Registracija
Pacientui
Gydymas
Mokslas
Registras
- Titulinis
- Pacientui
- Gyvenimas su vėžiu
- Apie skiepus
Apie skiepus onkologine liga sergantiems pacientams
Kodėl reikėtų skiepytis?
Vėžiu sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina tiek pats vėžys, tiek jam gydyti naudojamos priemonės. Nusilpusiai imuninei sistemai sunku kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl pacientų imlumas infekcinėms ligoms ir jų komplikacijoms padidėjęs.
Skiepai – tai dirbtinis imuninės sistemos supažindinimas su nepavojingu kiekiu negyvų arba nukenksmintų ligų sukėlėjų. Taip apmokyta imuninė sistema lengviau ir greičiau atpažįsta į organizmą patekusius virusus ir bakterijas bei juos sunaikina anksčiau, negu jie sukelia ligą. Tinkamai parinktas skiepijimo laikas bei tinkamos vakcinos žymiai sumažina infekcinių ligų riziką. Netgi tais atvejais, kai ligos išvengti nepavyksta, pasveikstama lengviau ir greičiau, reikšmingai mažesnė būna komplikacijų tikimybė.
Kokios gali būti vakcinos?
Vakcinos gali būti sudarytos iš gyvų arba negyvų mikroorganizmų, arba atskirų mikroorganizmo komponentų.
Gyvos vakcinos – susilpninti, tačiau gyvi mikroorganizmai, kurių dozė vakcinoje negali sukelti ligos. Šios vakcinos sąlygoja stiprų ilgalaikį imuninį atsaką. Vienas iš gyvų vakcinų trūkumų yra tai, kad esant ypač nusilpusiai imuninei sistemai kai kuriais atvejais vakcina gali išprovokuoti ligą.
Negyvos vakcinos – tai vakcinos, kurių sudėtyje nėra gyvų mikroorganizmų. Jas sudaro negyvi (inaktyvuoti) mikroorganizmai. Negyvoms vakcinoms taip pat priskiriamos vakcinos, kurių sudėtyje yra tik atskiri mikroorganizmų komponentai (komponentinės vakcinos), arba inaktyvuoti mikroorganizmųtoksinai (toksoidinės vakcinos). Šios vakcinos yra visiškai saugios, ligos sukelti negali, bet ilgalaikio imuninio atsako suformavimui vakcinos sudėtis papildoma adjuvantais – medžiagomis, sustiprinančiomis vakcinos gebėjimą sukelti imuninį atsaką, bei atliekami papildomi skiepijimai (revakcinacijos).
Tinkamiausią skiepijimosi laiką padės nustatyti Jus gydantys gydytojai, atsižvelgęs į Jums paskirtą priešvėžinį gydymą.
Dėmesio! Esant išplitusiai onkologinei ligai, gyvomis vakcinomis skiepytis nerekomenduojama. Esant didelei infekcijos rizikai (protrūkis ar išvyka į padidėjusios infekcinės rizikos šalis), dėl galimybės skiepytis rekomenduojama papildomai pasikonsultuoti su gydytoju infektologu.
Gydymo metodas |
Gydymosi tarpsnis |
Skiepijimo rekomendacijos |
|
| Chemoterapija | Aktyvaus gydymo laikotarpis |
|
|
| Stebėjimo po gydymo laikotarpis |
|
||
| Biologinė (taikinių) terapija | Gydymo ir stebėjimo laikotarpis |
|
|
| Imunoterapija | Gydymo ir stebėjimo laikotarpis |
|
|
| Kraujo onkologinių ligų gydymas monokloniniais antikūnais prieš T ar B limfocitus | Aktyvaus gydymo laikotarpis |
|
|
| Stebėjimo po aktyvaus gydymo laikotarpis |
|
||
| Hormoninis gydymas | Gydymo ir stebėjimo laikotarpis |
|
|
| Spindulinė terapija | Aktyvaus gydymo laikotarpis |
|
|
| Stebėjimo po aktyvaus gydymo laikotarpis |
|
Lietuvos infektologų draugija kartu su Nacionalinio vėžio instituto specialistais bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro gydytojais, remdamiesi tarptautinių medicinos organizacijų patirtimi, paruošė suaugusių asmenų, sergančių lėtinėmis ligomis, skiepijimų rekomendacijas. Pagal jas vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojamos šios vakcinos:
Vakcina |
Vakcinavimo schema |
Kitos pastabos |
|
| Sezoninė gripo, inaktyvuota (negyva vakcina) | Kasmet prieš gripo sezoną | Kompensuojama valstybės lėšomis | |
| Pneumokokinė konjuguota polisacharidinė (PCV13) (negyva vakcina) | Vieną kartą | Kompensuojama valstybės lėšomis | |
| Difterijos ir stabligės toksoidų (Td) (negyva vakcina) | Pradedant nuo 26 metų amžiaus, kas 10 metų | Kompensuojama valstybės lėšomis | |
| Rekombinantinė virusinio hepatito B (VHB) (negyva vakcina) | 3 dozių kursas, – antra dozė, – praėjus 1 mėnesiui nuo pirmosios, ir trečia dozė – praėjus 6 mėnesiams nuo pirmosios dozės |
Valstybės nekompensuojama. Prieš skiepijant rekomenduojama atlikti tyrimus dėl buvusio ar esamo kontakto su hepatito B virusu žymenų nustatymo ar įgyto apsauginio imuniteto įvertinimo: HBsAg, anti-HBcor ir anti-HBs. Jei testų rezultatai yra neigiami, skiepytis hepatito B vakcina rekomenduojama pagal nurodytą schemą |
|
| Erkinio encefalito (negyva vakcina) | 3 dozių pradinis kursas (tarp 1-os ir 2-os dozių 1–3 mėn. tarpas, tarp 2-os ir 3-ios dozių – 5–12 mėn. tarpas, priklausomai nuo vakcinos gamintojų). Revakcinacija kas 3 metai | Valstybės nekompensuojama |
Jei gydytojas nerekomenduoja skiepytis, būtina užtikrinti, kad paciento neužkrėstų artimieji. Šeimos nariams rekomenduojama kasmet skiepytis sezonine gripo vakcina ir pasiskiepyti nuo vėjaraupių, tymų, raudonukės bei parotito, jei prieš šių ligų sukėlėjus nėra susiformavęs apsauginis imunitetas.
- Dėl galimybės ir tinkamo laiko skiepytis būtinai pasitarkite su Jus gydančiu gydytoju onkologu.
- Dėl skiepijimosi kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
- Dėl platesnės informacijos apie skiepus bei vykstant į egzotinius kraštus kreipkitės į VULSK Infekcinių ligų centro skiepų (imunoprofilaktikos) kabinetą (telefonas: (8 5) 275 2680, vakcinos
santa.lt)
Atnaujinta 2020-10-16 08:21
Svarbu žinoti:
