Plaučių vėžys

Kvėpavimo organų sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai. Kvėpavimo takai – nosis, gerklė, gerklos, trachėja. Jais įkvepiamas oras patenka į plaučius, per juos iš plaučių iškvepiamas į išorę.

Plaučiai – tai du (dešinysis ir kairysis) aukšto kūgio formos organai, kurie užima didesniąją krūtinės ląstos ertmės dalį. Dešinysis plautis turi 3 skiltis, kairysis -2.

Krūtinplėvė (pleura) - labai plona plėvė, kuri iš visų pusių dengia kiekvieną plautį bei iš vidaus iškloja krūtinės ląstos sieną. Tarp plaučius dengiančios ir krūtinės ląstos sieną išklojančios pleuros yra siauras tarpas, vadinamas krūtinplėvės arba pleuros ertme. Joje yra apie 20 ml skysčio, kuris sutepa pleurą ir sumažina plaučių trynimąsi į krūtinės ląstos sieną, kai plaučiai juda kvėpuojant.

Tarp abiejų plaučių esančiame tarpuplautyje (mediastinume) yra širdis, iš širdies išeinančios ir į ją įeinančios stambiosios kraujagyslės, trachėja, stemplė, čiobrialiaukė, limfmazgiai.

Plaučius sudaro “bronchų medis” ir plaučių alveolės. Oras į plaučius  patenka per nosį ar burną, keliauja per gerklę, gerklas (jose yra balso stygos), trachėją, iš kur patenka į 2 pagrindinius bronchus – vienas iš jų veda į dešinįjį plautį, kitas – į kairįjį.

Vadinamasis „bronchų medis“ susiformuoja stambiesiems bronchams šakojantis į vis smulkesnius ir smulkesnius, vadinamąsias bronchioles. Šios baigiasi aklinais maišeliais, vadinamais  plaučių alveolėmis. Jose vyksta dujų apykaita tarp įkvepiamo atmosferos oro ir organizmo. Per labai ploną alveolės sienelę iš įkvėpto oro deguonis pereina į kraują ir išnešiojamas į audinius, iš kraujo anglies dvideginis pasišalina į plaučius ir iškvepiamas į išorę.

Kvėpavimo takai ir bronchų medis iš vidaus iškloti švelnia gleivine, kurios viršutinį sluoksnį sudaro epitelio ląstelės. Nerūkančių žmonių plaučiai rausvos spalvos, rūkalių – tamsiai pilki.