiai naudojamos galvos ir krūtinės rentgeno nuotraukos. Galima atlikti kompiuterinę tomografiją, kur audinių vaizdas parodomas pasluoksniui naudojant Rentgeno spindulius. Ultragarsas dar vienas neinvazinis tyrimas. Čia aukšto dažnio bangos (ultragarsas), kurios žmogaus ausiai negirdimos, atsispindi nuo audinių. Atspindį apdoroja kompiuteris ir gauname vaizdą – echogramą. Kartais daktaras gali atlikti magnetinio branduolio rezonanso tyrimą – vaizdas gaunamas panaudojus magnetinį lauką. Jo poveikį audiniams fiksuoja kompiuteris, taip gaunami vaizdai. Gydytojas atskirai vertina limfmazgius kakle, ieškodamas patinimų, audinių sukietėjimų. Paprastai pacientui atliekamas išsamus ištyrimas ir tik tada pradedamas gydymas.

Gydytojas onkologas pirmiausia susipažįsta su paciento ligos istorija, paskui apžiūri burną ir kaklą. Apžiūros metu gydytojas gali naudoti veidrodėlį, kuris padeda pamatyti žaizdą ar naviką burnos gilumoje. Kartais gydytojas, norėdamas geriau ištirti, ar pakitimai burnoje tik tokie, kokie matomi apžiūrint, ar yra giliau įaugę į burnos audinius, čiuopia juos pirštu. Tai gali būti šiek tiek nemalonu, galbūt skausminga, todėl prieš tyrimą burnos gleivinė trumpam nuskausminama purškiamuoju anestetiku. Burnos gleivinė nejautri būna apie pusvalandį, tuomet nereikėtų valgyti ir gerti.

Burnos gilumoje esančius pakitimus kartais patogu apžiūrėti endoskopu (plonu lanksčiu vamzdeliu su lempute jo gale) per nosį. Tai taip pat gali sukelti nepatogumą, bet apžiūra trunka tik kelias minutes.

Galutinė diagnozė nustatoma mikroskopu ištyrus burnos naviko ląsteles. Tam atliekama naviko biopsija – vietinio nuskausminimo sąlygomis išpjaunamas gabalėlis navikinio audinio ir, atitinkamai paruošus, atliekama mikroskopinė jo analizė. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo to, kur yra navikinė opa ar mazgas, biopsija atliekama bendrosios nejautros sąlygomis.

Papildomi tyrimai

Jei biopsinės medžiagos tyrimas patvirtina vėžio diagnozę, gydytojas atlieka papildomus tyrimus, norėdamas įsitikinti, ar piktybinis procesas apėmęs tik burnos gleivinę, ar jau spėjo išplisti į gilesnius burnos audinius, galvos kaulus, pažandžių ir kaklo limfmazgius. Nuo proceso išplitimo apimties priklausys ir gydymo taktika. Tuo tikslu atliekamos galvos rentgeno nuotraukos, reikalui esant, galvos ir kaklo kompiuterinė tomografija.

Kompiuterinė tomografija (KT). Kompiuterinė tomografija yra rentgeninio tyrimo rūšis. Iš serijos galvos ir kaklo skersinių rentgeno vaizdų kompiuterinė technika išgauna detalius šių kūno dalių vaizdus, kuriuose matyti, ar navikas iš burnos yra išplitęs į kitas galvos sritis, ar suardęs galvos kaulus ir pan. Norint gauti tikslesnės informacijos, prieš atliekant kompiuterinę tomografiją į veną suleidžiama rentgenokontrastinės medžiagos. Ši medžiaga kraujo srove nunešama ir į galvos kraujagysles, kurios, atlikus KT, labai gerai išryškėja ir matomos kompiuterinėse tomogramose. Tai leidžia tiksliau aptikti pažeistas galvos sritis. Tyrimo metu leidžiant rentgenokontrastinį preparatą į veną, kai kurie pacientai jaučia nestiprų kūno kaitimą, kuris labai greitai praeina baigus injekciją.

Atliekant KT tyrimą, pacientas turi gulėti nejudėdamas, paguldęs galvą atitinkamoje vietoje skenerio viduje. Tyrimas gali trukti apie pusę valandos, yra visiškai neskausmingas. Po tyrimo galima eiti į namus. Burnos vėžys retai išplinta į kitas kūno dalis. Dėl šios priežasties, tyrimai kuriais tikrinama, ar vėžys nėra nukeliavęs toliau kaklo limfmazgių, paprastai nebūtini. Jei jų prireikia, gydytojas apie tai pacientui praneša.