Profilaktika

Antrinė (klinikinė) profilaktika – tai ikinavikinių pokyčių organuose nustatymas ir jų išgydymas. Ši profilaktika artimai susijusi su ankstyvąja vėžio diagnostika. Žinoma, kad vėžys neatsiranda staiga – tai kelių ar keliolikos metų trukmės procesas. Onkologai cituoja sparnuotą frazę – „Nėra vėžio be ikivėžio“. Pirmiausia kuriame nors organe išsivysto vadinamieji ikinavikiniai ląstelių pokyčiai, kuriuos aptikus ir išgydžius užkertamas kelias šiems pokyčiams virsti vėžiu.

Ikinavikiniais pokyčiais laikytini kai kurie gerybiniai navikai: žarnyno, skrandžio ir kitų organų polipai, šlapimo pūslės papilomos. Burnos ertmės, stemplės gleivinėje tai leukoplakijos, gimdos kaklelyje – pseudoerozijos, diskeratozės, kiaušidėse – papilinės cistos bei daugelis kitų patologinių procesų įvairiuose organuose. Ne visų ikinavikinių pokyčių vienodos galimybės transformuotis į vėžį. Labiau supiktybėti linkę ikinavikiniai pokyčiai vadinami obligatiniais ikivėžiais. Tai skrandžio polipai, šlapimo pūslės papilomos, gimdos kaklelio diskeratozės ir kt. Retai supiktybėjantys ikinavikiniai pokyčiai vadinami fakultatyviniais ikivėžiais. Tai  gimdos lejomiomos, odos papilomos, atrofinis gastritas ir kt. Svarbu tai, kad ikinavikiniai organų pokyčiai ir net ankstyvasis vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar sveikatos sutrikimų, kurie skatintų žmogų kreiptis medicininės pagalbos.

Europos kovos su vėžiu kodeksas apie antrinę vėžio profilaktiką sako: „Yra visuomenės sveikatos atrankinės patikros programų, kurios padeda išvengti vėžio ar padidina susirgusiųjų galimybę išgyti“.

Išsivysčiusiose šalyse jau keletą dešimtmečių, o pastaraisiais metais ir mūsų šalyje vykdomos specialios atrankinio gyventojų sveikatos tikrinimo programos siekiant atrinkti, nustatyti asmenis, turinčius ikinavikinių pokyčių ar ankstyvąjį, dar nesukeliantį juntamų simptomų vėžį. Lietuvoje jau vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos.